Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2007-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-145/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-09-27
Bylos Nr.
1-55-145/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Norkūnas (pirm.), Algirdas Gaputis, Arnoldas Šukaitis
Nukentėjusysis
S.
Kaltinamasis
G., J.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Norkūno,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Jelenai Sabaliauskienei,kaltinamojo gynėjui Justinui Stauskui,nukentėjusiajam S. K.,jo atstovui advokatui Raimundui Kurkliečiui,teismo medicinos ekspertui Rimantui Arlickui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. 2007 m. kovo 25 d. apie 16 val., Panevėžio rajone Ramygalos miestelio centre esančiame poilsio parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu vieną kartą dūrė S. K. į krūtinę, padarydamas kiaurinę durtinę – pjautinę kairės krūtinės pusės žaizdą su širdiplėvės, kepenų perdangos durtiniais – pjautiniais pažeidimais bei kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje ir pilve, tuo tyčia sunkiai sutrikdė S. K. sveikatą.

Kaltinamuoju aktu G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2007-03-25 apie 16 val. viešoje vietoje- Panevėžio r. Ramygalos mst. centre esančiame poilsio parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas asmenybės ir aplinkinių negerbimą, durdamas peiliu vieną kartą S. K. į krūtinę, tuo padarydamas kiaurinę durtinę-pjautinę kairės krūtinės pusės žaizdą su širdiplėvės, kepenų perdangos durtiniais-pjautiniais pažeidimais bei kraujo susikaupimo širdiplėvės ertmėje ir pilve dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė S. K. sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, t.y., jog įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-03-25 apie 16 val. jis kartu su S.K. R. parke gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė tris butelius sidro po 1,5 litro talpos. Abu nebeturėjo pinigų, todėl S. K. pasiūlė parduoti jo mobilaus ryšio telefoną. Jam nesutikus, S. K. trenkė jam ranka į galvą, nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės. S. K. ne mažiau trijų kartų koja jam gulinčiam įspyrė į kairįjį šoną. Tuo metu kai jį spardė S. K., jis gulėdamas ant žemės iš kelnių kišenės ištraukė peilį, jį atlenkė ir atsistojęs, nieko nepasakęs, vieną kartą peiliu dūrė S. K. į krūtinę. Tokiu būdu jis norėjo save apginti, kad nebūtų mušamas. Perdūręs S. K. pabėgo, o peilį išmetė poilsio parke, norėdamas atsikratyti nusikaltimo įrankio. Vaikiną pravarde “Š.” žino iš matymo, tą dieną pastarojo su jais nebuvo. Toliau nuo jų sėdėjo jam iš matymo pažįstami vyrai, tačiau įvykio jie galėjo ir nematyti. Jis S. K. pažįsta, buvo draugai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė pagal BK 135 str. 1 d. visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais, patikrintais ir įvertintais įrodymais.

N. S. K. teisme parodė, kad 2007-03-25 kartu su G. J. bei iš matymo pažįstamu vyriškiu M. pravarde “Š.”, nusipirkę 6 vnt. po 1,5 litrą talpos butelius sidro nuėjo visi trys į Ramygalos poilsio parką. Jiems begeriant atėjo daugiau žmonių. Jie prisijungė prie jų. Kol jis šnekėjosi su kitais žmonėmis, išgirdo, kad G. J. su kažkuo ginčijasi ir jam pasirodė, kad jis ginčijasi lygtai su Mantu. Jam atsisukus bei atsistojus pažiūrėti su kuo ginčijasi bei norint juos išskirti, G. J. jam dūrė peiliu. Jis dar matė, kaip G. J. greitai nubėgo. G. J. pažįsta apie 2 metus, sutardavo gerai, kartu dirbo bei kartais gyvendavo kartu. Prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiek nukentėjusįjį S. K., tiek kaltinamąjį G. J. žino iš matymo. 2007-03-25 su jais parke gėrė sidrą. Pinigų gavo pardavę jo telefoną. Parke tik kitoje vietoje buvo ir daugiau žmonių. Išgirdo žodį “pribedė” ir pamatė nukentėjusįjį ant suoliuko. Kiek prisimena nei tarp jo, nei tarp S. K. konflikto su G. J. nebuvo. Jo pravardė „Š.“.

Liudytojas A. Ž. teisme parodė, kad tiek nukentėjusįjį S. K., tiek kaltinamąjį G. J. žino iš matymo. 2007-03-25 apie 16 val. kartu su A. B., D. P., D. L., K. K. buvo Ramygalos parke, savam rate gėrė, o nuo jų tik kiek toliau gėrė S. K., G. J. ir M. L.. Po kiek laiko šie trys vyriškiai priėjo prie jų. Jiems priėjus, jie tarpusavyje dėl kažko ginčijos, bet nesistumdė, nesimušė. Jie buvo neblaivūs. Prieš įvykį niekas iš tų trijų vaikinų nugriuvęs nebuvo. Po kiek laiko išgirdo žodį “peilis” ir S. K. nugriuvo. Jam nugriuvus G. J. nubėgo į miestelio pusę. Tada jie pakėlė nuo žemės S. K. ir pamatė, kad kruvinas kairės pusės šonas. Supratę, kad S. K. perdurtas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. M. L. buvęs su S. K., pasakė, kad G. J. perdūrė nukentėjusįjį, tačiau dėl ko – nesakė. Jis perdūrimo nematė, taip pat nematė ir G. J. rankose peilio.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2007-03-25 apie 16 val. kartu su A. B., D. P., D. L., A. Ž. buvo Ramygalos parke, savam rate gėrė. Nuo jų už 1,5 m., ant suolo sėdėjo 3 vaikinų kompanija, jie garsiai šnekėjo. Iš jų elgesio ir kalbos matėsi, kad jie yra neblaivūs. A. B. iš vieno iš šių jaunuolių pirko mobilų telefoną. Kad kuris nors iš šių jaunuolių buvo nukritęs ant žemės, nematė. Muštynių tarp šių jaunuolių nematė, negirdėjo, kad jie garsiai koliotųsi. Jei tie jaunuliai būtų susimušę, jis tikrai tą būtų matęs. Vienu metu išgirdo, kaip kažkas (lyg D. P.) suriko „peilis“. Vienas iš šių jaunuolių pasikėlė rūbus, matėsi, kad jis perdurtas. Kitas jaunuolis, buvęs su nukentėjusiuoju, nubėgo link bažnyčios. Kažkas pasakė, kad „perdurtas“, tada jis su D. L. nubėgo kviesti greitosios pagalbos.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2007-03-25 apie 16 val. jis su draugais sėdėjo Ramygalos parke ant suoliuko ir gėrė. Už kokių 2 metrų ant kito suolelio sėdėjo 3 jaunuolių kompanija. Jie buvo neblaivūs, tai matėsi iš jų elgesio. Muštynių tarp šių jaunuolių nematė. Kažkas iš draugų kompanijos suriko „peilis“. Matė, kaip vienas iš jaunuolių, sėdėjusių šalia, nubėgo. Kitas jaunuolis buvo perdurtas į krūtinę, bėgo kraujas, jis nieko nekalbėjo. Dar kitas jaunuolis, kuris buvo su nukentėjusiuoju, pasakė, kad šį perdūrė („paštyrino“) jaunuolis, kuris nubėgo. Prieš įdūrimą, jokio konflikto tarp šių jaunuolių nematė ir negirdėjo, viskas įvyko sekundžių laike. Prieš įvykį, jis iš nukentėjusiojo pirko mobilų telefoną už 50 litų.

Liudytojas D. P. teisme parodė, kad 2007-03-25 apie 16 val. jis su draugais sėdėjo Ramygalos parke ant suoliuko ir gėrė. Prie jų priėjo 3 jaunuoliai, kurie atsisėdo šalia ant suolo. Muštynių tarp šių jaunuolių nematė. Išgirdo šūksnį „perdūrė“ pamatė, kaip nukentėjusysis susiėmė už šono, atsisėdo ant suolelio. Vienas iš jaunuolių, kaip vėliau sužinojo – G. J., nubėgo į miestelio pusę. Kitas jaunuolis, buvęs su nukentėjusiuoju, pasakė, kad G. J. perdūrė nukentėjusįjį, tačiau dėl ko – nesakė. Peilio pas nieką nematė. Viskas įvyko labai staiga. K. K. su D. L. iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas D. L. teisme parodė, kad 2007-03-25 jis su draugais sėdėjo Ramygalos parke ant suoliuko. Jis negėrė, nes buvo su automobiliu. Prie jų priėjo 3 jaunuoliai, atsisėdo šalia ant suolo. Muštynių tarp šių jaunuolių nebuvo, jie tik rėkavo. Kažkas iš jų kompanijos suriko „perdūrė“, pamatė, kaip D. P. pakėlė nukentėjusiajam marškinėlius, iš krūtinės bėgo kraujas. Vienas su nukentėjusiuoju buvusių jaunuolių nubėgo link bažnyčios. Tas vaikinas buvo tamsaus gymio, juodų plaukų apie 170 cm ūgio, apsirengęs tamsiai. Jį draugai lygtai vadino „č.“. Su K. K. iškvietė greitąją pagalbą.

2007-03-25 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta įvykio vieta, esanti yra Panevėžio rajone, Ramygaloje, poilsio parke (6-9 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu G. J. parodė vietą, kurioje peiliu sužalojo S. K. bei vietą, kurioje išmetė peilį (51-54 b.l.).

Akistatos metu G. J. ir S. K. pasiliko prie savo parodymų (56-57 b.l.).

2007-03-30 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 580/07(05) konstatuota, kad S. K. nustatyta durtinė – pjautinė 1 kairės krūtinės ląstos pusės žaizda. Sužalojimas padarytas duriamai pjaunančiu peilio tipo įrankiu. Dėl kiaurinės krūtinės kairės pusės durtinės – pjautinės žaizdos S. K. sveikata sutrikdyta sunkiai (12 b.l.).

Teisiamajame posėdyje medicinos ekspertas Rimantas Arlickas patvirtino šią savo išvadą bei papildomai paaiškino, jog specialisto išvados tituliniame lape padaryta rašybos klaida įrašius Matulionienės ekspertės pavardę. Dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. įspėtas yra jis bei tai patvirtino parašu.

2007-04-12 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 641/07(05) konstatuota, kad G. J. nustatyta viršutinės lūpos gleivinėje sugijusi žaizda. Sužalojimas padarytas 2-3 savaitės iki apžiūros (2007-04-12). Dėl nustatyto sužalojimo G. J. sveikata sutrikdyta nežymiai ( 49 b.l.).

Kaltinamojo G. J. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 135 str. 1 d. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad 2007-03-25 apie 16 val. Panevėžio rajone Ramygalos miestelio centre esančiame poilsio parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio G. J., kilus konfliktui tarp jo ir neblaivaus nukentėjusiojo, su kuriuo jie buvo geri pažįstami, tyčia peiliu dūrė vieną kartą į krutinę S. K. ir sunkiai pastarąjį sužalojo. Ginčo dėl to, kad S. K. peiliu perdūrė būtent G. J. nėra, tačiau kaltinamasis sau naudinga linkme skirtingai aiškina sužalojimo aplinkybes nei nukentėjusysis ir liudytojai.

Nors kaltinamasis G. J. nurodo, kad S. K. peiliu sužalojo gindamasis po to, kai nukentėjusysis jam trenkė rankos į galvą ir jį gulintį pradėjo spardyti, tai paneigta bylos įrodymais. Byloje neginčijamai įrodyta, kad prieš S. K. perdūrimą, pastarasis kaltinamojo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, G. J. jokia reali grėsmė nebuvo iškilusi ir jam nebuvo jokio reikalo gintis. Kaltinamojo versiją, kad jis peiliu dūrė besigindamas, visų pirma paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuos neginčijamai patvirtina liudytojų K. K., A. Ž., D. P., A. B. bei D. L. parodymai, kurie irgi viso proceso metu buvo neseklūs. Šių liudytojų parodymai sutampa tiek juos visus lyginant tarpusavyje, tiek ir su nukentėjusiojo parodymais. Visi liudytojai (tame tarpe ir nukentėjusysis) patvirtino, kad jokių muštinių nebuvo ir niekas iš tų trijų vyrų nebuvo nuvirtęs ar parverstas ant žemės. Liudytojai M. L. ir D. P. nurodė, kad išgirdo kažką sakant “perdūrė”, o liudytojai K. K., A. Ž. bei A. B. nurodė, kaip kažkas suriko sakant “peilis” ir jie visi pastebėjo, jog S. K. perdurtas, nes buvo kruvinas jo kairės pusės šonas, o su S. K. pasilikęs M. L. pasakė, kad G. J. perdūrė S. K. ir nubėgo į miestelio pusę. Šiuos jų parodymus patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad S. K. buvo sužalotas smūgiuojant peiliu į krūtinės pusę, o būtent teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad S. K. nustatyta durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda. Minimi liudytojai kaltinamojo bei nukentėjusiojo atžvilgiu yra neutralūs ir jiems nėra jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį ar ginti nukentėjusįjį. Teismui visų šių asmenų parodymai abejonių nekelia ir jie yra priimtini kaip įrodymai, įrodantys kaltinamojo kaltę pagal BK 135 str. 1 d., todėl darytina abejonių nekelianti išvada, jog kaltinamasis nukentėjusiajam peiliu dūrė tyčia nesant tam reikalingumo ir jam gintis nuo nukentėjusiojo nereikėjo, nes jokios grėsmės jo atžvilgiu nebuvo.

Nors 2007-04-12 Nr. G 641/07(05) specialisto išvadoje nurodyta, kad kaltinamajam apžiūros metu rasta viršutinės lūpos gleivinėje sugijusi žaizda, kuri padaryta prieš 2-3 savaites (kada tiksliai nenustatyta), tai nereiškia, jog šį sužalojimą padarė nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu ir ši kaltinamojo versija paneigta jau aukščiau išdėstytais argumentais. Be to, kitose kūno srityse sužalojimų pas kaltinamąjį nėra, nors jis teigia buvęs spardomas. Pats kaltinamasis viso proceso metu nenurodė, kad S. K. būtų sudavęs nors vieną smūgį į lūpas, kur jam nustatyta viršutinės lūpos gleivinėje sugijusi žaizda.

Tačiau visapusiškai ištyrus bei įvertinus visų įrodymų visumą, bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis viešosios tvarkos BK 284 str. 1 d. apimtyje nepažeidė, nukentėjusįjį sužalojo ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų ir G. J. padarė paprastą, o ne kvalifikuotą tyčinį sunkų kūno sužalojimą, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.), o jo veika dėl S. K. sužalojimo perkvalifikuotina iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į 135 str. 1 d.

Nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d. yra ir atsakomybė atsiranda tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, o to pasekmės- realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Įžūlūs veiksmai- tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles- jeigu veikoje yra nusikaltimo požymiai, už kurį numatyta sankcija griežtesnė nei numatyta BK 284 str. 1 d., šis nusikaltimas inkriminuotinas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementaraus moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 135 str. 1 d., jei nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą gerai pažinojo apie du metus, buvo draugai, anksčiau yra abu kartu dirbę bei net gyvenę, kartu maitindavosi. Nusikaltimas nors ir įvykdytas viešoje vietoje, bet bylos aplinkybės patvirtina, kad G. J. neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką. Prieš nusikaltimo padarymą nusikaltimo įvykdymo vietoje- parke greta girtuokliavo dvi kompanijos: į vieną buvo susibūrę jau minėti liudytojai, į kitą- kaltinamasis, nukentėjusysis ir M. L. („Š.“. Savaime aišku, jog apgirtę visi šie asmenys, kalbėjo garsiai, per daug nesirinkdami žodžių, tarp antros grupelės asmenų ir kilo konfliktas, kuris staiga peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Kitų pašalinių asmenų toje vietoje nebuvo, abi šios grupės tarpusavyje nekonfliktavo, pačio staigaus perdūrimo momento niekas net nepastebėjo, todėl atsižvelgiant į šias ir visas kitas bylos aplinkybes kalbėti apie visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą netenka. Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo labai staiga dėl abiejų girtumo, truko akimirką, durdamas peiliu kaltinamasis spontaniškai išreiškė savo nepasitenkinimą. G. J. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo sąlygoti tarpusavyje gerai pažįstamų konkrečių girtų asmenų konkretaus konflikto, o ne nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekimą priešpastatyti save aplinkiniams, niekinančio požiūrio į juos demonstravimą. Gerdami viešoje vietoje alkoholinius gėrimus, visi toje vietoje buvę asmenys- tiek kaltinamasis su nukentėjusiuoju, tiek įvykį matę liudytojai, patys elgėsi netinkamai, pažeidinėjo nustatytą tvarką. Nusikalstamos veikos motyvai yra esminis požymis, atribojantis chuliganizmą kaip nusikaltimą nuo nusikaltimo žmogaus sveikatai. Aplinkybė, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, net ir esant kaltinamajam iš matymo pažįstamiems sąlyginai pašaliniams asmenims, pati savaime dar neįrodo chuliganiškų paskatų. Todėl dėl visų šių argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog S. K. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų, viešoji tvarka ar rimtis sutrikdyta bei pažeista nebuvo.

G. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimus jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 41 str., 61 str. nuostatas, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

G. J. padarė tyčinį sunkų (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą, kuris yra baigtas. Jis charakterizuojamas patenkinamai, neteistas, Psichikos sveikatos centre bei Priklausomybės ligų kabinete įskaitose neįrašytas (70 b.l.), nuo 2007-04-11 iki 2007-04-19 dirbo AB (duomenys neskelbtini) (75 b.l.), dabartiniu metu nedirba. Jis teistumo neturi, bet 2000-06-30 jo atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (68 b.l), 2005-01-16 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (peiliu sužalojo 2 asmenis), byla nutraukta nukentėjusiems suteikiant teisę ginčą spręsti privataus kaltinimo tvarka, kuria jie nepasinaudojo (65 b.l.), baustas 2007-03-05 pagal ATPK 178 str. (72-73 b.l.), jo pragyvenimo šaltinis nežinomas (71 b.l.), yra viena jau minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai kad G. J. teisimas pirmą kartą, BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl būtent tokia bausmės rūšis kaltinamajam už šį nusikaltimą ir skirtina. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, padarytų neigiamų pasekmių mąstą, tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, pats nukentėjusysis nors ir prašo tenkinti civilinį ieškinį, bet pageidauja mažinti kaltinamajam bausmę, teismas prieina išvados, jog G. J. savo dydžiu ši bausmė skirtina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Nukentėjusiojo S. K. 100000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 str. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 str. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. buvo sužalotas sunkiai, buvo operuojamas ir gydomas ligoninėje. Vėliau šie veiksniai tyrėjo įtakos jo psichinei bei dvasinei būsenai, tai sukėlė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, todėl nukentėjusysis pagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nusikaltimo pasekmes, į tai, jog G. J. niekur nedirba, jo pajamos mažos, nekilnojamo turto neturi, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas prieina išvados, jog nukentėjusiojo naudai iš G. J. priteisus 10000 Lt, tai bus pakankama suma nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos 2015,00 Lt dydžio ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo teisėtas, pagrįstas įrodymais ir priteistinas iš G. J., nes jis savo nusikalstamais veiksmais padarė šiuos nuostolius.

Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nubausti jį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią G. J. skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. J. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. J. pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš G. J. nukentėjusiajam S. K. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. J. Valstybinei ligonių kasai 2015 Lt S. K. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Kolegijos pirmininkas Vytautas NorkūnasTeisėjai Algirdas GaputisArnoldas Šukaitis