Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-238/2016;

Teisėjas: Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59273-2015-7;

2016 m. kovo 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 26 d., apie 00.10 val., kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 45 kilometre, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Hyundai IX 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiajam patruliui E. J. ir patruliui E. L. žodžiu pasiūlė kaip kyšį duoti 100 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 103 eurai, siekdamas šių pareigūnų neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus. D. K. siekė, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² straipsnyje, už tai, kad jis 2015 m. spalio 26 d., apie 00.10 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,20 promilių girtumo laipsnis), vairavo automobilį „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nurodo, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis turėjo būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Taigi teismams nustačius kaltininko savanorišką kaltės pripažinimą, savo elgesio kritišką vertinimą, tačiau nenustačius, kad jis stengėsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku tuomet, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.

Nors teismo posėdžio metu nuteistasis kaltu prisipažino, tačiau vien kaltės pripažinimas negali būti laikomas asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis gailėtųsi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, tokios savo pozicijos teisme jis neakcentavo, taip pat jis nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei buvo pateikta kaltinime, dėl ko nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, siekiant nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, buvo apklausti liudytojai. Nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi, kritiško savo veiksmų vertinimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti esant šią asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apeliantas D. K. taip pat nurodo, kad jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas ir tai tikrai neturėjo įtakos darant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje.

LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys alkotesterio parodymai (b. l. 10), iš kurių matyti, kad D. K. nustatytas 1,20 promilių girtumas. Apeliantas neneigia aplinkybės, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau mano, kad tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau visuma baudžiamojoje byloje surinktų duomenų patvirtina, kad ši aplinkybė turėjo įtakos D. K. nusikalstamos veikos padarymui. Liudytojai policijos pareigūnai E. L. ir E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistasis D. K. prašė neforminti pažeidimo dėl vairavimo neblaiviam ir įforminti kitą pažeidimą, siūlė kyšį, nors ir buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės, todėl akivaizdu, kad alkoholio vartojimas sumažino D. K. savikontrolę, suteikė jam papildomos motyvacijos siekti išvengti atsakomybės ir elgtis nusikalstamai siūlant kyšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šią D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę.

Apeliantas skunde taip pat prašo sušvelninti bausmę, kadangi jis yra neįgalus, augina mažametį vaiką, jo gaunamos pajamas yra labai mažos, anksčiau teistas jis niekada nebuvo, todėl jam paskirta bausmė yra per griežta.

Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę D. K., atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, administracine tvarka yra daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir skyrė bausmę – 80 MGL dydžio baudą, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimą minimaliam jos dydžiui (atsižvelgiant į tai, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma iki 1000 MGL dydžio bauda), todėl laikytina, kad bausmė paskirta teisingai.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teisme 2016 m. vasario 29 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 34,74 Eur.

Toks prašymas netenkintinas.

LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.