Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė A. J. (A. Y.) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Atelier Rue“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu; 2) negrąžinti ieškovės į darbą, laikant kad tarp jos ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Atelier Rue“ ieškovės naudai vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Atelier Rue“ ieškovės naudai šešių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 5) priteisti iš atsakovės UAB „Atelier Rue“ ieškovės naudai 1 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Atelier Rue“ buvo įkurta 2023 m. gegužės 24 d. išskirtinai darbui su pasaulinio lygio prabangių moteriškų rūbų prekės ženklu „Safiyaa“. Ieškovė dar 2023 m. vasarą pradėjo bendradarbiauti su šio prekės ženklo mados namais Jungtinėje Karalystėje, vyko ten, po ko faktiškai pradėjo dirbti atsakovei, nes teikė konsultavimo paslaugas, perdavė žinias, kurias įgijo tiesiogiai iš pagrindinės šį prekės ženklą valdančios įmonės. Atitinkamai jau tada atsakovė buvo pasikvietusi ieškovę iš (duomenys neskelbtini) dirbti į Lietuvą, leido susirasti gyvenamąjį būstą, kurio nuomos išlaidas pažadėjo apmokėti. Ieškovė persikėlė gyventi į Lietuvą 2023 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovė sudarė nuomos sutartį su UAB „EfTEN Zeimenos“ dėl ieškovei skirto buto nuomos nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. su galimybe šią sutartį tęsti. Ieškovė toliau atlygintinai teikė atsakovei paslaugas. Ieškovė negalėjo iš karto sudaryti darbo sutarties su atsakove, nes atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl pirmiausia turėjo gauti leidimą gyventi Lietuvoje. 2023 m. rugsėjo 20 d. ieškovei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2024 m. kovo 4 d. 2023 m. spalio 10 d. ieškovė su atsakove sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 09, pagal kurią nuo 2023 m. spalio 12 d. UAB „Atelier Rue“ ieškovė ėjo gamybos vadovės pareigas. Darbo sutarties galiojimo terminas buvo iki laikino leidimo gyventi arba vizos, suteikiančios teisę dirbti, galiojimo pabaigos. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2024 m. sausio 12 d. atsakovės iniciatyva DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. pripažinus darbuotojo išbandymo rezultatus nepatenkinamais. Abi šalys darbo sutarties 4 punktu susitarė dėl trijų mėnesio bandomojo laikotarpio, kuriuo patikrinama, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, o darbas tenkina darbuotojo lūkesčius, nustatymo. Tuo pačiu punktu darbo sutarties šalys susitarė, kad bandomuoju laikotarpiu gali nutraukti darbo sutartį viena kitą įspėjusios prieš 7 dienas. 2024 m. sausio 5 d. Google Meet susitikimo metu su Y. J. ir A. T. ieškovė buvo informuota dėl atleidimo neišlaikius bandomojo laikotarpio, paskutine jos darbo diena laikant 2024 m. sausio 12 d. ir jai įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Darbdavys 2024 m. sausio 5 d. pranešime apie darbo sutarties nutraukimą kaip atleidimo pagrindą nurodė, jog darbuotoja nepasiekė standartų, kurie reikalingi įrodyti tinkamumą dirbti užimamoms pareigoms, tačiau ne dėl bet kokių, o darbo drausmės pažeidimo. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ir vėliau ieškovei nebuvo nurodytos ir detalizuotos priežastys, sąlygojusios darbo sutarties nutraukimą ir neigiamus išbandymo rezultatus, o tik formaliai apsiribota sąvokomis, jog darbo sutartis nutraukiama dėl savivaliavimo „atostogų pasiėmimo“ bei dėl asmeninių savybių, tačiau kokių neigiamų asmeninių savybių, dėl kurių ieškovė negalėtų tęsti darbo sutartimi sulygto darbo, papildomai nedetalizuota. Ieškovė nebuvo sulaukusi jokių pastabų dėl savo darbo kokybės, prieš atleidimą ji vykdydama darbdavio nurodymus dar ir apmokė kitus darbuotojus. Atsakovės nurodyti motyvai dėl ieškovės atleidimo pagrindo negali būti laikomi teisėtais, kadangi ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su išbandymo tikslais, kokie atvejai būtų laikomi tais, kurie sudaro pagrindą vertinti išbandymą kaip neišlaikytą, su ja nebuvo derintas planas, nebuvo aptarti išbandymo rezultatai. Be to, prieš sudarant darbo sutartį ieškovė jau dirbo atsakovei, nes teikė atlygintines konsultavimo paslaugas, todėl atsakovė jau buvo susipažinusi su ieškovės darbu, o darbo sutartyje išbandymo laikotarpis buvo nurodytas tik formaliai. Tą patvirtina aplinkybė, jog pagal darbo sutarties 1.3 punktą darbo užmokestis ieškovei išbandymo laikotarpiu ir po jo buvo sutartas toks pat 2 916 Eur prieš mokesčius, t. y. išbandymo laikotarpiu sutartas darbo užmokestis nebuvo mažesnis. Atsakovė ne tik pakvietė ieškovę dirbti, tačiau aprūpino ir gyvenamuoju būstu, o tai, jog nuomos sutartis buvo sudaryta metams, taip pat patvirtina, jog atsakovė tikėjosi, kad darbo santykiai su ieškove tęsis ilgai. Ieškovė taip pat buvo susitarusi su darbdaviu, jog dalį savo laiko gali dirbti nuotoliu, todėl būtent laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. sausio 3 d. ji savo darbines funkcijas atliko pilnai, kadangi dirbo nuotoliu ir darbdavys buvo nuolatos informuojamas apie atliekamus darbus. Šalys nebuvo sutarusios dėl darbuotojos fizinės darbo vietos dirbant nuotoliu, todėl aplinkybė, jog darbuotoja nurodytu laikotarpiu dirbo ne Lietuvoje negali būti laikoma teisėtu darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, kad ieškovės darbo sutartis buvo terminuota, terminu pagal darbo sutarties 2 punkte nurodytą formuluotę iš esmės buvo laikoma ieškovės teisės gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje pabaiga. Ieškovės leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. kovo 4 d., tačiau po jo ieškovei buvo išduotas kitas leidimas, galiojantis iki 2025 m. kovo 4 d., t. y. teisė gyventi ir dirbti Lietuvoje buvo pratęsta dar metams. Tai reiškia, jog jei nebūtų neteisėtai atleista, ieškovė iki to laiko dar galėjo dirbti pagal darbo sutartį pas atsakovę. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas pažeidžiantis DK 36 straipsnio 3 dalį, ieškovei taip pat turi būti priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, vertinant atleidimo aplinkybes, atleidimo pagrindas darbuotojos prašymu gali būti perkvalifikuojamas į DK 59 straipsnį. DK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės atleidimo pagrindus, nurodytus DK 57 straipsnio 1 dalyje, todėl turėtų būti taikomos DK 59 straipsnio nuostatos ir, pripažinus, jog ieškovė atleista darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, ieškovei turėtų būti priteistina šešių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbo sutarties nutraukimas taip pat sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, nes darbdavys be svarbių priežasčių siekė nutraukti darbo sutartį būtent su ja, todėl neteisėti darbdavio sprendimai pažeidė darbuotojos asmenines vertybes. Ieškovė dėl darbo atsakovei pakeitė savo gyvenamą vietą, paliko savo namus, šeimą, artimuosius ir persikėlė gyventi į kitą šalį – atvyko į Lietuvą. Čia ji turėjo dirbti, gauti darbo užmokestį, pagal susitarimą jai turėjo būti ir buvo suteiktas darbdavio finansuojamas butas gyvenimui, kurį per beveik pusę metų ieškovė įsirengė kaip namus, atsivežė čia savo augintinius. Darbdaviui nutraukus darbo sutartį, ieškovė buvo sugniuždyta, liko be darbo, pajamų, svetimoje šalyje, kad nebūtų išmesta iš nuomojamo buto, kurį buvo įsikūrusi kaip savo namus, atsakovei nutraukus savo nuomos sutartį, ieškovė sudarė naują, pagal kurią kiekvieną mėnesį turėjo mokėti po 650 Eur nuomos mokesčio. Ieškovės darbas įmonėje buvo nepagrįstai sumenkintas, pastangos neįvertintos. Ieškovė dirbo jau ilgą laiką gan aukštose pareigose, tačiau vėliau pasinaudojus jos padėtimi ir susiklosčiusia situacija, ieškovė buvo nepagrįstai apkaltinta, sumenkinta, nukentėjo jos reputacija ir orumas. Be to, ieškovė patyrė didelį stresą ir išgyvenimus dar ir todėl, jog būdama svečioje šalyje, nemokėdama kalbos, pati savarankiškai negalėjo apsiginti, apginti savo teisių, dėl nežinomybės, neužtikrintumo dėl savo ateities apėmė neviltis, baimė. Kadangi dėl šio atleidimo pablogėjo ieškovės socialinė, materialinė bei psichologinė gerovė (ji prarado pastovias pajamas, į savo gimtąją šalį dėl esamos karinės padėties grįžti negali, dėl visos šios situacijos jai teko lankytis pas psichologus, kreiptis į teisininkus), atsižvelgiant į darbo santykių trukmę, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą.