Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui V. M. dėl vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis nuostatų priedo Pastoviųjų dedamųjų dydžiu lentele, atsakovui skaičiuotas pastoviosios dedamosios dydis lygus – 19,20 Eur per metus. Kintamoji dedamoji – vietinės rinkliavos dedamoji, padengianti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinųjų sąnaudų dalį, patiriamą teikiant atliekų turėtojui komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, priklausanti nuo komunalinių atliekų kiekio tvarkymo sąnaudų. Nuostatų 21 punkte numatyta, kad nesant galimybės pagal Rinkliavos administratoriaus naudojamų registrų duomenis nustatyti ir / ar mokėtojui neteikiant, netikslinant duomenų, pagal kuriuos nustatoma atliekų turėtojo rūšis (fizinis ar juridinis asmuo), veiklos rūšies parametrai ar kiti parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojama mokėtina vietinė rinkliava, mokėtojas, Rinkliavos administratoriaus sprendimu, priskiriamas atliekų turėtojų grupei, kurios pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys už parametrus per metus yra didžiausios. Šiuo atveju atsakovui buvo skaičiuojama didžiausia kintamoji rinkliavos dalis, t. y. 3,37 Eur per mėnesį, kadangi iš administratoriaus naudojamų registrų duomenų, o atsakovui jų nepatikslinus, nebuvo galima nustatyti atsakovei reikalingos konteinerio talpos dydžio.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba, esant butų arba kitų patalpų savininkų raštu įformintam susitarimui, asmenys, sudarę Civiliniame kodekse nurodytas jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys), o 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės. Juridinis asmuo, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas standartines sutarčių sąlygas, raštu pateikia nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo sąlygas. Paslaugos teikimo sąlygų kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 1 punktas nustato, kad į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

Joniškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T-107 patvirtino Joniškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau nuostatai, keisti 018 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T-28, 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-205, 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-165), kurie nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojai (toliau – mokėtojas) – nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgaliotas asmuo, kuris privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį (rinkliavos nuostatų 6.6 papunktis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.

Pareiškėja teismui pateikė 2024 m. birželio 26 d. pažymą Nr. BA1-99 apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, iš kurios matyti, kad objekto, kuriam skaičiuota vietinė rinkliava, adresas: (duomenys neskelbtini).

Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją Joniškio rajono savivaldybės administraciją patikslinti prašymo faktinį ir teisinį pagrindą. Šis įpareigojimas pareiškėjai buvo nurodytas, nes pareiškėja prašyme nepateikė duomenų, už kurį nekilnojamojo turto objektą yra apskaičiuota prašoma priteisti rinkliavos suma ir kodėl rinkliavos mokėtojas yra atsakovas (faktiškai gyveno konkrečiame nekilnojamojo turto objekte). Pareiškėja teismui nepateikė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo ar faktinių patikrinimo vietoje pažymos ir pan. Iš pareiškėjos nurodyto atsakovo korespondencijos adreso, atsakovas deklaruotos gyvenamosios vietos nėra įmanoma nustatyti pareiškėjos rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumo, nepateikus reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų.

Pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. T-165 nuostatų 7.2 papunktį gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienam iš gyventojų arba fiziniams asmenims, kurie deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje, tačiau nėra deklaravę savo tikslaus gyvenamosios vietos adreso, bet žinoma jų korespondencijos arba faktinė gyvenamoji vieta. Pareiškėja informuoja, kad tai paskutinis žinomas atsakovo korespondencijos adresas (duomenys neskelbtini). Teismas, patikrinęs Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje duomenis apie nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad šio nekilnojamojo turto savininkai yra I. M. ½ ir A. M. M. ½.

Taigi pareiškėja ir toliau nepateikia duomenų, už kokį nekilnojamojo turto objektą ji apskaičiavo vietinę rinkliavą. Jau minėta, kad objektas, kuriam skaičiuota vietinė rinkliava, adresas: (duomenys neskelbtini). Taigi nėra įmanoma identifikuoti, už kokį nekilnojamojo turto objektą yra apskaičiuojama rinkliava.

Teismo vertinimu, pareiškėja prašyme ir rašytiniuose paaiškinimuose neteisingai aiškina Rinkliavos nuostatų 7.2 papunktį, ypatingai įvertinus tai, kad ji nenurodo už kokį konkrečiai nekilnojamojo turto objektą yra apskaičiuota rinkliava. Pagal Rinkliavos nuostatų 7.2 papunktį vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams arba įgaliotiems asmenims gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba). Taigi Rinkliavos 7.2 papunktyje yra aiškiai įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma už savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus.

Pažymėtina, kad Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711, 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ 1 punktą kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai, t. y. 3 ir daugiau būstų namai, kurie yra naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, nakvynės namai, socialinis būstas ir kiti panašios paskirties objektai).

Taigi nėra identifikuotas nekilnojamojo turto objektas, už kurį pareiškėja, vadovaudamasi Rinkliavos nuostatais, galėjo atsakovui apskaičiuoti vietinę rinkliavą. Aukščiau nurodytų faktinių ginčo situacijos aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, kad ginčo rinkliavą pareiškėja apskaičiavo nepagrįstai, remdamasi subjektyviais duomenimis (paskutinis žinomas atsakovo korespondencijos adresas (duomenys neskelbtini)) ir netinkamu Rinkliavos nuostatų taikymu.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja nenurodė pastato, už kurį pareiškėja atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.