Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. D. ir S. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 15 d. gautas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame prašoma: pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti D., o pareiškėjui – D. pavardes.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. D. ir jos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėja patvirtino, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai ir nėra galimybių santuoką išsaugoti, pareiškėja nurodė nepageidaujanti, kad teismas nustatytų terminą sutuoktiniams susitaikyti. Pareiškėja paaiškino, kad su sutuoktiniu nesutaria seniai, jis paskutiniu metu visiškai nesirūpina šeima, bendrais šeimos poreikiais, elgiasi netinkamai pareiškėjos atžvilgiu. Sutuoktiniai bendro ūkio neveda ilgiau kaip metus, nors ir gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėja patvirtino, kad kreditorių neturi, turto pasidalijimo klausimai aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, daugiau dalintino turto neturi. Pareiškėja nurodė, kad yra susipažinusi su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, jos jai yra suprantamos, aiškios, atitinka jos valią.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. D. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai ir nėra galimybių santuoką išsaugoti, kaip pagrindinę santuokos iširimo priežastį nurodė sutuoktinių tarpusavio nesutarimus, skirtingus požiūrius į daugelį dalykų. Pareiškėjas nepageidavo, kad būtų nustatytas terminas susitaikyti nurodęs, kad jo sprendimas nutraukti santuoką yra galutinis, išsaugoti santuokos nepavyks. Pareiškėjas nurodė, kad yra susipažinęs su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, jam jos yra suprantamos, aiškios, atitinka jo valią. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų ir kito turto, kurio padalijimo klausimas nebūtų aptartas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 2–3, santuokos liudijimo originalas, pridėtas prie bylos). Pareiškėjai santuokos metu vaikų nesusilaukė. Pareiškėjai neturi Lietuvos Respublikoje teritorijoje jų vardu įregistruotų transporto priemonių (e. b. l. 34–35). Iš pateiktų valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 36–45). Pareiškėjai turi vertybinių popierių (e. b. l. 94).

Pareiškėjai nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjų atžvilgiu antstolių kontorose nėra vykdoma vykdomųjų bylų (e. b. l. 95–96).

Pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties (e. b. l. 97).

Sutuoktiniai bendro ūkio neveda, šeiminių ryšių nepalaiko, nemato galimybės atkurti šeimos santykių, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Pareiškėjai nepareiškė noro susitaikyti, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs bylos rašytinius dokumentus, pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai negyvena šeimyninio gyvenimo ir ilgiau kaip metus neveda bendro ūkio, šeiminių ryšių nepalaiko. Vedybinių ryšių tarp sutuoktinių nutrūkimas, šeimyninių ir kitų bendrų interesų, bendro santuokinio gyvenimo nebuvimas ir bendro ūkio nevedimas daugiau kaip metus patvirtina, kad santuoka yra faktiškai iširusi (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Teismui įsitikinus, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, pareiškėjų I. D. ir S. D. santuoka nutrauktina abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina, išskyrus sutarties 2.1 punkto nuostatą dėl indėlio, esančio AB SEB banke, pasidalijimo, kadangi teismui pateiktais duomenimis, minėtame banke pareiškėjo vardu indėlių nėra (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą prašė koreguoti ir pareiškėjos atstovė.

Pareiškėja I. D. po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką, pareiškėjui S. D. paliktina jo pavardė „D.“, pareiškėjai I. D. paliktina santuokinė pavardė – „D.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 541 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjams išaiškinama, kad jei viena iš šalių nevykdytų šios teismo patvirtintos sutarties, kita šalis įgytų teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), abu arba vienas iš pareiškėjų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prašo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-25880-1084/2019 ir grąžinti I. D. jos sumokėtą žyminį mokestį. 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje, išsprendus pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą, buvo nurodyti argumentai dėl civilinės bylos nagrinėjimo pakeitimo iš ginčo į ypatingąją teiseną, todėl nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-25880-1084/2019, nes joje nagrinėjamas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pirmiau paminėtoje nutartyje buvo išspręstas ir žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjai I. D. klausimas, todėl pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas.

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,65 Eur. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl pašto išlaidų atlyginimo nurodydami, kad pašto išlaidas pareiškėjai atlygins lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iš pareiškėjų tenkanti valstybei priteistina pašto išlaidų suma yra mažesnė negu 3,00 Eur, šios išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 538, 540, 541 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Santuoką, įregistruotą tarp S. D., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D. (iki santuokos – K.), gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai I. D. palikti santuokinę pavardę – D., pareiškėjui S. D. palikti jo pavardę – D.

Patvirtinti pareiškėjų I. D. ir S. D. 2019 m. spalio 30 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokiomis sąlygomis:

1.1. Šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51–3.53 straipsniais, susitarė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

1.2. Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Šalys vaikų nesusilaukė.

1.4. Šalys pareiškia, jog joms yra žinoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis).

1.5. Sutartyje numatyti įsipareigojimai įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sutartis patvirtinama.

2.1. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą dalins sekančiai:

- žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka I. D.;

- butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/100 dalimi ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka I. D.;

- vertybiniai popieriai, esantys AB SEB banke, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka S. D..

- Šalys susitaria, kad I. D. sumoka S. D. 3000,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį turto natūra. Kompensacija sumokama per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.2. Šalys patvirtina, kad namų ūkio ir apyvokos daiktai yra pasidalinti iki šios sutarties pasirašymo ir šalys viena kitai pretenzijų neturi, ir kompensacijų nereikalauja.

2.3. Šalys susitaria, kad piniginės lėšos, esančios I. D. ir S. D. sąskaitose, po santuokos nutraukimo lieka asmenine šalių nuosavybe ir šalys patvirtina, kad jokių pretenzijų į šias lėšas viena kitai nereikš.

2.4. Šalys patvirtina, kad su nurodyta turto padalijimo tvarka sutinka ir jokių pretenzijų dėl turto padalinimo tvarkos vienas kitam ateityje nereikš.

3.1. Šalys pareiškia, jog išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

4.1. Šalys pareiškia, jog nutraukus santuoką pasilieka pavardes – I. D., S. D..

5.1. Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.

6.1. Šalys susitaria, kad lieka prie savo bylinėjimo išlaidų. Teismo išlaidas, susijusias su pašto perlaidomis, padengs šalys lygiomis dalimis.

6.2. Pasirašydamos šią sutartį šalys patvirtina, jog yra susipažinusios su jos sudarymo sąlygomis ir reikalavimais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis) bei pasižada jų sąžiningai laikytis.

6.3. Šalys susitaria, kad neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl išlaidų, susijusių su šios sutarties ir kitų procesinių dokumentų parengimu, kitų dokumentų gavimu, ir savo patirtas išlaidas apmoka kiekviena šalis savarankiškai.

6.4. Ši sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką ir patvirtinti šią sutartį įsiteisėjimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimui įsiteisėjus, patvirtintą teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus