- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-537-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Arsamita“
- Ieškovas
- UAB „Rimtoma“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Arsamita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Rimtoma“ ieškinį atsakovui UAB „Arsamita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Rimtoma“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovo UAB „Arsamita“ priteisti 16 436,85 Lt skolą ir delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal sudarytą sutartį dėl automobilių remonto paslaugų teikimo ir 2008-06-19 PVM sąskaitą –faktūrą RIM Nr.0016389. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovui priklausantį 16 436,85 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto – kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises. Nurodė, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę, jos neketina įvykdyti gera valia, turi įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad prievolės įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Rimtoma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovui UAB „Arsamita“ priklausantį 16 436,85 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, jo nesant – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra žymi, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Kadangi teismui nebuvo žinoma apie atsakovui priklausantį turtą, pinigines lėšas, teismas nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas išnagrinėjo ieškovo prašymą nepranešęs atsakovui, kadangi manė, kad pranešimas apie svarstymą sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarytų neįmanomą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Arsamita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį, kuria areštuotas visas įmonės turtas jo nedetalizuojant ir perduodant antstolių kontorai, ir bylą nagrinėti iš naujo, nurodyti: „išstatyti banko sąskaitoje inkasinį mokėjimą, kol bus padengta skola“, detalizuoti areštuojamą turtą ir areštuoti tik 16 436,85 Lt vertės turtą, nustatyti protingus terminus pateikti papildomus dokumentus bei galimybę apskųsti teismo sprendimus, kadangi 7 dienos yra per trumpas laiko tarpas teisingai pateikti prieštaravimus ir skundus, nes nei vienas advokatas per tokį trumpą laiką nedaro tokių darbų. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi kitų finansinių įsipareigojimų kreditinėms institucijoms AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui, VMI, VSDFV, įmonės darbuotojams. Jis siūlė ieškovui sudaryti skolos padengimo grafiką ar kitaip spręsti iškilusį ginčą, tačiau ieškovas atsisakė. Be to, teismas nesudaro galimybės susitarti su ieškovu, priima skubotus sprendimus. Draudimo išmoką už automobilį gavo AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, ne atsakovas, todėl bankas savo nuožiūra sprendė, ar sumokėti ieškovui už automobilio remontą, ar įskaityti atsakovo kreditą. Kadangi AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius suteikė jam (atsakovui) kreditą turtui įsigyti, bankas faktiškai yra to turto savininkas, todėl bankas turėtų dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Nurodo, kad vykdo veiklą ir gali skolą sumokėti dalimis per protingą laiką.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Rimtoma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, esant visos sąlygoms, kurios yra būtinos taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą, pagrįstai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą nutartį. Atsakovas žinojo apie nemažą įsiskolinimą ieškovui, tačiau piktybiškai vengė atsiskaityti, nereagavo į raginimus, todėl jis dabar negali remtis tuo, kad skundžiama nutartis pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, kad atsakovas turi kitų kreditinių įsipareigojimų. Atsakovas visada gali pasinaudoti teise įnešti į teismo depozitinę sąskaitą ieškovo reikalaujamą sumą, kad galėtų disponuoti areštuotu turtu, arba atsikaityti su ieškovu. Atsakovo finansinė padėtis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės gali pasikeisti dėl įvairių faktorių, taip pat ir blogėjančios ekonominės situacijos valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo UAB „Rimtoma“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Iš bylos dokumentų matyti, kad yra iškelta civilinė byla dėl 16 436,85 Lt skolos ir delspinigių pagal automobilių remonto paslaugų teikimo sutartį Nr.R-0189, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagal ieškovo UAB „Rimtoma“ ieškinį atsakovui UAB „Arsamita“.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal UAB „Rimtoma“ ieškinį, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, nustatė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra turtinis, ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui, VMI, VSDFV, įmonės darbuotojams. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma taikė areštą atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, o tik to turto nesant, nurodė areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Pagal formuojamą teismų praktiką taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma areštuojamas nekilnojamasis turtas, jo nesant pakankamai, kitas skolininko turtas, o nesant pakankamai areštuotino turto – areštuojamos skolininko pinigines lėšos. Ši nuostata paaiškinama tuo, jog piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą ir dėl to jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių skolininkui. Areštas skolininko piniginėms lėšoms gali būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu skolininkas neturi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Dėl to pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas tik nesant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino tai, kad atsakovas turi kitų kreditorių, tinkamai užtikrino, kad neproporcingai nebūtų pažeistos kitų atsakovo kreditorių teisės.
Atsakovas nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai areštavo visą atsakovo turtą ir pavedė antstoliui tą turtą surasti ir aprašyti. CPK 148 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Pirmosios instancijos teismui, priimant 2009-01-12 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas UAB „Arsamita“, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė nutartyje areštuotino turto vertę, piniginių lėšų sumą bei teisingai pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą. Pažymėtina, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 667 str. nustatyta tvarka (CPK 675 str. 3 d.), antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 str. 2 d.). Dėl to atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad buvo areštuotas visas ir didesnės vertės atsakovo turtas nei pareikšto ieškinio suma.
CPK 306 str. 3 d. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atsakovas UAB „Arsamita“ su atskiruoju skundu pateikė mokėjimo nurodymus, PVM sąskaitas – faktūras, sąskaitų išrašus, kasos pajamų orderio kvitus, paslaugų pirkimo – pardavimo kvitą, tarptautinį mokėjimo pavedimą, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus patvirtinimą, kad atsakovui buvo išmokėtas 140 680,73 EUR kreditas automobiliams pirkti (b. l. 60-76). Pagal šiuos pateiktus dokumentus atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo detalizuoti skundžiama nutartimi areštuotiną turtą. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai apie atsakovo turimą turtą, t. y. pateikti atsakovo mokėjimų nurodymai, sąskaitos, kad buvo mokėta už automobilius, nepatvirtina, kad atsakovas šį turtą šiuo metu turi nuosavybės teisėmis ir tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, atsakovas turėtų galimybę tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2009-01-21 nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą pakeisti 2009-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – konkretizuoti areštuojamą turtą ir atsakovas šios pirmosios instancijos teismo nutarties atskiruoju skundu neskundė (b. l. 46).
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais skolininkui, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo konkrečioje byloje įvykdymas. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas laikėsi ekonomiškumo, šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo, kadangi, kaip jau minėta, skundžiama nutartimi pirmiausia areštavo skolininkui priklausantį turtą, o ne lėšas, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę ir apimtį, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Be to, pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu skolininkas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininką yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto nurodyto argumento, kad jis negalėjo atsiskaityti su ieškovu pagal automobilių remonto sutartį Nr. R-0189, nes draudimo išmoka tiesiogiai buvo išmokėta AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui, kuris yra to turto savininkas, o ne atsakovui, todėl į bylą trečiuoju asmeniu turėtu būti įtrauktas AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nevertina atsakovo UAB „Arsamita“ pareikštų reikalavimų dėl skolos sumokėjimo dalimis per protingą laiką, dėl terminų papildomiems dokumentams, skundams pateikti, kadangi tai yra nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Ieškovo UAB „Rimtoma“ atsiliepimą į atskirąjį skundą pasirašė direktorius R. Z.. Ieškovas UAB „Rimtoma“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis turėjo 320 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu (b. l. 89, 90). 2009-03-23 sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad UAB „Rimtoma“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo A. P., Advokato Kazio Rakausko kontorai 320 Lt. Kadangi atsakovo atskirasis skundas netenkintas, ieškovui priteistinos jo turėtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Atsižvelgiant į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą dydį už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas atsikirtimas, į klausimo sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovui priteistina 200 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Rimtoma“ iš atsakovo UAB „Arsamita“ 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.