Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Č. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Č. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. balandžio 6 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnio 3 dalyje; 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje; 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; 249 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje.

S. Č. kaltinamas tuo, kad 2009 m. sausio mėnesio antroje pusėje Lietuvos Respublikoje kartu su V. K. bei B. K. organizavo ir vadovavo iki 2010 m. gruodžio 22 d. penkiose šalyse skirtingomis sudėtimis veikusiam nusikalstamam susivienijimui, skirtam daryti sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai – didesnės nei 250 MGL (32 500 litų) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių kontrabandą bei neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą, ir šiuos sunkius nusikaltimus darė.

Šiais veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnio 3 dalyje.

S. Č. kaltinamas ir tuo, kad nuo 2010 m. balandžio mėnesio antros pusės iki 2010 m. gegužės 29 d. veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais O. K., B. K., Č. K. (Č. K.), nepriklausančiu nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariu Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto inspektoriumi S. V., organizuotos grupės nariais J. V. (E. V.) ir V. T. (V. T.) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą schemą už kyšį papirkdami Baltarusijos Respublikos „Kotlovka“ kelio posto muitininkus ir Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto inspektorių S. V. be muitinio patikrinimo praleisti vilkiku gabenamą kontrabandinį cigarečių krovinį, per Lietuvos Respublikos sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą įvežė iš Baltarusijos Respublikos 1 965 416 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 300 420 pakelių (6 008 400 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir veiksmus organizuojant bei padedant padaryti kontrabandą S. Č. perdavė tarpininkui O. K. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 25 000 eurų (86 320 litų).

Šiais veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.).

S. Č. kaltinamas ir tuo, kad nuo 2010 m. balandžio mėnesio antros pusės iki 2010 m. birželio 1 d. veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais B. K., R. K., M. K. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, taip pat su nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariais J. Z., A. I. bei organizuotos grupės nariais J. V. ir V. T., pagal iš anksto parengtą schemą, panaudodami suklastotus krovinio dokumentus, iš Lietuvos Respublikos per Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką pergabeno 2010 m. gegužės 29 d. į Lietuvos Respubliką įvežtas kontrabandines cigaretes – 300 420 pakelių (6 008 400 vienetų) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė – 1 965 416 litų, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.

Šiais veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 4 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

S. Č. kaltinamas ir tuo, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio pradžios iki 2010 m. spalio 26 d. veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais V. K., O. K., Č. K., V. B., taip pat su nepriklausančiu nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariu A. B. (A. B.) ir kitais nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto parengtą schemą, už kyšį papirkdami Baltarusijos Respublikos „Kamennyj Log“ kelio posto muitininkus ir Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto muitininkus be muitinio patikrinimo praleisti vilkiku gabenamą kontrabandinį cigarečių krovinį, 2010 m. spalio 26 d. iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą įvežė 2 084 714 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 100 000 pakelių (2 000 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ ir 200 000 pakelių (4 000 000 vienetų) cigarečių „Viceroy“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir veiksmus organizuojant bei padedant padaryti kontrabandą V. K. perdavė tarpininkui O. K. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 30 000 eurų (103 584 litų).

Šiais veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.).

S. Č. kaltinamas ir tuo, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio antros pusės iki 2010 m. gruodžio 19 d. veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais V. K., B. K., O. K., Č. K., V. B., taip pat su nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariais J. V. ir O. K. (O. K.), Rusijos Federacijoje veikusiais asmenimis bei ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis pagal iš anksto parengtą schemą, už kyšį papirkdami Baltarusijos Respublikos muitininkus ir Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto muitininkus 2010 m. gruodžio 19 d. be muitinio patikrinimo praleisti vilkiku gabenamą kontrabandinį cigarečių krovinį, iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą įvežė 1 793 748 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 274 180 pakelių (5 483 600 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir veiksmus organizuojant bei padedant padaryti kontrabandą V. K. perdavė tarpininkui O. K. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 30 000 eurų (103 584 litų).

Šiais veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.).

S. Č. kaltinamas ir tuo, kad nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2010 m. gruodžio 22 d. veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais B. K., V. K., M. K., R. K. bei su nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariais J. V. ir O. K. pagal iš anksto parengtą schemą, panaudojant suklastotus krovinio dokumentus, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, neteisėtai disponavo 2010 m. gruodžio 19 d. iš Baltarusijos Respublikos įvežtomis 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – 1 793 748 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 274 180 pakelių (5 483 600 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis.

Šiais veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

S. Č. kaltinamas ir tuo, kad nuo 2010 m. gruodžio 20 d. veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais V. K., B. K., O. K., Dariušu A. J. (D. A. J.) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis pagal iš anksto parengtą schemą rengėsi padaryti sunkų nusikaltimą – Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pergabenti į Lenkijos Respubliką Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikomus 2010 m. gruodžio 19 d. iš Baltarusijos Respublikos kontrabandos būdu įvežtus 274 180 pakelių (5 483 600 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė – 1 795 879 litų (turi būti 1 793 748 litų), įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Lietuvos Respublikoje, Alytuje, laikytą akcizinių prekių krovinį 2010 m. gruodžio 22 d. aptiko Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės Kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Šiais veiksmais S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 21straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje.

2011 m. balandžio 6 d. S. Č. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Aptardama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą gynėja atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją. Šis teismas, nagrinėdamas ne vieną suimto asmens prieš Lietuvą bylą, yra konstatavęs, kad turi būti įvertinta ne tik įtariamojo asmenybė, bet ir kitos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie asmens ketinimą pasislėpti. Jei aplinkybių visuma rodo, jog slėpimosi galimybė yra nedidelė, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nėra pateisinamas ir turi būti svarstomas klausimas dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamos nutarties išvadas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą iš esmės grindė S. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumu, o tai prieštarauja tiek kardomųjų priemonių skyrimą reglamentuojančioms BPK nuostatoms, tiek EŽTT jurisprudencijai. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo skyrimo (jo termino tęsimo) pagrindu gali būti tik tada, kai remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turi patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju suimtąjį charakterizuojančios aplinkybės tokios išvados nepatvirtina. S. Č. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, iki sulaikymo dirbo UAB „Eurobiznis“ projektų vadovu, taigi turėjo legalų pragyvenimo šaltinį ir tvirtus socialinius ryšius. Jis anksčiau nebuvo teistas. Šios aplinkybės gerai charakterizuoja kaltinamąjį ir paneigia bet kokią tikimybę, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. Č. rengėsi ar mėgino slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokių duomenų nenurodė ir Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nustatytas neteisingai.

Konstatuodamas, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, teismas taip pat rėmėsi jau minėta aplinkybe, kad S. Č. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, tačiau neturint jokių kitų duomenų, patvirtinančių kaltinamojo polinkį nusikalsti, vien ši aplinkybė nėra pakankama tęsti suėmimą tuo pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Byloje nėra duomenų, jog S. Č. būtų gavęs lėšų už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą. Teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo yra nepagrįsta, padaryta remiantis vien prielaidomis.

S. Č. suėmimas taikomas daugiau nei dvejus metus, o tai reiškia, kad, kaskart sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, teismui tenka pareiga išsamiai patikrinti, ar iš tiesų yra būtinybė ir toliau asmenį laikyti suimtą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir S. Č. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jog tos veikos yra nesmurtinės, gynėja daro išvadą, kad jis baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos gali laukti laisvėje, o jo dalyvavimas teisme gali būti užtikrintas kitomis kardomosiomis priemonėmis. Esant analogiškoms aplinkybėms, tokią išvadą yra padaręs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartyje, kuria kitas kaltinamasis po 15 mėnesių taikyto suėmimo buvo paleistas.

Teismo posėdyje kaltinamasis S. Č. ir jo gynėja prašo gynėjos skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Č. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant S. Č. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos S. Č. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas S. Č. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato: kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo.

S. Č. kaltinamas padaręs 13 nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, iš kurių 3 priskiriami sunkių, o 2 – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, straipsnio sankcijoje nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas S. Č., galimai padaryti kelių valstybių teritorijose, veikiant kartu su užsienio šalių piliečiais. Jis pats ar per tarpininkus derino kontrabandinių cigarečių įgijimo ir realizavimo užsienio valstybėse planus, kontaktavo su kaltinime nurodytais užsienio šalių piliečiais, taigi, kaltinamasis turi ryšių užsienyje.

Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog S. Č. kartu su dar dviem asmenimis galimai organizavo nusikalstamą susivienijimą ir vadovavo jo veiklai. Nusikaltimai buvo gerai parengti, kruopščiai slepiami, daromi ilgą laiko tarpą, sistemingai ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Lenkijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos bei Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijose. Aukštesniojo teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis S. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skunde paminėtos aplinkybės, jog S. Č. turi šeimą, kurioje augina mažametį sūnų, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, anksčiau neteistas, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Pagrįstą teismo manymą, jog S. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja jam inkriminuojamų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu labai didelio kiekio akcizais apmokestinamų prekių disponavimu, jų kontrabanda, valstybės tarnautojų papirkimu, pobūdis ir skaičius. Be to, nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, daromi ilgą laiką ir sistemingai. Ši aplinkybė, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, leidžia pagrįstai manyti, kad visi nusikaltimai buvo savanaudiški ir daromi, turint tikslą neteisėtai praturtėti. Taigi S. Č. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių S. Č. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje S. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaip teisingai nurodoma ir gynėjos skunde, EŽTT formuoja teismų praktiką, jog suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Tai ir buvo padaryta.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo S. Č. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikalstamo susivienijimo veikla neteisėtai disponuojant labai dideliu akcizais apmokestinamų cigarečių kiekiu ir vykdant jų kontrabandą tiek į Lietuvą, tiek į užsienio šalis.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog S. Č. yra suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, jog S. Č. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo S. Č. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.