Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-4558-356/2019, pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

2019 m. spalio 18 d. teismui pateiktas procesinis dokumentas – šalių taikos sutartis, ja šalys ginčą išsprendė abipusių nuolaidų būdu. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, šalims taip pat paaiškintina, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pateiktos taikos sutarties turinį, atsižvelgus į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), šalių 2019 m. spalio 18 d. teismui pateiktas procesinis dokumentas savo esme yra ieškovo atsisakymas ieškinio. Ieškovas, atstovaujamas advokatės Lauros Timinskaitės, turinčios teisę sudaryti ir pasirašyti taikos sutartį, šiuo procesiniu dokumentu pareiškė valią atsisakyti ieškinio, atsakovui jokių įpareigojimų nėra. Taikos sutartimi dėl ieškinio dalyko yra išreikšta tik vienos šalies – ieškovo valia atsisakyti ieškinio, taigi nelieka jokių ieškinio reikalavimų, pagal kuriuos atsakovui tektų pareiga nors iš dalies pagal ieškinį atsakyti. Tokiu atveju teismas šalių pateiktą procesinį dokumentą vertina kaip ieškovo pareikštą atsisakymą ieškinio.

Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Procesiniame dokumente ieškovas nurodė, kad atsisako visų reikalavimų, t.t. ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 57 straipsnio, nustatančio atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimą, 3 dalis nustato, kad advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. CPK 59 straipsnis, reglamentuojantis atstovo pagal pavedimą teises, nustato, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Atstovavimo sutartimi nėra numatyta išimtis, kuri draustų ieškovo atstovei atsisakyti ieškinio.

Ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas priimtinas, nes šis jo veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Tiek priėmus ieškinio atsisakymą, tiek patvirtinus taikos sutartį ir šiais pagrindais nutraukus civilinę bylą, atsiranda tokios pačios pasekmės, kurios, kaip nurodyta šalių, joms yra žinomos, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 -5 punktai, 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašė grąžinti dalį žyminio mokesčio, ieškinį apmokėjo 34,03 EUR (permoka – 0,03 EUR), vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 – 3, 5 dalimis, yra pagrindas ieškovui grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio nuo 34 EUR sumos – 25,50 EUR ir 0,03 EUR permoką (Swedbank, AB, 10 EUR sumokėta 2019-06-11; 24,03 EUR – 2019-07-16). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Asmuo, minimas atsakovo atsiliepime į ieškinį, 2019-10-08 atsakovui atlygino jo turėtas išlaidas už advokatės teisines paslaugas – 400 EUR. Ieškovas nurodė, kad prisiima pareigą atlyginti teismo išlaidas.

Byloje susidarė 9,09 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui. Iš ieškovui grąžintinos žyminio mokesčio sumos (įmokų kodai sutampa) išskaičiuotina 9,09 EUR suma, o likusi suma – 16 EUR (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas) grąžintina ieškovui (CPK 94, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1punktu, 2 – 3, 5 dalimis, 94 straipsniu, 96 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 295 straipsniu

nutaria:

priimti ieškovo J. Ž. atsisakymą ieškinio atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Civilinę bylą Nr. e2-4558-356/2019 nutraukti.

Grąžinti ieškovui J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16 EUR žyminio mokesčio (Swedbank, AB, 10 EUR sumokėta 2019-06-11; 24,03 EUR – 2019-07-16) ).

Nutarties nuorašus įteikti šalims (ieškovui – per atstovę advokatę L. Timinskaitę, atsakovui – per atstovę advokatę I. Maskoliūnaitę).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.