Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. (G. A.) administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2013-10-23, apie 12.22 val., Klaipėdos r. sav., kelio Klaipėda-Liepoja (kelio su skiriamąja juosta kairėje pusėje) 13,20 km užfiksuotas greičio viršijimas įskaitant paklaidą 58 km/h, padarytas vairuotojo, neturinčio dviejų metų vairavimo stažo, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas G. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-10-23 apie 12.22 val., Klaipėdos r., kelio Klaipėda-Liepoja 13.20 km., vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo viršijo leistiną greitį 58 km/h, kai leistinas greitis 70 km/h, važiavo 128 km/h greičiu, tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d.

Toliau atskirajame skunde pažymima, kad teismas priimdamas nutartį konstatavo, jog buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, mano, jog pažeidėjo teisės pažeistos nebuvo, nes su G. A. buvo kalbama jam suprantama rusų kalba, jis vertėjo paslaugomis nesinaudojo, pažeidimo esmė jam buvo aiškiai ir suprantamai išdėstyta rusų kalba. Teismas nagrinėjamu atveju grąžindamas medžiagą papildymui vilkina bylos nagrinėjimą, nes žino, kad G. A. gyvena Kaliningrado srityje ir šiuo metu jo Lietuvoje nėra, todėl kažkokie tai veiksmai byloje yra neįmanomi. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad neįmanoma tiksliai nustatyti pažeidimo esmės. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, mano, kad teismas nesivadovavo nei surašyta padaryto pažeidimo fabula, kurioje aiškiai pasakyta, kad neturinčio dviejų metų vairavimo stažo, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h, kaip numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d., bei nesivadovavo KET pažeidimo duomenų protokolu, kuriame nurodytas tiek leistinas greitis, tiek užfiksuotas važiavimo greitis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas atskiruoju skundu prašo paskirti G. A. 1 250 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. Tačiau toks atskirojo skundo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi tik išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės, organas (pareigūnas) gali skirti administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju Apygardos teismas nagrinėja klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai G. A. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo grąžinta Klaipėdos apskrities VPK papildyti (pataisyti).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė dviem argumentais: pirma, tuo, kad neįmanoma tiksliai nustatyti pažeidimo esmės; antra, tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė turėti vertėją galimai buvo pažeista.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai grąžino G. A. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Klaipėdos apskrities VPK tam, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga būtų papildyta (pataisyta).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Be to, pažymėtina, kad susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Byloje esantys 2013-11-29 Administracinio teisės pažeidimo bei Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolai Apygardos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė (administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma) yra nurodyta aiškiai bei suprantamai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodyta: „2013 m. spalio 23 d., 12 val. 22 min., Klaipėdos r. sav., kelias Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 12,20 km“. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta: „Greičio viršijimas užfiksuotas įskaitant paklaidą 58 km/h, padarytas vairuotojo, neturinčio dvejų metų vairavimo stažo, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą“ (b. l. 3). Be to, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole padaryto pažeidimo esmė yra užfiksuota dar detaliau. Duomenų protokolo grafoje „Leistinas važiavimo greitis km/h“ nurodyta: „70 km/h“. Duomenų protokolo grafoje „Užfiksuotas transporto priemonės važiavimo greitis km/h“ nustatyta: „132+/-4 km/h“. Taip pat paminėtina ir tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole yra aiškiai užfiksuota, jog transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, važiavimo greitis po paklaidos yra 128 km/h (b. l. 4). Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. A. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ nurodė, kad „Gailiuosi dėl KET pažeidimo“ (b. l. 3).

Visos aptartos aplinkybės patvirtina, jog 2013-11-29 Administracinio teisės pažeidimo bei Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose yra aiškiai užfiksuota pažeidimo esmė, taip pat nustatytas asmuo galimai padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d.

Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, jog apylinkės teismo nutartyje išdėstyti motyvai apie tai, kad neįmanoma tiksliai nustatyti pažeidimo esmės, yra nepagrįsti ir anksčiau aptartais argumentais paneigti visiškai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (ATPK 272 str. 1 d.).

Skundžiamojo nutartyje taip pat padaryta nepagrįsta išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė turėti vertėją galimai buvo pažeista.

Iš byloje esančio 2013-11-29 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistės Tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio savininkė S. B. į Kelių policijos biurą atvyko kartu su pažeidėju Rusijos piliečiu G. A., kuris prisipažino viršijęs leistiną greitį ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 5). Be to, automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, savininkė S. B. savo 2013-11-29 paaiškinime nurodė, kad pažeidėjas yra jų verslo partneris (b. l. 6). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, be to, kaip jau minėta, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą su juo kartu buvo ir automobilio savininkė S. B. Byloje nenustatyta jokio aplinkybių, kurios leistų bent daryti prielaidą, kad G. A. procesinės teisės (naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos) buvo pažeistos.

Juolab, administracinių teisės pažeidimų kodekso 278 str. numatyta, kad vertėją skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Todėl tuo atveju, jeigu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, paaiškėtų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra reikalingas vertėjas, teismas jį ir paskirtų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždaviniai yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei (ATPK 1 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad asmuo, galimai padaręs administracinį teisės pažeidimą, jau yra nustatytas, t. y. G. A., be to, duomenų, suteikiančių pagrindą jam inkriminuoti konkretų pažeidimą ir bylą perduoti į teismą yra surinkta pakankamai. Todėl G. A. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos grąžinimas Klaipėdos apskrities VPK papildyti (pataisyti) nagrinėjamu atveju būtų ne tik proceso vilkinimas, bet tokiu būdu kartu būtų pažeidžiami ir anksčiau paminėti administracinių teisės pažeidimų uždaviniai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 4 p. numatyta, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti iš dalies Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko atskirąjį skundą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį bei perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d., perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.