Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria netenkintas V. V. atstovo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-557-2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimu V. V. pripažintas kaltu pagal ANK 360 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 400 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) įgalioti darbuotojai 2021 m. rugsėjo 20 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-698/21(2.9.2.8-BŪS) (toliau – ir Aktas Nr. 1) įpareigojo Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą V. V. (toliau – ir JVS atstovas) vykdyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) techninę priežiūrą vadovaujantis Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) nustatyta tvarka, organizuoti Namo techninės apžiūros vykdymą ir įvykdyti kitus Aktu Nr. 1 pateiktus reikalavimus, apie jų įvykdymą iki 2021 m. gruodžio 10 d. informuoti Skyrių.

Skyriaus įgalioti darbuotojai, siekdami pilnai įvertinti Aktu Nr. 1 teiktų įpareigojimų įvykdymą, 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. A51-75124/22(3.3.2.26-BŪS) „(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Raštas Nr. 1), įpareigojo JVS atstovą iki 2022 m. birželio 27 d. pateikti Skyriui informaciją dėl teiktų įpareigojimų įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.

Skyriaus įgalioti darbuotojai 2022 m. birželio 30 d. JVS atstovui pateikė raštą Nr. A51-93838/22(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl administracinės teisenos pradėjimo“ (toliau – Raštas Nr. 2), kuriuo įpareigojo JVS atstovą iki 2022 m. liepos 27 d. pateikti Skyriui dokumentus, patvirtinančius Aktu Nr. 1 ir Raštu Nr. 1 teiktų reikalavimų įvykdymą, bei Namo techninės priežiūros vykdymą pagrindžiančius dokumentus – statinio techninės priežiūros žurnalą, statinio techninį (techninį-energetinį) pasą, 2020–2022 metų periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų aktus, tačiau nurodytu terminu prašomų dokumentų V. V. nepateikė, techninės priežiūros vykdymo name neorganizavo.

Skyriaus įgalioti darbuotojai 2022 m. spalio 17 d. išsiuntė JVS atstovui raštą Nr. A51-153377/22(3.3.2.26E-BŪS) (toliau – Raštas Nr. 3), kuriuo jis buvo kviestas administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

2022 m. spalio 20 d. V. V. surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 360 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Rašte Nr. 3 Skyriaus įgalioti darbuotojai taip pat nurodė, kad įpareigoja JVS atstovą organizuoti ir atlikti Namo techninę priežiūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsniu ir Reglamento 84 punktu, apie šio įpareigojimo įvykdymą iki 2022 m. lapkričio 10 d. informuoti Skyrių.

Skyriaus specialistas 2022 m. lapkričio 21 d. atliko Namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-494/22(2.9.2.8E-BŪS) (toliau – Aktas Nr. 2), kuriame užfiksuota, kad Name nėra užtikrintas techninės priežiūros vykdymas.

Šiais savo veiksmais V. V. neįvykdė teiktų reikalavimų – neorganizavo Namo techninės priežiūros vykdymo, t. y. nevykdė Statybos 47 straipsnio 1 dalies 3 punkto (organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą), Statybos įstatymo 48 straipsnio ir Reglamento 84 punkto nuostatų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi V. V. atstovo advokato V. Kuvšinčikovo skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. nutraukti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad V. V. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje. Jis yra namo gyventojų įgaliotas asmuo, atsakingas už namo, jo priklausinių, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, o galiojantys teisės aktai nenumato atsakomybės veikiančiam pagal Jungtinės veiklos sutartį įgaliotam asmeniui už netinkamą techninės priežiūros organizavimą. Sprendimai dėl sutarties sudarymo su techniniu prižiūrėtoju priimami Jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendru sprendimu, be to, techninės priežiūros organizatorius tik vykdo dalyvių valią dėl techninės priežiūros. Administracinė atsakomybė pagal ANK 360 straipsnį numatyta tik asmeniui, vykdančiam techninę priežiūrą, o ne ją organizuojančiam. Teisės aktais nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka viešojo administravimo subjektai, o V. V. nėra laikomas viešojo administravimo subjektu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad techninė priežiūra yra specializuota, profesionali administravimo veikla, reikalaujanti subjekto išsilavinimo ir kvalifikacijos, o V. V. neturi statybos inžinieriaus kvalifikacijos ir neturi teisės bei galimybės atlikti statinio techninę priežiūrą, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė už techninės priežiūros neatlikimą.

1.2. Teismas neįvertino, kad V. V. yra nubaustas du kartus už tariamai tą patį administracinį nusižengimą (2022 m. spalio 21 d. gavo įspėjimą, o 2023 m. sausio 12 d. –baudą). Tokiu būdu buvo galimai pažeistas non bis in idem principas.

1.3. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė pateiktus rašytinius įrodymus. V. V. teismui 2023 m. vasario 20 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstyti motyvai ir aplinkybės dėl nagrinėjamos bylos bei kuriame pareiškėjas pripažino, kad namas (duomenys neskelbtini), yra ypatingas statinis ir dėl to nėra ginčo. Nors tai nekeičia skundo esmės ir motyvų, bet ši aplinkybė padidina reikalavimą techninio prižiūrėtojo kvalifikacijai.

1.4. Jeigu pagal Jungtinės veiklos sutartį gyventojai nepriima sprendimo dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo (administratoriaus), įstatymas numato, kad techninį prižiūrėtoją skiria savivaldybės administracija. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimas įgaliotajam asmeniui vykdyti techninę priežiūrą yra nepagrįstas įstatymu ir yra perteklinis, tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai perkelia įgaliotajam pagal Jungtinės veiklos sutartį asmeniui savo prievoles.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. spalio 8 d. vykusiame namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime buvo nuspręsta nustatyti namo valdymo ir priežiūros būdą sudarant Jungtinės veiklos sutartį bei namo atstovu išrenkant V. V.. 2019 m. spalio 8 d. jungtinės veiklos sutarties 2 punkte nurodomas jos tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkytis bendro naudojimo objektus. Sutarties 7.2 papunktyje nurodyta, kad įgaliotinis, veikdamas patalpų savininkų vardu, atsako už daugiabučio gyvenamojo namo, jo priklausinių, bendro naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą. Sutarties 7.3 papunktyje nurodyta, kad apeliantas atsakingas už namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų teikimą patalpų savininkams. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. yra tinkamas atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris turėjo teisę vykdyti namo bendrojo naudojimo objekto remonto darbus be namo patalpų savininkų sutikimo, kai tokie defektai gali sukelti žalą žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ar būtų galimi dideli materialiniai nuostoliai.

1.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Šis principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn, savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius V. V. siuntė ne vieną raštą su įpareigojimais, bet nurodytais terminais V. V. techninės priežiūros vykdymo name neorganizavo. 2022 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo nutarimu, kai protokolas nesurašomas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 360 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. V. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Po nuobaudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius įpareigojo Jungtinės veiklos sutarties atstovą organizuoti ir atlikti namo techninę priežiūrą vadovaujantis Statybos įstatymo 48 straipsniu ir Reglamento 84 punktu bei apie šio įpareigojimo įvykdymą iki 2022 m. lapkričio 10 d. informuoti Instituciją, o 2022 m. lapkričio 21 d. atlikus namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, buvo nustatyta, kad name taip ir nebuvo užtikrintas techninės priežiūros vykdymas, dėl ko skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas tokius veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal ANK 360 straipsnio 4 dalį. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, už savo pareigų neatlikimą, jis nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn du kartus, tačiau jam už tą patį pažeidimą buvo pritaikytos dvi sankcijos, tai visiškai atitinka numatytam teisiniam reguliavimui ir susiklosčiusiai faktinei situacijai.

1.7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad tuo atveju, jei gyventojai nepriima sprendimo dėl techninio prižiūrėtojo (administratoriaus), įstatymas numato, kad techninį prižiūrėtoją skiria savivaldybės administratorius. Byloje nustatyta, kad namo savininkai 2019 m. spalio 8 d. vykusiame namo savininkų susirinkime nusprendė nustatyti namo valdymo ir priežiūros būdą. 2022 m. spalio 8 d. protokolo Nr. 1 antrame puslapyje nurodyta, kad 3 iš 4 savininkų pritarė namo bendro naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui, sudarant Jungtinės veiklos sutartį bei atstovu išrenkant V. V. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizuoja daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo pasirinkimą ir skiria valdytoją, kai namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro Jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta Jungtinės veiklos sutartis. Taigi, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokios pareigos skirti namo administratorių.

1.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimas neskirti techninio prižiūrėtojo priimtas namo gyventojų susirinkime, todėl jo veiksmuose nėra vienos iš esminių administracinės atsakomybės sąlygų – tyčios. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra pateiktas namo gyventojų susirinkimo protokolas, kuriuo būtų priimamas sprendimas neskirti techninio prižiūrėtojo. Teisės aktai nenustato išlygų, kad namo techninė priežiūra gali būti nevykdoma, nes dėl techninės priežiūros vykdymo narių sprendimo nereikia, tai yra imperatyvioji norma, kategoriškai nurodanti statinio naudotojui, šiuo atveju daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui – V. V. organizuoti namo techninės priežiūros vykdymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius, įvertinęs visas aplinkybes bei gautus duomenis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai surašė ginčijamą nutarimą atsakingam asmeniui V. V.. Apelianto padaryto nusižengimo esmė ir sudėtis yra nurodyta nutarime, todėl laikytina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidimų nepadarė, V. V. padaryto pažeidimo esmė yra aiški, nurodytas teisingas ANK straipsnis ir jo dalis, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. yra gerai suprantamas administracinio nusižengimo turinys. Nekyla jokių abejonių, kad visos aplinkybės ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, tai neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patraukti V. V. administracinėn atsakomybėn.

Dėl V. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį

ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Byloje nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), savininkai 2019 m. spalio 8 d. vykusiame namo savininkų susirinkime nusprendė nustatyti namo valdymo ir priežiūros būdą sudarant Jungtinės veiklos sutartį bei išrenkant įgaliotu atstovu V. V., kuris atstovautų sutarties dalyvių interesus (b. l. 129–134). Sutarties 2 punkte nurodytas jungtinės veiklos sutarties tikslas yra nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendro naudojimo objektus. Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad įgaliotinis, veikdamas patalpų savininkų vardu, atsako už namo jo priklausinių bendro naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą. Sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad įgaliotinis atsako už namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų teikimą patalpų savininkams, o sutarties 8.1 punkte numatyta, jog įgaliotinis turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Taigi, šios sutarties pagrindu V. V. atsirado teisės ir pareigos, nustatytos tiek CK, tiek Statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose statinio naudotojo pareigas ir statinių techninę priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju V. V. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų įgaliotu atstovu (valdytoju), nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus jam pateiktų įpareigojimų – vykdyti daugiabučio namo techninę priežiūrą, organizuoti daugiabučio namo techninės apžiūros vykdymą, įvykdyti kitus reikalavimus ir apie jų įvykdymą informuoti Skyrių. Taigi, tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 48 straipsnio ir Reglamento 84 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde V. V. laikosi pozicijos, kad jis yra netinkamas administracinio nusižengimo subjektas, kadangi jo, kaip įgalioto atstovo, pareiga apsiriboja techninės priežiūros organizavimu, o ne vykdymu, be to, jis neturi aukštesniojo inžinerinio techninio išsilavinimo, todėl atitinkamai neturi teisės ir galimybės atlikti statinio techninę priežiūrą. Apygardos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagal Reglamento 10.3. papunktį bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad V. V., įgaliotas pagal Jungtinės veiklos sutartį asmuo, yra bendro naudojimo objektų valdytojas. Be to, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte nurodytą apibrėžimą, jis yra laikomas ir statinio naudotoju. Pabrėžtina, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas organizuoja namo techninę priežiūrą, paskirdamas techninį prižiūrėtoją (Reglamento 84 punktas). Tuo tarpu, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 83 punktą, statinio techniniu prižiūrėtoju yra laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, atliekantis statinio techninę priežiūrą, kurią sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas; statinio periodinės ir specializuotis apžiūros; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas bei remonto organizavimas (Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalis). Atitinkamai, pagal teisės aktų nuostatas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir techninis prižiūrėtojas vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje techninis prižiūrėtojas nebuvo paskirtas. Pasak V. V., sprendimas neskirti techninio prižiūrėtojo buvo priimtas minėto daugiabučio namo gyventojų susirinkime (b. l. 159). Bet kokiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tai neturi esminės reikšmės, kadangi tai savaime nesudaro pagrindo manyti, kad namo, kuris yra pakankamai kritinės būklės (stogas apaugęs samanomis, pastato nuogrinda išsikraipiusi, pamatų tinkas ir plytos vietomis ištrupėjusios dideliais plotais, viename iš buto sienų atsivėręs didelis plyšis ir pan.), techninė priežiūra gali būti apskritai nevykdoma. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą matyti, kad V. V. yra statinio naudotojas, kurio viena iš esminių statinio naudotojo pareigų yra ne tik organizuoti, bet ir atlikti statinio techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas), vadinasi, priešingai nei nurodo apeliantas, V. V. atsako ne tik už namo techninės priežiūros organizavimą, bet ir turi užtikrinti, kad techninė priežiūra yra vykdoma, nepriklausomai nuo to, ar yra paskirtas techninis prižiūrėtojas.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pagal galiojančius teisės aktus asmenims, vykdantiems techninę priežiūrą, privaloma turėti ne žemesnę kaip statybos inžinieriaus kvalifikaciją (Reglamento 86.1 punktas), tačiau šiuo atveju pritartina skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, kad nors įstatymai numato išsilavinimo reikalavimus, bet V. V., būdamas valdytoju, galėjo savarankiškai įgyti reikiamą išsilavinimą arba pasamdyti administratorių – tai yra išimtinai valdytojo bei įgalioto atstovo pasirinkimo laisvė, kuria jis nepasinaudojo. Be to, V. V. turėjo teisę vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus be namo patalpų savininkų sutikimo, kai nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektus nelikvidavus nedelsiant grėstų pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba būtų galimi dideli materialiniai nuostoliai (Reglamento 96 punktas), o tokie defektai, be kita ko, buvo nustatyti ir patvirtinti byloje esančia medžiaga (b. l. 65–66, 85–109). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. V. yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai perkelia įgaliotajam pagal Jungtinės veiklos sutartį asmeniui savo prievoles, t. y. skirti techninį prižiūrėtoją, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizuoja daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo pasirinkimą ir skiria valdytoją, kai namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro Jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta Jungtinės veiklos sutartis. Taigi, šiuo atveju aptariamo namo savininkams sudarius Jungtinės veiklos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pareigos skirti namo administratorių ir atitinkamai techninį prižiūrėtoją.

Dėl non bis in idem principo

Apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojama, kad V. V. nepagrįstai yra nubaustas du kartus už tą patį administracinį nusižengimą, kadangi 2022 m. spalio 21 d. nutarimu jam buvo paskirtas įspėjimas, o 2023 m. sausio 12 d. nutarimu –bauda. Apelianto teigimu, tokiu būdu buvo pažeistas non bis in idem principas.

ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Šis principas įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Skyrius 2021 m. rugsėjo 20 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu pateikė V. V. reikalavimus organizuoti statinio techninę priežiūrą, organizuoti šoninio įėjimo į statinio rūsį atlaisvinimą ir patekimą į buto Nr. 1 rūsį, vykdyti statinio techninę priežiūrą vadovaujantis Reglamento nustatyta tvarka, įpareigoti buto Nr. 2 savininką iki 2021 m. lapkričio 20 d. pašalinti įrengtas statinio bendro naudojimo pirmo aukšto laiptinės aikštelėje pertvaras bei apie šių reikalavimų įvykdymą nurodytu terminu informuoti Instituciją. Bylos duomenimis, Skyrius siuntė ne vieną raštą su įpareigojimais, tačiau nurodytais terminais V. V. techninės priežiūros vykdymo ginčo name vis neorganizavo. Dėl to 2022 m. spalio 20 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, V. V. buvo nubaustas už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 360 straipsnio 3 dalyje, nes pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 48 straipsnio ir Reglamento 84 punkto reikalavimus ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Skyrius raštu pakartotinai pateikė reikalavimus organizuoti ir atlikti namo techninę priežiūrą bei apie šio įpareigojimo įvykdymą iki 2022 m. lapkričio 10 d. informuoti Skyrių. Tačiau Skyriaus specialistui 2022 m. lapkričio 11 d. atlikus namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimą, užfiksuota, kad Name nėra užtikrintas techninės priežiūros vykdymas, t. y. V. V. ir toliau nesilaikė minėtų teisės aktų nuostatų ir nevykdė jam priskirtų pareigų. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. sausio 12 d. nutarimu tokie V. V. veiksmai (neveikimas) buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 360 straipsnio 4 dalį, t. y. kaip padaryti pakartotinai.

Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog non bis in idem principas nereiškia, kad teisės sistemoje negali būti įtvirtintas pakartotinumo institutas. Taip pat pažymėtina, kad pakartotinumo institutas apima ir tokį teisinį reguliavimą, kai asmeniui, vėl padariusiam tos pačios rūšies teisės pažeidimą, t. y. pažeidusiam tą pačią ar kitą įstatyme nurodytą tos pačios teisės šakos normą, ta aplinkybė, kad šis teisės pažeidimas yra padarytas pakartotinai, yra inkriminuojama, kaip aplinkybė, dėl kurios asmuo už šį vėl padarytą teisės pažeidimą gali būti traukiamas kitokion, griežtesnėn tos pačios rūšies teisinėn atsakomybėn, t. y. jam už šį pažeidimą gali būti taikoma kitokia, griežtesnė sankcija – skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Vadinasi, non bis in idem principas negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net, jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio, o, ypač, kai nusižengimas padaromas nesilaikant teisės aktuose nustatytų pareigų, kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju. Taigi, esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad V. V., būdamas baustas pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį, nevykdė jam pateiktų įpareigojimų ir taip pakartotinai pažeidė statinių priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 360 straipsnio 4 dalį. Taigi, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.