- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-30/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Maryte Mitkuviene, Ale Bukaviniene, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- R.M., J. M.
- Advokatai
- Aldona Birutė Jankevičienė, Dalius Baranauskas
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakoves R.M. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-240-216/2005 pagal ieškovo akcines bendroves banko ,,Hansabankas” ieškini atsakovams J. M., R. M. del sutarciu pripažinimo negaliojanciomis.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas „Hansabankas” kreipesi i teisma prašydamas pripažinti negaliojanciomis atsakovu J. M. ir R. M. 2002 m. birželio 14 d. sudarytas (duomenys neskelbtini) žemes plotu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4511 ir Nr. 4515. Nurode, kad J.M. sudare sandorius, kuriu sudaryti neprivalejo. Atsakovas nesugražino ieškovui paskolos, o perleidus ginco turta, atsakovui neliko jokio kito turto, i kuri galima butu nukreipti išieškojima. Tuo buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipedos apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu patenkino ieškini ir pripažino negaliojanciomis nuo sudarymo dienos atsakovu J. M. ir R. M. 2002 m. birželio 14 d. pirkimo - pardavimo sutarti Nr. 4511 del 0,4769 ha žemes sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 2002 m. birželio 14 d. pirkimo - pardavimo sutarti Nr. 4515 del 2, 4941 ha žemes sklypo, (duomenys neskelbtini), taike restitucija, sutartyse Nr. 4511, Nr. 4515 nurodytus žemes sklypus perdave ieškovo reikalavimams patenkinti, priteise iš atsakovu ieškovo naudai po 615, 62 Lt žyminio mokescio, taip pat po 14, 15 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei. Teismas nustate, jog AB Lietuvos taupomasis bankas (teisiu peremejas - AB bankas „Hansabankas”) 1994 m. sausio 27 d. su atsakovo J. M. individualia imone sudare 400 000 Lt paskolos sutarti. Del šios paskolos priteisimo 1996 m. gruodžio 9 d. buvo kreiptasi i teisma ir ieškinys buvo patenkintas - iš J.M.AB bankui „Hansabankas” buvo priteista 320 691, 78 Lt negražintos paskolos, 28 004, 64 Lt palukanu, delspinigiai, bylinejimosi išlaidos, 12 procentu sutartiniu palukanu nuo negražintos paskolos sumos iki teismo sprendimo ivykdymo. Ginco žemes sklypu pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos 2002 m. birželio 14 d. Po ju sudarymo pas atsakova J. M. neliko turto, i kuri ieškovas galetu nukreipti priteistos skolos išieškojima. Kadangi J. M., žinodamas apie skola AB bankui „Hansabankas”, pardave ginco turta atsakovei, nors neprivalejo šito daryti, del ko tapo nemokus ir suteike pirmenybe kitiems kreditoriams bei pažeide AB banko „Hansabankas” teises i skolos išieškojima, o R. M., pirkdama ginco turta iš J. M., buvo nesažininga, nes ne tik turejo žinoti, bet ir žinojo apie J. M. skola AB bankui „Hansabankas”, todel, teismo nuomone, tenkintinas visas ieškinys ir ginco sandoriai pripažintini negaliojanciais nuo ju sudarymo momento.
Šalies argumentai
Atsakove R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipedos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendima ir priimti nauja sprendima - atmesti ieškini. Apeliante skunda motyvuoja tuo, kad:
1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taike CK 6.66 straipsnio antraja dali, 6.67 straipsnio 1 punkta ir laike R.M. nesažininga;
2. atsižvelgiant i CK 4.14, 4.40 straipsnius, darytina išvada, jog teismas pažeide atsakoves nuosavybes teise i pastatus, esancius žemeje, kuri perduota ieškovui jo reikalavimams tenkinti;
3. teismas neatsižvelge i atsakovu nepilnamecio vaiko interesus ir tuo pažeide CK 3.192 straipsni.
Atsiliepimas
Ieškovas AB bankas ,,Hansabankas” atsiliepimu i apeliacini skunda prašo skundžiama Klaipedos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendima palikti nepakeista ir apeliantes skunda atmesti. Savo prašyma ieškovas motyvuoja tuo, kad:
1. teismas pagristai pripažino atsakovus nesažiningais, kadangi ju nesažininguma grinde ne vien nesažiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.), bet ir kitomis faktinemis aplinkybemis;
2. atsakove nepareiške jokiu argumentu pirmosios instancijos teisme del pastatu, esanciu ant ginco žemes sklypu, todel pagal CPK 306 straipsnio antraja dali šiomis naujomis aplinkybemis atsakove negali remtis apeliaciniame skunde;
3. teismo sprendimo pagristumui ir teisetumui neturi reikšmes apeliantes pateikti prieštaringi argumentai del su apeliante gyvenancio nepilnamecio vaiko interesu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir neanalizuoja tu sprendimo daliu teisetumo ir pagristumo, kurios nera skundžiamos. Antra, apskusto teismo sprendimo teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplesti skundo argumentu sarašo ir pradeti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str.). Byla nagrineta apeliacinio skundo ribose.
Apeliante savo apeliacini skunda iš esmes grindžia dviem aplinkybem, t.y. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendima netinkamai taike CK 6.66 straipsnio antraja dali, 6.67 straipsnio 1 punkta ir neatsižvelge i atsakovu nepilnamecio vaiko interesus.
CK 6.66 straipsnyje kreditoriui suteikta teise actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesažiningu skolininko veiksmu. Pagrindine Pauliano ieškinio instituto paskirtis – ginti kreditoriu nuo nesažiningu skolininko veiksmu, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybe gauti visiška savo reikalavimo patenkinima. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškini, pirmiausiai siekia atstatyti pažeista skolininko mokuma sugražinant tai, ka skolininkas nesažiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Taigi, skirtingai nei kitais sandoriu pripažinimo negaliojanciais pagrindu atvejais, Pauliano ieškinio pagrindine paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu budu sandorio pripažinimas negaliojanciu nera pagrindinis šio ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojanciu yra tik priemone atkurti skolininko pažeista mokuma ir sugražinti skolininka i ankstesne turtine padeti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-/2001 m.). CK 6.66 straipsnyje nustatytos salygas, kurios butinos, kreditoriui gincijant skolininko sudarytus sandorius: 1) skolininkas sudare sandori, kurio sudaryti neprivalejo; 2) šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas apie tai žinojo ar turejo žinoti; 4) del tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba budamas nemokus suteikia pirmenybe kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises. Taigi viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo salyga yra, kad actio Pauliana pagrindu gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sarašas atveju, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei del sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas budamas nemokus suteikia pirmenybe kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises. Nustatinejant šia actio Pauliana instituto taikymo salyga, butina tureti omenyje tai, kad kreditoriaus teises gali buti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukele bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, i kuri gali buti nukreiptas išieškojimas, verte ir to sumažejusios vertes turto neužtenka kreditoriniams reikalavimas patenkinti. Be to, kreditoriaus teises gali buti pažeistos ir kitais budais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes, kreditoriu teises pažeidžianciu sandoriu gali buti pripažintas toks, del kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Mineta, kad CK 6.66 straipsnyje išvardytas ne baigtinis, o pavyzdinis sarašas atveju, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali buti pažeisti kreditoriaus interesai, todel, nustacius konkrecios bylos faktines aplinkybes, ju kontekste turi buti vertinama, ar nebuvo kreditoriu teisiu pažeidimu ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsni. Teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai taike CK 6.66 straipsnio nuostatas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad AB Lietuvos taupomasis bankas (dabar AB bankas „Hansabankas“) su atsakovo individualia imone sudare paskolos sutarti. Ginco žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos 2002 m. birželio 14 d. ir po to pas atsakova neliko turto, i kuri ieškovas galetu nukreipti Klaipedos apygardos teismo sprendimu priteistos sumos išieškojima. Kadangi nuo Klaipedos apygardos teismo sprendimo praejo daugiau kaip septyneri metai, o atsakovas teismui nepateike jokiu irodymu, kad ieškovui priteista suma bus realiai sumoketa, teiseju kolegijos nuomone, tai nesudaro jokio pagrindo išvadai apie atsakovo mokuma.
Teiseju kolegija nesutinka, su apeliantes argumentu, jog teismas neteisingai taike CK 6.66. straipsnio 2 dalies ir 6.67 straipsnio nuostatas del apeliantes nesažiningumo. Iš Klaipedos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo (b.l. 184-187) matyti, kad teismas nesivadovavo CK 6.67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaip nurodo apeliante, o nurode, kad nors ieškovas savo reikalavima grindžia CK 6.67 straipsnio 1 punkte itvirtinta nesažiningumo prezumpcija, teismas su tokia nuomone nesutinka, nes ši teises norma sietina su juridiniais santuokiniais santykiais, o ieškovo irodyti faktiniai atsakovu sutuoktiniai santykiai neduoda pagrindo juos prilyginti juridiniams santuokiniams santykiams, nesant tam istatyminio pagrindo. Teiseju kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino ieškovo pateiktus irodymus del atsakoves nesažiningumo ir nurode, jog ieškovo nurodyta ivykiu seka negincijamai irodo, jog atsakove R.M., sudarydama ginco sandorius, ne tik turejo žinoti, bet ir žinojo apie atsakovo ieškovui negražinta paskola.
Nera pagristas apeliantes argumentas, jog teismas neatsižvelge i atsakovu nepilnamecio vaiko interesus ir tuo pažeide CK 3.192 straipsni. Faktiškai ginco turtas vienu ar kitu atveju yra valdomas vieno iš tevu, todel vaiko interesai nera pažeisti.
Esant nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas ir apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo ji keisti.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipedos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš R. M.i valstybes biudžeta 24 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.