Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T2-78 „Dėl nepritarimo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos galimybei“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis jau daugelį metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – ir Klaipėdos uostas, Uostas) žemės teritorijoje aktyviai vykdo krovos ir sandėliavimo veiklą, įgyvendindamas valstybei svarbaus projekto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – ir Uosto BP) sprendinius adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės vykdomai krovos ir sandėliavimo veiklai yra išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas). Vadovaudamasi šio leidimo sąlygomis ir monitoringo programa, įmonė nuolat vykdo aplinkos monitoringą, į aplinkos orą išmeta tik apie 3 procentus pagal Taršos leidimą leidžiamo išmesti teršalų kiekio. UAB „Nomine Consult“ raštu Nr. 29/03/22-R1 „Dėl parengtos poveikio aplinkai programos“ pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir kitiems poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) subjektams PAV programą „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB, birių medžiagų bei metalų krova ir sandėliavimas“ išvadoms gauti. Taryba 2022 m. balandžio 25 d. vykusiame posėdyje vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) 8 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nepritarti pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybei. Pareiškėjo vertinimu, šis Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis galiojančius įstatymus neigiant įstatymu reglamentuotos uosto veiklos galimybę valstybinio Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ir valstybei svarbaus projekto valstybinio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Uosto BP sprendinius, jo motyvai nesiremia objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis arba nėra susiję su pareiškėjo pagal PAV programą planuojama ūkine veikla (toliau – ir PŪV).

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendimu daromos nepagrįstos išvados dėl to, kad PAV programoje nurodytomis veiklomis siekiama didinti krovos apimtis. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir tikrųjų Bendrovės tikslų, dėl kurių buvo inicijuotos PAV procedūros. Šios procedūros buvo inicijuotos ne dėl to, kad jos būtų privalomos pagal teisės aktus, bet įmonei turint tikslą, kad PAV metu būtų realiai įvertintas esamos ir būsimos Bendrovės veiklos poveikis aplinkai. Bendrovė šiuo atveju inicijavo poveikio aplinkai vertinimo procedūras net nesant konkrečių įstatyme numatytų privalomų pagrindų tokiam poveikiui aplinkai vertinti. Bendrovės sprendimu buvo inicijuota PAV procedūra siekiant, kad tokio proceso metu būtų realiai įvertintas Bendrovės ūkinės veiklos poveikis aplinkai bei kad šis vertinimo procesas būtų viešas, jame turėtų galimybę dalyvauti visuomenė ir suinteresuotos institucijos, taip užtikrinant šių procedūrų skaidrumą ir atvirumą. Sprendime yra daroma daug prielaidų dėl galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės planuojama veikla, teigiama apie neigiamo poveikio tikimybes, galimus ribinių verčių viršijimus, teisės aktų pažeidimus, tačiau tokių teiginių neparemiant ir negalint paremti konkrečiais duomenimis, teisės aktų reikalavimų apribojimais, kurie būtų taikomi konkrečių PAV programoje nurodytų įmonės veiklų atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, nurodytas trečiasis tikslas rodė, kad atlikus PAV būtent ir bus įvertinta, ar planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai yra leistini pasirinktoje vietoje, o tai rodė, kad pareiškėjo inicijuotos PAV procedūros skirtos šios PŪV galimybės įvertinimui. Situacija, kai įmonės planuojama veikla a priori, neatlikus PAV procedūrų Sprendimu vertinama kaip negalima, rodė, kad galimai tikrasis Sprendimo tikslas yra užkirsti galimybę poveikio aplinkai procedūrų vykdymui ne dėl realaus įmonės veiklų poveikio aplinkai, bet dėl išankstinio neigiamo nusistatymo.

4. Pareiškėjas teigė, kad jam nesuprantami Sprendimo teiginiai apie planuojamos Bendrovės ūkinės veiklos prieštaravimą Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 (toliau – ir Klaipėdos BP), aiškinamojo rašto 15.4 poskyryje pateiktam pagrindinio brėžinio tekstiniam reglamentui. Pareiškėjas pabrėžė, kad naudojama jūrų uosto teritorija į Klaipėdos miesto bendruoju planu suplanuotą teritoriją apskritai nepatenka. Šioje teritorijoje galiojančius sprendinius numato valstybei svarbus projektas – Uosto BP. Planuojamai pareiškėjo veiklai atitinkant Uosto BP sprendinius, Sprendimo argumentai dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos prieštaravimo Klaipėdos BP neturėjo teisinės reikšmės jau vien todėl, kad Uosto BP yra aukštesnio lygmens planavimo dokumentas, kuriam Klaipėdos BP negali prieštarauti. Ši aplinkybė akivaizdi iš paties Klaipėdos BP sprendinių, kuriuose nurodoma, kad Klaipėdos miesto teritorijoje yra valstybei svarbus objektas – Klaipėdos uostas, kurio teritorijai yra rengiamas valstybės lygmens BP. Bendrovės planuojama veikla buvo vykdoma ir bus tęsiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Pareiškėjas su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo sudaręs Valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) nuomos, kuria yra prisiėmusi minimalius krovos įsipareigojimus, (kaip tai yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir KVJUĮ) 25 str. 2 d. 1 p.) iki šios sutarties galiojimo pabaigos 2066 metais ir moka uosto žemės nuomos mokestį. Taigi, pareiškėjo vertinimu, Bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykdoma ir planuojama ūkinė veikla visiškai atitiko šioje teritorijoje pagal KVJUĮ ir Uosto BP galimas veiklas, todėl Sprendime ir jo aiškinamajame rašte daromos prielaidos ir motyvai dėl Bendrovės planuojamų veiklų, atitinkančių KVJUĮ ir valstybei svarbaus projekto – Uosto BP nuostatas, prieštaravimo Klaipėdos BP, buvo neteisėti ir pažeidžiantys galiojančius teisės aktus.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimo 1.5 punkte neteisingai nurodoma, jog planuojama didinti birių krovinių krovos apimtį. Pažymėjo, kad bendri birių krovinių krovos mastai palyginus su tais, kuriuos įmonė gali perkrauti vadovaujantis Taršos leidimo sąlygomis, pagal PAV programą ne tik nedidėja, bet net ir mažėja, t. y. interpretacija, kad krovos mastas išaugs, neatitinka tikrovės. PAV programoje buvo nurodomi ne planuojami pagal paraiškas, kurių tarša į aplinkos orą įvertinta Taršos leidime, bet faktiniai vidutiniai Bendrovės perkraunami kiekiai ir planuojami šių krovinių kiekių pokyčiai, kartu pergrupuojant pačius krovinius, kad toks grupavimas tiksliau atspindėtų Bendrovės kraunamų krovinių konjunktūrą bei numatant alternatyvias šių krovinių krovos vietas ne tik 7–9, bet ir 10–11 krantinėse, nekeičiant bendro planuojamo krovinių kiekio. Bendrovė, palyginti su paraiška Taršos leidimui gauti, pagal kurią nustatytos Taršos leidimo sąlygos, PAV programoje numatė gerokai mažesnę birių krovinių ir metalo laužo krovos apimtį nei buvo numatyta paraiškoje Taršos leidimui. Bendras esamos ir planuojamos šių krovinių krovos mastas PAV programoje sudaro 6,22 milijonų tonų visų krovinių, kai paraiškoje, pagal kurią nustatytos šiuo metu galiojančios Taršos leidimo sąlygos yra nurodytas trečdaliu didesnis – 11,3 milijonų tonų bendras planuojamų krauti birių krovinių ir metalo laužo kiekis. Pareiškėjo vertinimu, esant nurodytam planuojamam krovos mastui, nepagrįsti ir Sprendimo 1.4 punkte nurodyti teiginiai dėl azoto dioksido koncentracijų didėjimo, be to, nebuvo pateikta duomenų, kad azoto dioksido koncentracijos apskritai būtų kaip nors siejamos su pareiškėjo veikla ir tokie duomenys nepateikti.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendime nurodytas didelio dispersiškumo krovinys (diamofosas) nebuvo naujas – tai yra birioms trąšoms priskiriamas krovinys, kuris yra numatytas paraiškoje, pagal kurią buvo nustatytos pareiškėjo Taršos leidimo sąlygos, jis ir šiuo metu gali būti kraunamas ir buvo kraunamas, tačiau jo krova buvo vykdoma ir būtų vykdoma, turint atitinkamų užsakymų, visiškai uždaru būdu. PAV programoje nebuvo numatyta konkrečiai su diamofosu susijusių kokių nors veiklos pakeitimų, jo atvira krova nebuvo planuojama, todėl pareiškėjui nebuvo suprantami Sprendimo motyvai, susiję su šia medžiaga. Kaip ir teiginiai, nukreipti į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vandens transporto ir oro taršos laboratorijos mokslinį tiriamąjį darbą „Ore esančių suspenduotųjų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymas“. Šis darbas iš esmės buvo sietas su vienu kroviniu – aglomeruota geležies rūda (IOP), kurios nebuvo PAV programoje, t. y. šio produkto krova pagal PAV programą nėra planuojama, todėl akivaizdu, kad šis argumentas neturėjo ryšio su PAV programa.

7. Pareiškėjas nurodė, kad pagal planuojamus krovos kiekius, pareiškėjui Taršos leidimo sąlygomis buvo nustatomi maksimalūs į aplinkos orą leidžiami išmesti teršalų kiekiai. Bendras pagal Taršos leidimą pareiškėjui leidžiamas išmesti teršalų kiekis, įskaitant kietąsias daleles yra 40,9599 t/m. Tačiau faktiniai Bendrovės išmetami teršalų kiekiai yra ženkliai mažesni nei leidžiami pagal Taršos leidimą – Bendrovė 2021 m. teritorijoje, kurioje vykdo veiklą pagal Taršos leidimą, faktiškai išmetė 1,2104 t teršalų, t. y. 2,96 proc. leidžiamo išmesti kiekio. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokie kietųjų dalelių koncentracijų normatyvų aplinkos ore viršijimai dėl pareiškėjo veiklos nebuvo nustatyti. Šioje situacijoje, aplinkos ore nesant nustatytos jokios viršnorminės taršos, o krovinių apimčiai ne didėjant, bei persiskirstant, nebuvo aišku, kokia neva galimai padidėjusi tarša nurodyta Sprendime. Pareiškėjo nuomone, Sprendimu daromos visiškai nepagrįstos prielaidos, kad planuojama veikla galimai darys neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtent tokio ne prielaidomis, bet realaus poveikio vertinimu pagrįstą suminį poveikį visiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir siekta įvertinti, be kita ko, užtikrinant tokių procedūrų viešumą ir galimybę dalyvauti jose visai visuomenei. PAV programos 2.8.2 skyriuje nurodyta, kad bus vertinamas esamos ir planuojamos veiklos poveikis ir šis poveikis bus vertinamas itin plačiu mastu.

8. Dėl administracinių pažeidimų, pareiškėjas nurodė, kad didžioji dalis tariamų pažeidimų buvo pripažinti kaip nepagrįsti, negana to, jie nėra niekaip susiję su iš gyventojų gaunamais skundais, išskyrus 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akto išvadą, susijusią su geležies rūdos patekimu už pareiškėjo teritorijos ribų. Pareiškėjo vertinimu, didžioji dalis gyventojų skundų, įskaitant ir Sprendime nurodomus visuomenininkų siūlymus nepritarti ūkinės veiklos galimybei ir kitas nepasitenkinimas dėl pareiškėjo veiklos kilo ne dėl pareiškėjo veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams, bet dėl to, kad gyventojai iš esmės pareiškėjo teritorijoje turi siekį, jog pareiškėjo teisėtai valdoma teritorija būtų naudojama ne krovos (kuri visiškai atitinka valstybei svarbų projektą – Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto bendrąjį planą), bet kitoms reikmėms. Pareiškėjui nebuvo suprantama, kokiu pagrindu Sprendime teigiama, kad planuojama veikla turės neigiamos įtakos suformuotiems apžvalgos sektoriams. PAV programoje konkrečios sandėliavimo vietos nėra nurodytos, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad planuojama ūkinė veikla turės kokį nors poveikį šiems sektoriams. Be to, PAV programos 2.5.2. skyriuje nurodoma, kad PŪV numatoma vykdyti esamos veiklos (uosto) teritorijoje, kurioje jau yra vykdomos pramonės veiklos, todėl ši teritorija nepasižymi estetinėmis ar kitomis vertybėmis. Pareiškėjo teigimu, poveikį minėtiems apžvalgos sektoriams galima vertinti tik PAV procese, bet ne šiame etape, iš PAV programos nebuvo galima spręsti apie konkrečias rietuvių formavimo vietas ir jų aukščius. Juo labiau, kad kaip numatoma PAV programos 2.5.3. skyriuje, įvertinus, kad dėl PŪV bus sukeliamas papildomas poveikis kraštovaizdžiui, PAV ataskaitoje bus nagrinėjamos galimos poveikio mažinimo priemonės.

9. Dėl triukšmo lygio pareiškėjas nurodė, kad apskaičiuotas paros triukšmo lygis 2018–2021 m. sezono laikotarpiu Sprendime nurodytame taške nebuvo viršytas, todėl nepagrįsti teiginiai apie triukšmo lygio viršijimus šioje triukšmo zonoje, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad šioje vietoje triukšmo lygis vertintinas kaip vidutinis palyginus su kitomis matavimo vietomis, kurios veikiamos vien transporto triukšmo, o kai kuriose tokiose vietose ženkliai nutolusiose nuo uosto.