Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad UAB ,,Stambus projektas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), kuris tarpininkavo prašant išduoti vizą pareiškėjui, yra nuo 2017 m. Lietuvoje veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla – įvairių profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų paieška užsienyje ir įdarbinimo Lietuvoje organizavimas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis pateikia individualaus administracinio akto apibrėžimą, jo požymius bei nurodo, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Akcentuoja gero administravimo principą ir nurodo, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Pažymi, kad kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, bei kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti ir teisėtumo reikalavimų, t. y. priimdami individualius administracinius aktus turi remtis teisės normomis ir užtikrinti, kad jie atitiktų bendruosius sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, proporcingumo bei objektyvumo principus.

Pareiškėjas pažymi, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui yra tas, kad vizos išdavimui tarpininkavęs trečiasis suinteresuotas asmuo esą nesilaikė Įstatyme nustatytų įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, per pastaruosius vienerius metus.

Nurodo, kad vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, nustato ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai, kurie yra privalomi nacionalinėms valstybinėms institucijoms. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Remdamasis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi teigia, kad sprendžiant vizos (ne)išdavimo klausimą, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su prašymą pateikusio asmens individualia situacija, pateiktais duomenimis, o ne formaliais reikalavimais, keliamais tarpininkaujančiam juridiniam asmeniui. Atkreipia dėmesį, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nėra numatytas toks atsisakymo išduoti vizą pagrindas.

Nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, jog valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 1 dalyje ar 35 straipsnio 6 dalyje išvardintų pagrindų. Atsižvelgiant į tai teigia, kad Vizų kodekso 32 straipsnyje nėra įtvirtinto tokio pagrindo, koks yra numatytas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte, tai reiškia, kad šis pagrindas nacionalinėms institucijoms nelaikytinas imperatyviu atsisakyti išduoti vizą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad kitos ambasados (pvz., Ukrainos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Rusijos Federacijos) po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti nacionalinių vizų užsieniečiams tais atvejais, kai tarpininkauja suinteresuotas asmuo, vien tik Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu. Teigia, jog ši aplinkybė rodo, kad ambasados neturi nuoseklios ir vieningos praktikos, todėl kiekvienu atveju turi vertinti aplinkybių visumą, o ne vadovautis formaliu kriterijumi. Taip pat nurodo, kad minėtu laikotarpiu priimti trys teigiami sprendimai Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, t. y. Migracijos departamentas, pats skyręs UAB ,,Stambus projektas“ (duomenys neskelbtini) I. O. baudą, įvertino tai kaip mažareikšmį pažeidimą ir netaikė jokių apribojimų išduodamas leidimus laikinai gyventi.

Pareiškėjo įsitikinimu, Ambasada, spręsdama klausimą dėl vizos (ne)išdavimo pareiškėjui, turėjo diskreciją pasirinkti, ar šioje konkrečioje situacijoje taikytinas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas pagrindas. Nors Sprendime šis atsisakymo pagrindas nėra detalizuotas, mano, kad jis yra siejamas su 2021 m. birželio 2 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu UAB ,,Stambus projektas“ (duomenys neskelbtini) I. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Paaiškina, jog šis pažeidimas I. O. inkriminuotas dėl to, kad ji per itin trumpą 7 dienų laikotarpį Migracijos departamentui nepranešė apie pasikeitusius užsieniečių duomenis (neatvykimą į Lietuvos Respubliką). Vykdydama administracinį nurodymą, I. O. asmeniškai (iš savo asmeninės banko sąskaitos) baudą sumokėjo 2021 m. birželio 3 d., po to, kai Migracijos departamento pareigūnas ją patikino, kad toks išankstinis baudos sumokėjimas, neginčijant nustatyto pažeidimo, jokių papildomų teisinių pasekmių nesukels.

Pažymi tai, kad UAB ,,Stambus projektas“ (duomenys neskelbtini) pavėlavo pateikti informaciją, nes tuo laikotarpiu dėl paskelbto karantino vyko nuotolinis darbas, ji turėjo laikinąjį nedarbingumą, dėl ko objektyviai negalėjo atlikti jai priskirtų funkcijų. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veiklą vykdo ilgiau nei ketverius metus, tačiau per šį laikotarpį tai pirmas kartas, kai I. O. neatlieka savo pareigų. Tai, jog UAB ,,Stambus projektas“ nė karto nebuvo bausta patvirtina, kad I. O. padarytas formalus, nesukėlęs jokių reikšmingų pasekmių pažeidimas negali būti pagrindas taikyti UAB ,,Stambus projektas“ sankcijas, kurios susijusios su grubiais migracijos procedūrų pažeidimais.

Nurodo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įvardintas pagrindas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju minėtas atsisakymo pagrindas negalėjo būti taikomas, nes: 1) už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo – I. O., kai tuo tarpu dėl pareiškėjo vizos gavimo tarpininkavo juridinis asmuo, kuris nagrinėjamu atveju negali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu išplečiant Įstatymo nuostatos aiškinimą ir taikymą; 2) I. O. buvo nubausta ne už įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, nesilaikymą, o už formalų pažeidimą, susijusį su atitinkamos informacijos nepateikimu Migracijos departamentui, kuris nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių pačiam migracijos procesui. Be to, minėtas administracinis nusižengimas pagal objektą ir saugomą vertybę yra priskirtas nusižengimų valdymo tvarkai kategorijai (ANK XXV skyrius).

Teigia, kad Ambasada, atsisakydama išduoti pareiškėjui vizą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas nuostatas, todėl neproporcingai nubaudė ne tik pareiškėją, bet ir trečiąjį suinteresuotą asmenį. Užsieniečių įdarbinimas yra svarbi ir būtina UAB ,,Stambus projektas“ veiklos tęstinumo sąlyga. Negalėdama įdarbinti užsieniečių, ji negalės susirasti Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų, negalės tęsti vykdomos statybinės veiklos ir prisidėti prie bendrojo nacionalinio produkto kūrimo Lietuvoje.

Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), analizuodamas proporcingumo turinį pabrėžia, kad šis principas plačiąja prasme skirtas įvertinti santykį tarp privataus asmens teisės ir bendro visuomeninio intereso. Nekvestionuoja, jog tinkamas migracijos taisyklių taikymas ir laikymasis yra teisėtas valstybės įgyvendinamos politikos tikslas, todėl siekis užkirsti kelią migracijos taisyklių pažeidimams laikytinas viešuoju interesu. Atkreipia dėmesį, kad greta šio viešojo intereso būtina įvertinti ir tai, kad Ambasados Sprendimu taikytas draudimas išduoti vizą ir įdarbinti užsienietį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų darbuotojų sąrašą Lietuvoje, UAB ,,Stambus projektas“ reiškia ekonominės veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą, neišvengiamai lemiantį ir finansinius praradimus. Taigi, esant realiai UAB ,,Stambus projektas“ vykdomos ekonominės veiklos sutrikimo rizikai, viešojo intereso apsauga, apimanti poreikį apsaugoti UAB ,,Stambus projektas“ vykdomą veiklą, yra kriterijus, į kurį, svarstant klausimą dėl Sprendimu pritaikyto draudimo tikslingumo, adekvatumo ir proporcingumo, taip pat turėtų būti atsižvelgta.

Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad vien tik formalūs valstybės institucijų informavimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos tiesiogiai nubaustas ne trečiasis suinteresuotas asmuo ir kurie realiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, negali pateisinti UAB ,,Stambus projektas“ veiklos apribojimo, neišvengiamai lemsiančio veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą ir darbo vietų neišsaugojimą.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nes buvo kviečiamas dirbti UAB ,,Stambus projektas“ (duomenys neskelbtini), tačiau prašymas buvo atmestas remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktu.

Nurodo teisinį reglamentavimą, susijusį su užsieniečių atvykimu, išvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Išskiria Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas dviejų rūšių vizas (Šengeno vizą ir nacionalinę vizą) bei pateikia jų apibrėžimus, išvardija Įstatymo 19 straipsnyje nustatytus nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindus.

Pažymi, kad konsului priimant Sprendimą, egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta sąlyga – juridinis asmuo UAB ,,Stambus projektas“, kviečiantis pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, o šią sąlygą patvirtina 2021 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas UAB ,,Stambus projektas“ (duomenys neskelbtini) I. O., kaip darbdavei ar darbdavio įgaliotam asmeniui, bei baudos sumokėjimo faktas.

Remdamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalimi ir LVAT praktika nurodo, kad asmuo apie sprendimo dėl atsisakymo suteikti vizą priežastis yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.

Nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus, kad Ambasada turėjo atsižvelgti į pareiškėjo individualią situaciją, o ne formalius reikalavimus. Pažymi, kad Įstatymas nenumato pareigos konsului priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu papildomai vertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės ūkinės veiklos, finansinės būklės, taip pat padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Sprendimas priimamas nustačius faktą, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo to, ar tokio juridinio asmens darbdavys, ar jo įgaliotas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Ambasada turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, ar nagrinėjamu atveju taikytinas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas, nes kitos ambasados (Ukrainos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Rusijos Federacijos) po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti nacionalines vizas užsieniečiams, kuomet tarpininkauja UAB ,,Stambus projektas“, prieštarauja šios teisės normos nuostatoms. Nurodo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, jog teisės norma nustato imperatyvą, taigi konsulas šiuo pagrindu ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo priimti sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos. Pareiškėjo argumentus dėl to, jog kitos ambasados po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti vizas, laiko bendro pobūdžio teiginiais, kurie negali daryti įtakos Sprendimo teisėtumui, nes sprendimus dėl vizos (ne)išdavimo kiekvienu atveju konsulai Lietuvos ambasadose Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ar Azerbaidžane priima savarankiškai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stambus projektas“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė ir teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, siekdamas atvykti į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, kad: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; (duomenys neskelbtini); pagrindinis kelionės tikslas – darbas; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; numatomo atvykimo į Lietuvą data - 2021 m. rugsėjo 15 d.; numatomo išvykimo iš Lietuvos data - 2022 m. rugsėjo 9 d.; kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas ir juridinio asmens kodas – UAB „Stambus projektas“, (duomenys neskelbtini); kviečiančios įstaigos, įmonės ar organizacijos adresas – (duomenys neskelbtini). Prie Prašymo, be kita ko, pridėjo su UAB “Stambus projektas” 2021 m. balandžio 20 d. sudarytą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 1 d. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „Stambus projektas“ tarpininkavimo raštą Nr. 20210802-086275.

Ambasados pareigūnas 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti informaciją: 1) kokia veikla užsiima kviečianti įmonė – UAB ,,Stambus projektas“ ir kiek darbuotojų (užsieniečių) joje dirba; 2) ar pareiškėją kviečianti įmonė UAB ,,Stambus projektas“ laikosi Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, ir ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.

Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad UAB ,,Stambus projektas“ (duomenys neskelbtini) I. O. 2021 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta 2021 m. birželio 3 d., taip pat, kad Juridinių asmenų registre registruoti UAB ,,Stambus projektas“ veiklos tikslai ir rūšys: konsultacijos, statyba bei kita teisėta ūkinė-komercinė veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atkreipė dėmesį, kad įmonė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2019 m. ir 2020 m., o pateiktose ataskaitose už 2018 m. nurodoma veikla – statybos užbaigimas ir apdaila.

Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (58-4.7.26)VIZ58.1003 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M.“ vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas) nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

Kaip minėta, Ambasados pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą išduoti vizą, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, kreipėsi dėl konsultacijos į Migracijos departamentą, kuris pateikė Prašymo nagrinėjimui aktualią informaciją, susijusią su UAB ,,Stambus projektas“ (duomenys neskelbtini) I. O. patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji savalaikiai neinformavo Migracijos departamento apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą.

Remiantis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punkto nuostatomis, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas). Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas nėra imperatyvus ir jo taikymas turi būti vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą.