Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Byloje nustatyta, kad 2009-08-13 atsakovas (vekselio davėjas) išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau tekste – Vekselis) (b. l. 3). Juo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei (vekselio turėtojui) 100 000 Lt iki 2009-10-14. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, atsakovas skolos negrąžino.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui, vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (LR CK 1.105 str. 1 ir 2 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju yra išduotas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas, kaip jo davėjas, pats įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 str. 3, 4 punktai). Taigi atsakovas pasirašė dokumentus, kuriuose yra faktiškai įtvirtinta jo besąlygiška mokėjimo pareiga ieškovui ir pastarojo iš šios pareigos nevykdymo atsirandanti reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007), tačiau besąlygiškai tokios teisės nepaneigia ir jos neeliminuoja. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su Vekselio išrašymu ir pinigų gavimu, jo nuginčijimo teise nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad atsakovas pripažino besąlyginį įsipareigojimą sumokėti nurodytą vekselyje sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas (ieškovas) praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir dėl to nepasinaudojo galimybe atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Todėl sutinkamai su formuojama teismų praktika vekselis tokiu atveju tampa paprastu skolos rašteliu. Paskolos santykių buvimą, pinigų gavimą nagrinėjamu atveju patvirtina reikalavimo pagrindu esantis Vekselis (b.l. 3), taip pat 2009-08-18 R. N. pareiškimas (b.l.44) rašytas Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., kuriame nurodoma, kad D. Š. 2009-08-13 išrašė 2 vekselius R. N. pagal kuriuos įsipareigojo iki 2009-08-17 sumokėti R. N. 38850 eurų, tačiau ieškovė vekseliuose nurodytų sumų R. N. negrąžino, todėl jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2012-10-31 teismo posėdžio metu liudytojas R. N. parodė, kad 2009-08-13 ieškovė kartu su atsakovu buvo pas jį atvykę ir jis paskolino ieškovei 134000 Lt, nors vekseliuose buvo nurodoma 38850 eurų suma. Prieš tai atsakovas kelis kartus skambino R. N. ir prašė, kad jis paskolintų pinigus jo gerai pažįstamai. Liudytojas R. N. parodė, kad 2009-08-13 pirmą kartą matė ieškovę, o su atsakovu buvo pažįstami nuo seniau. Iš 2010-08-31 Palangos m. apylinkės prokuratūros nutarimo (b.l.45-48) matyti, kad apklaustas R. N. parodė, kad 2009-08-13 jam skambino atsakovas, kuris prašė paskolinti jam 100 000 Lt, atsakovas žadėjo atsivežti žmogų, kuris garantuos skolos grąžinimą. Todėl šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė 2009-08-13 pasiskolinusi iš R. N. pinigus, juos tą pačią dieną paskolino atsakovui. Atsakovo pinigų skolinimosi faktas užfiksuotas Vekseliu, ne paskolos rašteliu, todėl juose jų pasirašymo metu objektyviai negalėjo būti nurodyta pinigų perdavimo aplinkybė, nes įstatymas vekseliui tokio reikalavimo besąlygiškai nekelia. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas savaime nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų atsakovui perdavimo faktą patvirtina pats Vekselio išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 100 000 Lt sumą ieškovui. Priešingas aiškinimas prieštarautų LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. LR CK 6.878 str. numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (LAT 2007-10-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007). Atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė, taip pat byloje duomenų, kad ieškovė yra atsakovui skolinga 100 000 Lt nėra, atsakovas Vekselio neginčijo. Atsakovas suprato, kokį dokumentą pasirašinėja ir kokios sankcijos yra numatomos. Pasirašydamas Vekselį jis turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes. Jei atsakovas abejojo dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, jis turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir veikdamas tokiu būdu pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (CK 1.90 str. 5 d.).

Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodytus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius, o Vekselyje neužfiksuotas vekselio turėtojo pinigų perdavimas Vekselio davėjui nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gavo pinigus pagal Vekselį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 100 000 Lt prievolei įvykdyti.

Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-09 sprendimu Nr. (1.7.)-ST-197-11 (b. l. 12 ,13) yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Taigi, iš atsakovo valstybei priteistina 4272,27Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3000 Lt žyminio mokesčio, 1224,67 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 47,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 259, 260, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš V. G. 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) negrąžintos skolos D. Š..

Priteisti iš V. G. 3047,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš V. G. 1224,67 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.