Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamosios kaltė be jos pačios visiško prisipažinimo yra įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

1) 2014-10-13 Kauno r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovadoje gautu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2014-09-26 Kauno r. G. J. progimnazijos patalpose, adresu Vasario 16 – osios g. 8, Garliava, Kauno r., pamokų metu į mokymo įstaigą atėjusi I. R., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį savo sūnų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.1).

2) 2014-10-14 Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta – Kauno r. sav., Graliavos sen., Garliava, Vasario 16-osios g. 8 esanti „Jonučių gimnazijos“, Jonučių progimnazijos“ pirmo aukšto koridorius (b.l.21-24).

3) Nukentėjusiojo mažamečio D. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jų metu nukentėjusysis parodė, kad viskas buvo mokykloje, vyko pamokos. Mama pasibeldusi į duris prašė, kad jis išeitų į koridorių. Mama pasakė, kad dingo 200 Lt. Ji galvojo, kad jis tuos pinigus paėmė. M. Ž. Ž. išėjo į koridorių. Mokytoja išėjusi koridorių mamai sakė: „baikit, apsiraminkit“, tuos žodžiu sakė, kad mama nerėktų. Mama pradėjo tikrinti jo kuprinę, klausė, kur pinigai. Jis pasakė, kad nežino. Mama sakė pasakyti, kur pinigai ir su tuo diržu užsimojo, o diržą laikė kairėje rankoje, nes mama kairiarankė. Diržas buvo odinis, violetinės, bordo spalvos, sidabrine sagtimi, mama jį turėjo kelnėse. Ji paėmusi diržą pasakė: „pasakyk“. Jis pradėjo verkti, pasakė, kad nežino, kur pinigai. Mokytoja klausė, kokie pinigai, mama pasakė, kad 200 Lt. Mama su diržu jam nepataikė. Atėjo psichologė, pradėjo mamą raminti. Psichologės vardo ar pavardės nežino, negali jos apibūdinti, jos kabinetas yra antrame aukšte. Mama psichologei pasakė, kad jis paėmė pinigus. Tada buvo dvi psichologės, bet jų nei vardų, nei pavardžių neprisimena. Po to jie nuėjo į 2 aukštą. Jį pradėjo klausinėti ar jis ėmė tuos pinigus. Jis jaučia, kad mokytoja jo ir mamos nemėgsta. Toks blogas jausmas buvo, kai pasakė, kad jis neėmė pinigų. Kartą buvo paėmęs pinigų - 200 Lt, nes F. išreketavo tuos pinigus. Jis paėmė iš mamos, nes išsigando. F.jam grasino, kad jei neatneš, bus blogai. F. iš Jaunučių mokyklos, daug vyresnis už jį. Apie tai, kad paėmė pinigus mamai nepasakojo. Mamai papasakojo tada, kai ji suprato, kad jis paėmė pinigus. Mamai papasakojo, kad F. krepšinio aikštelėje padavė pinigus. Tik kažkas iš jo draugų žino apie tai, jis ėjo pas F. su mama aiškintis. F. neprisipažino. Kai mokykloje išėjo į koridorių, ten buvo mokytoja, mama, jis, dar atėjo psichologė. Jis verkė ir išsigando, kad kažkas bus blogai, bijojo, kad jį išveš į vaikų namus. Mama pasakė: „pasakyk, kur pinigai, kai grįši namo, bus blogai“. Kai pašnekėjo su psichologe, su mama grįžo namo, tą dieną nebevažiavo niekur. Namie buvo viskas gerai, tik mama visus namus išvertė, ieškodama pinigų ir jo atsiprašė, kad galvojo, kad jis paėmė. Mama suprato, kad jis neėmė pinigų. Kai kitą dieną jis nuėjo į mokyklą, atvažiavo tėtis ir jį pasiėmė. Jie važiavo į Kalniečius, nuo to karto jis gyvena pas tėtį. Po mokyklos tėtis, kartu su juo važiavo visur. Važiavo pasiimti kažkokius popierius į Kalniečius, kur yra kažkoks pastatas, ten buvo tokia moteriškė Z. Pas daktarus nebuvo, bet važiavo kažkur, kur toks tiltas susprogdintas, prie karinių bazių. Ten yra kažkokia įstaiga, kur jį apžiūrėjo ar nėra mėlynių. Kažkoks daktaras jį apžiūrėjo. Daktaras pasakė, kad yra nubrozdinimas kažkoks. Bet tai atsirado po to, kai jis buvo nukritęs krepšinio aikštelėje ant dangos. Apie įvykį niekam nepasakojo. Prieš atvykstant į teismą, tėtis jam pasakė, kad važiuos, sakė nemeluoti ir sakyti tiesą. Su mama šiuo metu negali susitikti, nors jis labai nori su mama susitikti, nori pasikalbėti bent telefonu, kartais net susijaudina. Norėtų apsikabinti mamą, pasiilgo jos. Mama neleisdavo jo į ekskursijas, mokytoja pyko ant mamos, kad kiti vaikai važiuoja, o jis ne. Mokytoja už jį sumokėdavo ir pasiimdavo į ekskursijas, nes kiti važiuoja, o jis ne. Iš tėčio gaudavo 400 Lt, tačiau neužtekdavo tų pinigų. Mokytoja jo nemėgo, kad jis nedarydavo pamokų, dabar jau normaliai mokytoja į jį žiūri. Mama jo su diržu neprilietė, kratė jo kuprinę, jis nieko nejautė, jam neskaudėjo, jį paėmė su kaire ranka už kairės rankos ir „biški“ patempė. Jam niekur neskaudėjo, tik labai išsigando, kad išveš į vaikų namus. Kai atidarė duris, galvojo, kad nori jį pasiimti, blogai pasijautė, pasakė mamai kaip jautėsi, abu verkė, susitaikė (b.l.78-80).

4) 2015-03-04 – 2015-04-01 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. 103MS-37/2015, kuriame nurodoma, kad mažamečiui D. D. dėl nagrinėjamo įvykio nekonstatuotas psichikos sutrikimas, tačiau nustatytas padidėjęs jo emocijų jautrumas. Jam nenustatytos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų teisingai suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas atsiminti, o vėliau atgaminti, tačiau D. D. sugebėjimas duoti parodymus apie tikslesnes įvykių aplinkybes ribotas, vertinant bylos įvykių aplinkybes, rekomenduojama remtis kitų liudytojų parodymais ir D. D. daugiau neapklausinėti. Duomenų apie tiesiogiai daromą poveikį D. D. parodymams negauta. Nukentėjusysis nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti ir šiuo metu gali suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, jų reikšmę apibūdino pagal savo amžių, tačiau aktyvesnį jo pasipriešinimą kaltinamosios veiksmams sunkino aplinkybės (kaltinamoji yra jo motina, reikšmingas asmuo, kuriam anot jo, yra privalu paklusti) ir jo būsena įvykių metu (išgąstis, baimė) (b.l.133-137).

5) Liudytojos Ž. Ž. parodymais apie tai, kad 2014-09-29 apie 11 val. 30 min. jai vedant pamoką savo auklėjamojoje klasėje, ji išgirdo beldimą į duris. Jai net nespėjus prieiti prie durų, jos atsidarė ir į klasę įėjo D. D. motina I. R., kuri pakeltu tonu užriko: „D., kur pinigai, pasakai greitai, kur padėjai pinigus“. Nekreipdama dėmesio į kitus vaikus, I. R. toliau reikalavo iš sūnaus pasakyti, kur pinigai. D. pasakė, kad pinigų neėmė, vaikas buvo nustebęs. Kiti mokiniai sėdėjo nuščiuvę, išsigandę, o, kai kurios mergaitės buvo susigraudinusios, todėl Ž. Ž. išprašė iš klasės I. R. ir jos sūnų, vaikams pažadėjusi viską išsiaiškinti. I. R. ir D. D. išėjus į koridorių, Ž. Ž. stengėsi apraminti mokinius, davė jiems užduotis. Tuo metu už durų aiškiai girdėjosi I. R. rėkimas ir pagrindiniai žodžiai - „kur pinigai“. Ž. Ž. išbėgo į koridorių. Tuo metu buvo atsidarę kitų klasių durys, koridoriuje mokytojos domėjosi, kas vyksta. Pamačiusios ją, mokytojos sugrįžo į savo klases. Ž. Ž. ramino I. R., prašė jos nerėkti. Pamačiusi koridoriuje tėvelius, kurie laukė savo vaikų, kol pasibaigs pamoka, Ž. Ž. paprašė jų išeiti iš koridoriaus ir uždaryti koridoriaus duris. I. R. koridoriuje toliau garsiai rėkė ir reikalavo pinigų iš D. Tačiau ji D. vis paklausė: „Deividai, tu vakar turėjai pinigėlių, iš kur tu jų turėjai“. D. atsakė, kad jų neturėjo. Ž. Ž. pasiteiravus, kiek pinigų dingo, ji atsakė - 200 Lt. I. R. vis kartojo D., kad jis vakar turėjo pinigėlių, be to Ž. Ž. matė, kaip jis valgė dešrainį, mergaitėms pirko šokoladukus, o 2 bandeles ir gėrimą vaikas padėjo ant Ž. Ž. stalo. Tačiau ji liepė berniukui pačiam tai suvalgyti arba nunešti mamai. D. paklausė ir pasiėmė. Kadangi niekada nėra taip buvę, nes D. visada pietums perkasi bandelę ir sultis, todėl Ž. Ž. tai pasirodė įtartina. T. D. gynėsi, kad pinigų neėmė, o motina tvirtino, kad jis meluoja. Tada I. R. pareikalavus, D. iš klasės atsinešė kuprinę. I. R. patikrino sūnaus kuprinę, apčiupinėjo, apžiūrėjo rūbus, liepė berniukui nusiauti batus, apžiūrėjo jo kojines. D. verkiant ir tvirtinant, kad jis pinigų neėmė, I. R. staiga išsitraukė diržą (odinį, rožinės spalvos) ir tuo diržu „šniojo“ D.į kairę pusę, per blauzdas. D. pradėjo verkti, bet vis tiek kartojo, kad pinigų neėmė. Motina šaukė: „nemeluok, kas tada galėjo paimti“ ir trenkė rankos delnu vaikui per skruostą, kairėje pusėje. Ž. Ž. drausmino motiną, prašė nemušti vaiko. Tačiau I. R. teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai D. paima iš jos pinigus. Praėjusi kartą 400 Lt ji rado jo kuprinės kišenėje. Tuo metu į koridorių įėjo mokytoja R. D.. Ž. Ž. paprašė jos pakviesti socialinę pedagogę. Po kelių minučių atėjo socialinė pedagogė L. S. bei psichologė E. M.. Jos nusivedė motiną su sūnumi pas psichologę į kabinetą. Pasibaigus pamokai, Ž. Ž. nuėjo išsiaiškinti, kaip viskas baigėsi. Motina su sūnumi dar buvo psichologės kabinete, vaikas buvo nurimęs. Motina vis tiek reikalavo pinigų, o vaikas tvirtino, kad pinigų neėmė. I. R. pasisiūlė išeiti iš kabineto, kad likęs vienas vaikas galbūt prisipažins, kur pinigai padėti. Vaikas vis tiek neigė paėmęs pinigus. Vėliau atėjusi motina pasiėmė vaiką ir jie išėjo namo. Namo abu išėjo nesusitaikę. Būnat psichologės kabinete, vaikas motinos atsiprašinėjo, bandė mamą apkabinti, bet ji stūmė vaiką nuo savęs. I. R. visiškai nesistengė su vaiku taikytis. 2014-09-29 (pirmadienį) D. mokykloje nebuvo. Po pamokų Ž. Ž. paskambino I. R., kuri pasakė, kad vaikas eis pas akių gydytoją ir pas dantistą. Ž. Ž. priminus, kad apie tai reikėjo pranešti, I. R. pasakė nepergyventi, nes bus pažyma iš gydytojų. Po įvykio D. mokykloje nebuvo visą savaitę. G. D., Ž. Ž. iš vaiko sužinojo, kad I. R. namuose pinigus surado – jie buvo jos striukės rankovės kišenėlėje, o I. R. tai buvo pamiršusi (b.l.83-86, 88-89).

6) Liudytoja R. D. parodymais apie tai, kad ji dirba Kauno r. G. J. progimnazijoje apie 30 metų, yra pradinių klasių mokytoja, taip pat prailgintos grupės mokytoja. Todėl su vaikais dirba nuo 13 val. iki 17 val. D. D. pažįsta, nes 2-oje klasėje ji vedė etikos pamokas. D. D. į pamokas neatsineša pratybų, yra netvarkingas, bet gana protingas vaikas. Ji yra mačiusi, kad D. D. pertraukų metu kabinėjasi prie kitų vaikų ir konfliktuoja su kitais mokiniais. D. D. yra linkęs meluoti ir užsisklęsti savyje, jei bandai su juo kalbėtis dėl jo netinkamo elgesio. 2014 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, bet galėjo būti penktadienis, ji atėjo į mokyklą, nes turėjo penktą etikos pamoką. Apie 11 val. 30 min. ji ėjo laiptais iš antro aukšto į pirmą ir išgirdo, kad pirmame aukšte pradinukų korpuse garsiai rėkdamas verkia vaikas. Priėjusi prie uždarytų pirmo aukšto durų, jas atidarė ir pirmo aukšto hole pamatė berniuką – D. D., kuris garsiai verkė. N. D. stovėjo jo pradinių klasių mokytoja Ž. Ž., o berniuko mama vaikščiojo po holą pirmyn ir atgal. Moteris buvo susijaudinusi, susinervinusi, jos veidas buvo išmėtytas raudonomis dėmėmis. M. Ž. priėjo prie R. D. ir paprašė jos pagalbos, t.y. pakviesti socialinę pedagogę. R. D. koridoriuje matė kitą moterį, kuri, matyt, laukė savo vaiko, nes turėjo baigtis pamoka. R. D. nubėgo į mokyklos antrą aukštą ir surado socialinę pedagogę, kurios duomenų šiuo metu neprisimena. Kartu su socialine pedagogę atėjo į pirmą aukštą, kur hole buvo D. D.. Berniukas verkė, bet neberėkė. Kai R. D. atvedė socialinę pedagogę į įvykio vietą, ji išėjo iš pradinukų korpuso. Kas vyko pradinukų korpuso pirmo aukšto hole ji nematė, tik girdėjo vaiko garsų rėkimą ir verkimą (b.l.100).

7) Liudytojos L. S. parodymais apie tai, kad 2014-09-26 apie 11 val. 40 min. į kabinetą atėjo mokytoja R. D. ir paaiškinimo, kad mokytoja Ž. Ž. kviečiasi į pagalbą. R. D. trumpai pasakė, kad koridoriuje motina garsiai rėkia, o vaikas verkia. L. S. su psichologe E. M. nubėgo prie Ž. Ž. kabineto. Atėjusi į koridorių, L. S. pamatė D. D., 2 C klasės mokinį, kuris verkė, kūkčiojo. Ant palangės pusiau sėdėjo vaiko motina – I. R. ir laikė rankoje diržą, panašų į odinį, tamsiai rožinės spalvos. Pamačiusi L. S. ir E. M., I. R. šaukdama pasakojo, kad vakar grybavo ir buvo pavargusi, todėl šįryt pati vaiko į mokyklą neišleido, nes miegojo, o prabudusi piniginėje nerado 200 Lt. I. R. buvo paprašyta eiti kartu į psichologo kabinetą ir ten išsiaiškinti situaciją. Atėjus į kabinetą, L. S. mėgino nuosekliai išsiaiškinti, kas nutiko. Motina kaltino vaiką pavogus pinigus. I. R. sakė, kad dabar ji neturės pinigų už buto nuomą, nebus už ką valgyti, vaikas nebenueis į cirką. Berniukas labai gražiai kalbėjo, kad jis pinigų neėmė, nes buvo pažadėjęs neimti pinigų. Vaikas atsiprašinėjo ir griebė motinos ranką bučiuoti, o motina vaiką ignoravo, buvo nuo jo nusisukusi. Berniukas kokius tris kartus bandė apkabinti motiną, bet ji nuo vaiko stengėsi nusisukti, nežiūrėti, nėjo visiškai į jokį kontaktą su savo vaiku. I. R. dar kartą visų akivaizdoje iškraustė sūnaus kuprinę, patikrino visas knygas ir visus kuprinės skyrius. Vaikui tvirtinant, kad pinigų jis neėmė, motina pasisiūlė išeiti, tikėdama, kad vaikas prisipažins, kai jos nebus šalia. I. R. išėjus, vaikas nurimo ir nustojo verkti, bet vis tiek teigė, kad pinigų jis neėmė. Motina 2-3 kartus buvo atidariusi duris ir įkišusi galvą domėjosi klausdama “gal jau?“. Tada į kabinetą atėjo mokytoja Ž. Ž.. Visi kalbėjosi apie praėjusius kartus, kuomet dingdavo pinigai. Vaikas dėl praėjusių kartų prisipažino, bet dėl šio karto tvirtino, kad pinigų jis neėmė. Motinai atėjus į kabinetą, pedagogės jai paaiškino, kad situacijos neišsprendė, pinigų nėra ir jos jai padėti šiuo atveju negali. Berniukui buvo pasiūlyta psichologo pagalba, todėl pedagogės mamos paprašė raštiško sutikimo. Pokalbio metu motina vaikui nuolat kartojo, kad jis yra „vagis, melagis ir ji atiduos jį į internatą“. Iš kabineto motina išėjo susierzinusi ir su vaiku nesusitaikiusi, nors psichologė siūlė bendrai ieškoti sprendimo (b.l.90-91).

8) Liudytojos E. M. parodymais apie tai, kad nuo 2008 metų Kauno r. G. J. progimnazijoje ji dirba psichologe. Jai neteko bendrauti su mokiniu D. D. iki 2014-09-26 įvykių jų mokykloje. 2014-09-26 apie 11 val. 30 min. jas su socialine pedagoge L. S. viena mokytojų jas informavo, kad pradinukų korpuso pirmame aukšte yra atėjusi mokinio mama ir vyksta konfliktas. Apie ai sužinojusios, avi su L. S. nuėjo į pirmo aukštą į holą, kur rado mokinį - berniuką, o šalia jo buvo jo mama ir mokytoja Ž. Ž.. Mokinio mama šaukė, kaltino vaiką, kad jis pavogė jos pinigus. Berniukas verkė, o jo mama jį vadino melagiu, vagimi. Matėsi, kad vaikas verkia jau kurį laiką, nes jo akys buvo užtinusios, jam bėgo nosis. Vietoje buvo išsiaiškinta, kad mokinys yra D. D., o šalia vaiko šaukianti moteris yra jo mama. Mokytoja Ž. Ž. bandė papasakoti kas įvyko, bet berniuko mama pastoviai garsiai šaukė, todėl buvo sunku susikalbėti. Tuomet E. M. pasiūlė D. ir jo mamai eiti pas ją į kabinetą pasikalbėti, kad pasibaigtų triukšmas mokyklos koridoriuje, nes tuo metu vyko pamoka. Socialinė pedagogė paėmė D. kuprinę, kuri, jeigu gerai prisimena, buvo padėta ant palangės. D. mama tuo metu rankoje laikė diržą. Po to visi keturi nuėjo į E. M. kabinetą, esantį trečiame aukšte. E. M. kabinete susodino visus ir bandė viską išsiaiškinti kas įvyko, be to vis ramino D., nes jis vis verkė. D. mama papasakojo, kad jos sūnus iš namų pavogė 200 Lt, nes jinai jų neranda, o jai reikia sumokėti mokesčius. D. mama visą laiką kalbėjo susierzinusi ir garsiai, bet jau ramiau nei prieš tai koridoriuje. D. sakė, kad jis tų pinigų neėmė, o jo mama jį vadino melagiu, vagimi ir, kad jis yra nedėkingas. D. sėdėjo šalia mamos, bet atsilošęs nuo jos ir su baime veide. E. M. paprašė D. mamos išeiti, kad jie galėtų pasikalbėti su vienu vaiku, be to norėjo jį nuraminti. Išėjus berniuko mamai iš kabineto, jis šiek tiek aprimo, bet vis tiek tvirtino, kad tų pinigų neėmė. D. teigė, kad anksčiau jis yra pavogęs pinigų iš mamos, tačiau dabar pinigų neėmė. Viso pokalbio metu iš koridoriaus vis pro duris landžiojo mokinio mama ir vis domėjosi ar D. jau prisipažino. Po pokalbio su Deividu, ji pakvietė berniuko mamą į kabinetą. Ji kalbėjosi su mama apie jos netinkamą elgesį su vaiku, apie vaikui padarytą psichologinį smurtą. Berniuko mama nenorėjo suprasti jos žodžių prasmės, ji tik domėjosi dėl dingusių pinigų. Po kurio laiko, atėjo mokytoja Ž. Ž. ir jie toliau visi kalbėjosi. Berniukas bandė apsikabinti mamą, prisiglausti, atsiprašyti, bet vaiko mama grubai jį atstūmė, nenorėjo su juo bendrauti. E. M. siūlė mamai psichologinę pagalbą, bet ji norėjo tik vaiko prisipažinimo dėl pavogtų pinigų. Po jų pokalbio D. su mama išėjo į namus. E. M. kalbėjosi su mokytoja Ž. Ž.. Pokalbio metu visą laiką buvo socialinė pedagogė L. S.. Tuomet Ž. Ž. papasakojo, kad D. mama tuo diržu, kurį ji visą laiką laikė rankoje, mušė vaiką. Po šio įvykio domėjosi, kaip sekasi D., tačiau psichologo konsultacijai berniukas nebuvo atėjęs. D. mama jai neskambino ir jie daugiau nesikalbėjo. Kiek tuo metu ji bendravo su Deividu ir jo mama, gali patvirtinti, kad mamai nebuvo svarbu, kaip jos sūnus jaučiasi, jai buvo svarbu surasti pinigus ir juos atgauti (b.l.104).

9) Liudytojos G. V. parodymais apie tai, kad ji dirba apie 28 metus mokytoja Kauno r. G. J. progimnazijoje. Ji yra pradinių klasių mokytoja, dirba su 2E klasės mokiniais. Su mokinio D. D. klase ji nedirba, bet tą vaiką ji pažįsta. D. D. lanko 2 C klasę. Ji negalėtų pasakyti, kad jis yra konfliktiškas su vaikais. 2014-09-26 apie 11 val. 30 min. ji turėjo ketvirtąją - dailės pamoką ir vaikai dažnai eidavo į tualetą pasikeisti vandenį. Pamokos metu ji išgirdo koridoriuje triukšmą - moters rėkimą, todėl išėjo iš savo klasės pažiūrėti, kas vyksta mokyklos pirmo aukšto koridoriuje. Atėjusi iš koridoriaus iki holo, ji pamatė prie palangės sėdinčią moterį ir D.. Iš to suprato, kad tai D. mama, kurios ji nepažįsta, duomenų nežino, bet žino iš matymo. D. stovėjo prieš savo mamą, kuri garsiai šaukė. Ką tiksliai ta moteris šaukė, ji negali pasakyti, nes nesigilino į žodžių turinį. Tuo metu D. klasės mokytojos koridoriuje nebuvo. Ji manė, kad D. mokytoja buvo sugrįžusi į savo klasę nuraminti vaikų. D. buvo be kuprinės, apsirengęs su mokykline uniforma. Ar D. mama laikė ką rankose, ji nematė. Po to G. V. sugrįžo į savo klasę. Kas vyko koridoriuje tarp D. ir jo mamos ji nematė, tačiau būdama savo klasėje ji dar ilgai girdėjo triukšmą, nors nuo įvykio vietos jos klasė yra toliausiai - koridoriaus gale. Minėtą triukšmą girdėjo ir jos dukra J. G., nes buvo atėjusi į mokyklą pasiimti savo pirmoko sūnaus Mato ir laukė kol pasibaigs pamoka. Jos dukra, Jurgita, būdama koridoriuje prižiūrėjo, kad jos vaikai eidami į tualetą pasikeisti vandens neitų žiūrėti į koridoriaus holą, kas ten vyksta (b.l.93).

10) Liudytojos J. G. parodymais apie tai, kad jos sūnus M. G. lanko Kauno r. G. J. progimnazijoje 1D klasę. Kai ji turi laivą dieną sūnų Matą po pamokų pasiima pati, o jei negali jos sūnų po pamokų pasiima jos mama G. V., kuri dirba toje mokykloje pradinių klasių mokytoja. 2014-09-26 ji turėjo laisvą dieną, todėl apie 12 val. 25 min. atėjo į progimnazijos pirmą aukštą, kur yra jos sūnaus Mato klasė. Mokykloje vyko pamoka, todėl ji laukė koridoriaus hole prie palangės, kol pasibaigs pamoka. Tuo metu ji pamatė koridoriumi ateinančią moterį, kuri priėjo prie 2 klasės durų, kurioje dirba mokytoja Ž. (jos pavardės nežino). Matėsi, kad moteris, kuri atėjo į mokyklą, yra pikta ir susinervinusi. Moteris pabeldė į klasės duris. M. Ž. tos moters paklausė, ar vėl yra problemų. Ta moteris, kurios J. G. nepažįsta, pasakė, kad taip, yra problemų ir paprašė pakvieti jos sūnų. Moteris kalbėjo piktai ir pakeltu tonu. M. Ž. pakvietė iš klasės berniuką. Iš klasės išėjo vienas berniukas. Moteris su berniuku ir mokytoja Ž. stovėjo netoli uždarytų klasės durų. Moteris pradėjo rėkti, kur jis padėjo jos pinigus. Berniukas pradėjo verkti ir sakė, kad jis pinigų neėmė. Berniukas verkdamas moterį pavadino mama. Moteris išrėkė, kad jai jis atsibodo ir ji sūnų ves į policiją. Nenorėdama stebėti šio įvykio, J. G. pasitraukė atokiau į koridorių už klasės sienos kampo, todėl išvardintų žmonių nebematė, tik girdėjo jų pokalbį. Girdėjo, kaip mokytoja Ž. ramiai bandė išklausti vaiko, ar jis paėmė pinigus. Mokytoja berniukui priminė, kad jis turėjo pinigų ir pirkosi bandeles. Berniukas verkdamas neigė, kad ėmė pinigus, o jo mama nenustodama šaukė, nesiklausydama, ką kalba mokytoja ar jos sūnus. Moteris šaukė, kad jos sūnus paėmė visus jos pinigus ir tai daro ne pirmą kartą. Tada J. G. išgirdo keistą garsą, tarsi pliaukštelėjimą. Tada mokytoja Ž. pasakė, kad moteris privalo liautis, nes ji yra mokykloje. Tuo metu J. G. išėjo iš už kampo ir pamatė, kad ta moteris rankoje laiko diržą. Diržas buvo tamsios spalvos, kurį vėliau moteris padėjo ant palangės. Berniukas visą laiką verkė. Mokyklos koridoriuje triukšmas nesiliovė ir iš kitų klasių mokytojai pradėjo domėtis, kas vyksta mokyklos koridoriaus hole. Tuo metu į koridorių atėjo mokytoja, kurios duomenų ji nežino, kurios mokytoja Ž. paprašė iškvieti psichologę. Kitos mokytojos neleido tėvams, kurie rinkosi pasiimti savo vaikų po pamokų, eiti į koridorių. Atėjusi psichologė pasiūlė pokalbį pratęsti jos kabinete. Kiek J. G. girdėjo, moteris garsiai rėkė ant savo sūnaus, kaltino sūnų, kad jis paėmė paskutinius jos pinigus, o berniukas visą laiką verkė ir neigė paėmęs pinigus (b.l.95).

11) L. R. Z. parodymais apie tai, kad apie 24 metus ji dirba mokytoja Kauno r. G. J. progimnazijoje. Ji yra pradinių klasių mokytoja, dirba su 1B klasės mokiniais. 2014 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, buvo ketvirta pamoka, kai ji dirbdama klasėje su savo klasės mokiniais, pamokos metu išgirdo koridoriuje didelį triukšmą, todėl atsidarė klasės duris pasižiūrėti, kas vyksta. Koridoriaus hole, netoli lango ji pamatė stovinti berniuką, kurio vardas D., jo pavardės nežino. Š. D. stovėjo jo mama, kurios duomenų nežino, bet ją pažįsta iš matymo, nes ji jau ne pirmą kartą jų mokykloje atėjusi triukšmauja. Taip pat koridoriuje buvo ir mokytoja Ž. Ž.. R. Z. matė ir girdėjo, kaip D. mama garsiai šaukė, tačiau kokius žodžius ji sakė, nesiklausė. D. veido nematė, nes jai jį užstojo jo mama. Ar D.verkė pasakyti negali, nes nematė. R. Z. girdėjo tik jo mamos rėkimą, o vaiko verksmo negirdėjo. Tačiau pamačiusi, kad koridoriuje yra mokytoja Ž., R. Z. uždarė savo klasės duris. Po kiek tai laiko, ji išgirdo pliaukštelėjimą, tačiau nėjo žiūrėti kas vyksta, todėl pasakyti, kas vyko koridoriuje negali, nes nematė. Ji toliau vedė pamoką ir drausmino savo klasės vaikus, kuriems buvo labai smalsu pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuje. Triukšmas koridoriuje truko kurį laiką, vėliau viskas nurimo, o po pamokos koridoriuje jau nieko nebuvo. M. D. ji pažįsta, nes jis per pertraukas yra judrus, o tokius vaikus mokytojai įsidėmi. Kas vyko koridoriuje tarp mokinio D. ir jo mamos, ji nematė, bet gali patvirtinti, kad girdėjo didelį triukšmą, tai moters rėkimą ir pliaukštelėjimą (b.l.102).

12) Liudytojos E. G. parodymais apie tai, kad ji dirba Kauno r. G. J. progimnazijoje, pradinių klasių mokytoja apie 1,5 metų. Dirba su 4 D klasės mokiniais. D. D. pažįsta iš matymo, galėtų pasakyti, kad jis yra judrus vaikas. Ji minėtą mokinį mato mokyklos koridoriuje pertraukų metu. 2014 m. rugsėjo mėn., dienos nurodyti negali, vyko pamoka, kai išgirdo mokyklos koridoriuje rėkiančios moters balsą. Ką moteris rėkė, pasakyti negali, bet ji rėkė taip, kad skambėjo visas mokyklos pirmo aukšto koridorius. E. G. girdėjo, kaip vaikas sakė, kad jis neėmė, bet apie ką buvo kalba, ji nesuprato. Po to E. G. išgirdo pliaukštelėjimą, todėl sukluso ir atidarė klasės duris pasižiūrėti, kas ten vyksta. Koridoriuje pamatė berniuką, kurio vardas D. Šalia berniuko stovėjo moteris, suprato, kad tai jo mama, ji jos nepažįsta. Taip pat koridoriuje buvo mokytoja Ž. Ž.. Jie visi stovėjo netoli mokytojos Ž. klasės durų, netoli lango palangės. M. Ž. drausmino moterį ir sakė, kad taip elgtis mokykloje negalima. Pamačiusi koridoriuje mokytoją Žanetą, ji uždarė klasės duris ir toliau bandė vesti pamoką. Po kiek laiko triukšmas nurimo, kas įvyko koridoriuje ji pasakyti negali, nes nematė. Ji tik gali patvirtinti, kad mokyklos pirmo aukšto koridoriuje, pradinukų korpuse, moteris garsiai rėkė ant savo vaiko ir girdėjo pliaukštelėjimą. Vėliau ji kalbėjosi su mokytoja Ž., kuri papasakojo, kad D. mama apkaltino sūnų, kad šis paėmė jos pinigus, ir jos mokytojos akivaizdoje motina diržu sudavė D.(b.l.106).

13) L. N. M. parodymais apie tai, kad apie 20 metų Kauno r. G. J. progimnazijoje ji dirba pradinių klasių mokytoja. Šiuo metu dirba su 3C klasės mokiniais. 2014 m. rugsėjo mėn., dienos nurodyti negali, buvo pamokų metas, kai ji išgirdo triukšmą koridoriuje. Ji girdėjo garsų moterišką balsą, moteris barėsi rėkdama ir tas triukšmas trukdė jos klasės vaikams dirbti. Triukšmas tęsėsi ir nesiliovė, todėl ji atsidarė klasės duris, pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuje. Koridoriuje pamatė berniuką ir moterį, kuri garsiai barėsi. Suprato, kad ta moteris yra to berniuko mama. Berniuką N. M. pažįst iš matymo, jo vardas D., pavardės nežino. Ar berniukas verkė, ji nematė, nes jis stovėjo tolokai nuo jo klasės. Ji tik girdėjo moters rėkimą ir matė, kad ji gestikuliuoja rankomis stovėdama prie savo sūnaus. Tikrai matė, kad vaikas stovi be kuprinės. Ji taip pat pamatė mokytoją Žanetą, kuri stovėjo šalia vaiko ir jo mamos. Pamačiusi mokytoją Žanetą, užsidarė klasės duris ir toliau vedė pamoką. Gali pasakyti, kad triukšmas tęsėsi gana ilgai, viskas nutilo tik į pamokos pabaigą. Tas triukšmas, sklindantis iš koridoriaus, trukdė vaikams dirbti, o mokytojams vesti pamoką. Kai baigėsi pamoka, koridoriuje nei mokinio D., nei jo mamos jau nebuvo. Vėliau, ji paklausė mokytojos Ž., ką tas vaikas padarė, kad motina atėjusi į mokyklą taip šaukia, kaip savo namuose. M. Ž. jai pasakė, kad D. mama apkaltino sūnų, kad jis paėmė jos pinigus. Ji D. matė mokyklos koridoriuje ir gali pasakyti, kad tai judrus vaikas, tačiau nieko blogo ar gero pasakyti negali. Ji D. mamą matė pirmą kartą, jiems su ja bendrauti neteko (b.l.108).

14) L. Z. S. parodymais apie tai, kad I. R. šeimą ji pažįsta nuo 2013 metų sausio mėnesio, kai I. R. kreipėsi pagalbos į Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl sūnaus D. D., kuris buvo patyręs išgąstį, todėl jam reikėjo psichologinės pagalbos. I. R. teigė, kad jos sūnus D. matė, kaip prieš ją smurtavo jo tėvas D. D.. Dėl to Z. S. išdavė vaikui siuntimą į Kauno rajono Krizių centrą, kuris yra Garliavoje, Vytauto g. 68. Ar I. R. ten vedė savo sūnų, Z. S. nesidomėjo. 2013 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, ji lankėsi I. R. šeimoje, adresu Garliava, S. L. g. 10A – 302. Lankymosi metu namuose buvo mama Irma ir jos sūnus D., kambarys buvo tvarkingas, vaikas atrodė prižiūrėtas. Balandžio mėnesį, tikslios dienos taip pat neprisimena, Z. S. lankėsi D. D. gyvenamame bute, tikslaus jo adreso šiuo metu neprisimena. D. D. tuo metu buvo išvykęs dirbti į Norvegiją, todėl Z. S. bendravo su jo sugyventine L. R., kuri ir papasakojo, kad tarp D. D. ir jo vaiko mamos vyksta konfliktai dėl susitikimų su sūnumi Deividu. L. R. jai pasakojo, kad Dainius turi susimokėti už susitikimus su sūnumi Deividu, nes jis gali susitikti su sūnumi tik tuomet, jei duoda pinigų Irmai. Jai teko dalyvauti teismo posėdyje administracinėje byloje dėl I. R., kur D. važinėdamas dviračiu apgadino automobilį. Taip pat, jai teko dalyvauti teismo posėdyje, kur buvo nustatoma D. gyvenamoji vieta, byla baigėsi abiejų šalių susitarimu, taikiai. Minėto posėdžio metu D. D. teigė, kad prieš I. R. nesmurtavo, o ji pati vaiko akivaizdoje kelia konfliktus. 2014-10-07 Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas pranešimas iš Kauno r. G. J. progimnazijos, kad mama I. R. sūnaus D. D. atžvilgiu mokykloje panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Z. S. tą pačią dieną telefonu susisiekė su progimnazijoje socialine pedagoge L. S., kuri patvirtino, kad prieš vaiką D. D. buvo naudotas smurtas ir pasiūlė telefonu pasikalbėti su mokytoja Ž. Ž., kuri matė minėtą įvykį. Z. S. kalbėjosi su mokytoja Ž. Ž., kuri pasakė, kad mokinio D. D. motina I. R. atėjusi į mokyklą pamokų metu, mokyklos koridoriuje rėkė ant sūnaus, reikalavo atiduoti pinigus ir ji mušė sūnų diržu. 2015-10-08 Z. S. lankėsi I. R. bute, tačiau vaiko namuose nebuvo. I. R. teigė, kad jos sūnus D. yra lauke ir žaidžia su vaikais, todėl su berniuku nepavyko pasikalbėti. I. R. taip pat teigė, kad turi problemų dėl D. elgesio, nes jis vagia jos pinigus. I. R. neigė mušusį sūnų D. mokykloje, teigė, kad tik barė D. mokytojos akivaizdoje. 2014-10-15 į Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių atėjo berniuko tėvas D. D., kuris papasakojo, kad kai jis po įvykio pasiėmė sūnų D., jis matė ant vaiko kūno mėlynes. Vaiko tėvui atrodė, kad sūnus buvo muštas, bet sūnus D. teigė, kad jis pats iškrito iš medžio ir jo niekas nemušė. D. D. nenurodė, kuriose vaiko kūno vietose jis matė tas mėlynes. 2014-10-15 D. D. po pamokų su sūnumi Deividu buvo atvykęs dar kartą į skyrių. Z. S. paklausė D. ar jis prisimena įvykį mokykloje, kai buvo atėjusi jo mama Irma dėl dingusių pinigų. D. patvirtino, kad prisimena. Jis pasakė, kad mama išsitraukė iš kelnių diržą ir juo trenkė jam per pečius ir pataikė į kuprinę, todėl jam neskaudėjo. Šio pokalbio metu vaikas buvo patenkintas ir linksmas, kad jis gali bendrauti su tėčiu ir, kad jis vyksta gyventi pas tėtį į namus. D. teigė, kad jam patinka gyventi ir su mama Irma, ir su tėčiu Dainiumi. 2014-10-10 įsakymu I. R. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir dėl negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. 2014-10-16 į Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių atėjusi I. R. išreiškė nepasitenkinimą, kad jos sūnus D. negrįžo į namus ir be jos žinios apgyvendintas pas tėvą D. D.. Jai paaiškinus, kad vaikas negali gyventi jos šeimoje dėl jos smurto prieš jį, o D. D. yra teisėtas vaiko atstovas. Taip pat I. R. buvo informuota, kad jos šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šio pokalbio metu I. R. jau pripažino, kad diržu sudavė sūnui D.per pečius, tačiau jis buvo užsidėjęs kuprinę, todėl pataikė į kuprinę ir vaiko neužgavo. Šį jų pokalbį girdėjo kitos vaiko teisių apsaugos specialistės. Daugiau su I. R. nebendravo, ji taip pat atsisakė bendrauti su jos šeimą lankančiais socialiniais darbuotojais. Be to, I. R. apskundė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo jos šeima buvo įtraukta socialinės rizikos šeimų apskaitą. Bendraudama su I. R., Z. S. pastebėjo, kad jai buvo svarbiausi šioje situacijoje pinigai, o ne kaip jos sūnus D. jaučiasi. Kauno rajono socialinių paslaugų centras siūlė I. R. psichologinę pagalbą ir lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo programą, tačiau ji atsisakė, bet kokio bendravimo su socialiniais darbuotojais. I. R. teigia, kad ji yra gera mama ir žino, kaip jai auklėti savo sūnų D. Šiuo metu D. gyvena pas tėvą D. D. Kauno mieste ir pagal kompetenciją ši šeima priklauso Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui (b.l.97-98).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji tyčia mokykloje pamokų metu sukėlė konfliktinę situaciją apkaltindama savo sūnų pinigų paėmimu, kurio metu smurtavo jo atžvilgiu, garsiai šaukė, tokiu būdu sukėlė ne tik savo sūnaus, bet ir kitų mokinių, mokykloje dirbančių mokytojų, kitų ten buvusių pašalinių asmenų išgąstį, dėl tokio jos įžūlaus, moralės požiūriu visiškai nepriimtino elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kas yra pagrindas pripažinti, kad ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.