Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,

nedalyvaujant pareiškėjui V. K. , atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namų atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas netenkinamas.

Dėl palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje nutarimo panaikinimo

Nustatyta, kad pareiškėjas V. K. į linkusiųjų užpulti įskaitą buvo įtrauktas Pravieniškių 2 -ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių pabėgti ar užpulti įskaitą“ (b. l. 52). Pareiškėją perkėlus į kitą kalinimo įstaigą (į Marijampolės pataisos namus) Marijampolės pataisos namų drausmės komisija, įvertinusi turimus duomenis, 2011 m. spalio 18 d. nutarimu nutarė palikti V. K. linkusiųjų užpulti įskaitoje (b. l. 45-46). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojamas sprendimas įrašyti pareiškėją į nuteistųjų, linkusiųjų užpulti įskaitą. V. K. nagrinėjamoje byloje nesutinka su sprendimu palikti jį šioje įskaitoje. Pareiškėjas nurodo, kad toks sprendimas nepagrįstas, nes pataisos namuose jis nieko nėra užpuolęs.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 139 p. nustatyta, kad „suimtąjį arba nuteistąjį perkeliant į kitą tardymo izoliatorių arba pataisos įstaigą, apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnai į perkeliamojo asmens bylą įdeda pažymą, kurioje nurodo, dėl kokių priežasčių suimtasis arba nuteistasis buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą. Nuo tokio suimtojo arba nuteistojo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisijoje, vadovaujantis įstaigos vadovo įsakymu, kuriuo suimtasis arba nuteistasis įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems arba nuteistiesiems. Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos drausmės komisijoje apsvarstomas visų naujai atvykusių suimtųjų arba nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų užpulti suimtųjų arba nuteistųjų įskaitą, nebuvusių įrašytų į įskaitą šiame tardymo izoliatoriuje, pataisos įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. <...> Tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su komisijos sprendimu. Posėdžio protokolo išrašas arba kopija įdedami į suimtojo arba nuteistojo asmens bylą.<...>“.

Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, yra pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir, priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-916/2011). Pažymėtina, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenumato nuteistojo asmens elgesio vertinimo kriterijų, todėl visais atvejais, vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų.

Marijampolės pataisos namų drausmės komisija, 2011 m. spalio 18 d. svarstydama V. K. buvimo linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje pagrįstumą ir tikslingumą, vertino duomenis, esančius pareiškėjo asmens byloje, t. y. rašytinį 2008 m. sausio 8 d. pareiškimą, kuriame jis atvirai grasina administracijai, taip pat Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2006 m. gegužės 4 d. tarnybinio tyrimo išvadą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš suimtąjį V. K. , kuria nustatyta, kad 2006 m. balandžio 24 d. apie 8.15 val. suimtasis V. K. įžūliai elgėsi bei pastūmė posto prižiūrėtoją. Dėl šių veiksmų V. K. buvo atvestas į Socialinės reabilitacijos būrio viršininkų kabinetą pasiaiškinti raštu. Kabinete jis staiga sugriebė būrio viršininką V. J. už antpečio, jį nuplėšė, kita ranka smūgiavo būrio viršininkui į veidą. Dėl šių neteisėtų suimtojo veiksmų prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai ( b.l. 45, 47, 48, 50, 51, 52,53), iš kurių matyti, jog pareiškėjas turi polinkį elgtis agresyviai. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo atsisakymą sumanymo užpulti ar duomenų, jog per tą laiką pareiškėjo elgesys būtų kardinaliai pasikeitęs, administracinėje byloje nesurinkta. Vertinant nurodytus įrodymus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog V. K. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-12-21 protokoliniu nutarimu Nr. 14/07.3109 linkusiųjų užpulti įskaitoje buvo paliktas teisėtai ir pagrįstai, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl įpareigojimų pateikti susipažinti tam tikrus teisės aktus ir dokumentus

Nustatyta, kad Marijampolės pataisos namai 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. 20/07-18 ( b.l.27) atsakydami į pareiškėjo prašymą Nr. 49/07-652 (b.l.74) išvardijo teisės aktus, kuriais reglamentuojamos nuteistųjų maitinimo ir gyvenimo sąlygos bei tvarka. Atsakyme buvo nurodyta, jog Marijampolės pataisos namų nuteistųjų parduotuvė dirba vadovaudamasi Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-25, 2010-01-22 patvirtinta Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo tvarka. Jame buvo nurodyta, jog Marijampolės pataisos namų nuostatai yra paskelbti Valstybės žiniose (2003 m. birželio 13 d. Nr. 57-2566). Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad su visais norminiais aktais nuteistieji gali susipažinti pataisos namų bibliotekoje (b. l.73). Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su aktualiais teisės aktais gali susipažinti lankymosi bibliotekoje metu pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 4/07-95 patvirtintą grafiką, be to, V. K. , atsižvelgiant į jo prašymą, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20/07-338 buvo leista papildomai lankytis bibliotekoje ir susipažinti su teisės aktais ne grafike numatytu laiku (b. l. 118-121). Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai teismą prašo įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti jam susipažinti su Marijampolės pataisos namų nuostatais bei pateikti teisės aktus, nustatančius maisto produktų gamybą ir patiekalų įvardijimus, taip pat pateikti susipažinti teisės aktus, nustatančius čiužinio, antklodės, pagalvės pagaminimo normas. Akivaizdu, kad su šiais teisės aktais pareiškėjui buvo ir yra sudaryta galimybė susipažinti pataisos namų bibliotekoje, o dėl minkšto inventoriaus (čiužinio, antklodės, pagalvės) pagaminimo normatyvų pagrįstai išaiškinta pareiškėjui kreiptis į tam tikras institucijas savo lėšomis ( b.l. 20), todėl jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsniu, nuteistajam turi būti pateikiama rašytinė informacija apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, jo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio teisės aktus (ir nebūtinai teisės aktus, o gali būti ir jų paaiškinimas raštu) administracija privalo pateikti pareiškėjui. Šiame straipsnyje minima teisinė pagalba (1d. 4p.) nereiškia administracijos pareigos surasti nuteistiesiems visus teisės aktus, juos sistematizuoti, aiškinti jų turinį.

Iš 2011-12-12 pareiškėjo prašymo (reg. Nr. 49/07-653) turinio matyti, jog pareiškėjas prašė įkalinimo įstaigos administracijos pateikti susipažinimui „sudarytą ataskaitą dėl kainų vidurkių už 2011m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei kiekvieną savaitę apsipirkimo dieną pateikti prekių sąrašą su įkainiais, nes jam sukėlė abejonių ypatingai aukštos parduotuvėje esančių prekių kainos ( b.l. 68), t.y., pareiškėjas siekė susipažinti su dokumentais, kuriuose būtų palyginamos pataisos namų parduotuvėje prekiaujamų prekių kainos su šalia esamų trijų parduotuvių kainomis. Pagal administracinės bylos duomenis spręstina, jog teisės aktai, reglamentuojantys minėtos parduotuvės veiklą, pareiškėjui buvo nurodyti ir su jais jis turėjo galimybę susipažinti ( b.l. 27, 29, 111). Pagal prašymo turinį darytina išvada, jog pareiškėjas prašė pateikti informaciją, susijusią su pataisos namų parduotuvės ir greta esančių 3 parduotuvių kainų analize.

Prašymo pateikimo metu galiojusios Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 4/07-25 patvirtintos „Nuteistųjų parduotuvės kainų tikrinimo taisyklės“ numato, jog Nuteistųjų parduotuvėje pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija atlieka netikėtus patikrinimus, ne rečiau, kaip kartą per mėnesį; komisija, dalyvaujant vienam iš parduotuvėje dirbančių darbuotojų, patikrinusi nuteistųjų parduotuvėje esančių prekių kainas, jas sulygina su Marijampolės miesto teritorijoje esančiomis parduotuvių kainomis, apie patikrinimus surašomi patikrinimo aktai, kuriuose nurodomos konkrečios prekių kainos, matavimo vienetai, apie patikrinimo metu rastus trūkumus informuojamas pataisos namų direktorius, parduotuvės savininkas ( 4p., 7p., 8p., 9-11p.). Konkrečiu atveju administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu buvo atlikti minėti patikrinimai ir surašyti patikrinimo aktai. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų, susijusių su prekių pardavimu padidintomis kainomis, tik išreiškė abejonę, be to, neprašė pateikti patikrinimo aktų, tačiau reiškė prašymą, susijusį su tam tikro pobūdžio analitiniu darbu, t.y., prašė pateikti ataskaitą, susijusią su parduotuvių kainų lyginamąja analize.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl teismas pripažįsta pagrįstu 2012-01-04 rašte Nr. 20/07-8 pateiktą atsakymą, jog norminiai aktai pataisos namų neįpareigoja sudarinėti minėto pobūdžio dokumentų, minėtu raštu pagrįstai buvo pasiūlyta dėl parduotuvės kainų tiesiogiai kreiptis į būrio viršininką ar parduotuvės darbuotojus, kaip numato Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo tvarkos taisyklių 3p. (b.l. 29), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, reguliuojančius kainų nustatymo vidurkį pagal greta esamų trijų parduotuvių nustatytų kainų, netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog nors teisės aktai neįpareigoja atsakovo pateikti tokio pobūdžio informaciją, tačiau nagrinėjant bylą teisme, buvo pateikti du aktai, kuriuose yra užfiksuoti 2012 m. sausio 23 d. ir vasario 8 d. pataisos namų ir šalia esančių parduotuvių prekių kainų palyginimai ( b.l.63-66), pareiškėjas kaip proceso dalyvis turėjo ir turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, o esant pažeidimui dėl padidintų kainų, jam neužkertamas kelias ginti pažeistas teises teisme.

Dėl įpareigojimo išduoti naują čiužinį

Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti Marijampolės pataisos namus išduoti jam naują čiužinį, nes jo čiužinys sudrėkęs.

2011-12-12 raštu (reg. Nr. Nr.652) Marijampolės pataisos namų direktoriui pareiškėjas ( b.l. 74) nurodė, jog jam išduotas čiužinys yra nenormaliai plonas bei nuolat drėgnas, prašė nurodyti teisės aktus, reglamentuojančius čiužinio pagaminimą, paaiškinti, dėl ko drėgsta čiužinys.

2012-02-17 Kalėjimų departamento raštu, atsakant į pareiškėjo skundą, buvo nurodyta, jog minkštą inventorių (čiužinius, pagalves, užklotus) Marijampolės pataisos namai perka viešo konkurso būdu iš įmonių, gaminančių minėtus gaminius, kurie gaminami pagal Lietuvos standartus. Išaiškinta teisė užsisakyti šių gaminių standartus už savo asmenines lėšas Lietuvos standartų departamente, nurodyta, jog išduoti naują čiužinį nėra galimybių, nes išduoto čiužinio tarnavimo laikas pagal Teisingumo ministro įsakymu patvirtintą tvarką nepasibaigęs ( b.l. 20).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (1 lentelė) nurodyta, kad čiužinys vienam nuteistajam išduodamas 4 metų laikotarpiui. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui čiužinys išduotas 2011 m. rugsėjo 8 d., tai įrodo nuteistojo parašas „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne“ kortelėje (b. l. 78), todėl, teismo vertinimu, įpareigoti atsakovą išduoti naują čiužinį nėra pagrindo. Pareiškėjas reikalavimo, įpareigojančio pataisos namus atlikti veiksmus, susijusius su išduoto čiužinio netinkama kokybe (išdžiovinimu) nereiškia, be to, atsakovas nurodė, kad, jei nuteistieji kreipiasi dėl sudrėkusio čiužinio, jis pakeičiamas sausu, o nuteistojo čiužinys išdžiovinus jam grąžinamas, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl čiužinio išdžiovinimo, todėl teisinio pagrindo reiškiamam reikalavimui tenkinti konkrečiu atveju nėra. Pažymėtina, jog 2011-11-15 Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. Pa-434 duomenimis, atlikus oro temperatūros ir oro drėgmės matavimus kameros tipo patalpose Nr. 12, Nr.2, baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose, pažeidimų higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta ( b.l. 113-115).

Pareiškėjas teismą prašo įpareigoti Marijampolės pataisos namus padidinti jam maisto porciją, atsižvelgiant į jo ūgį bei teikti nacionalinius patiekalus, kreminius garnyrus, vaisius, jo teigimu, proporcingai teikti kruopų atkartojimą ir kad bulvių patiekalai keistųsi, pvz.: bulvių košė keičiasi į virtas, keptas bulves ar į plokštainį, bulvinius blynus ir pan. bei uždrausti didinti maisto produktų kaloringumą naudojant riebalus.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Marijampolės pataisos namuose nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu 2011 m. balandžio 19 d. Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4/07-06 „Dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, gaminant ir dalinant maistą, skirtą nuteistųjų maitinimui, laikomasi „Geros higienos praktikos taisyklių maitinimo įmonėse“. Teismas, išanalizavęs nurodytus teisės aktus, sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad aukščiau paminėti norminiai aktai nenumato maisto porcijos didinimo, atsižvelgiant į nuteistojo ūgį, taip pat nenumato administracijai pareigos teikti nacionalinius patiekalus ir kreminius garnyrus, vaisius.

Be to, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Pagal šių taisyklių 9 punktą, nuteistųjų valgiaraščiai gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, suderinus su Kalėjimų departamento Infrastruktūros ir pirkimų skyriumi, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, nepažeidžiant maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaujantis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis. Pakeitimai galimi tik iš tos pačios maisto produktų grupės ir maisto produktų atsargų. Pasibaigus mėnesiui, iki kito mėnesio 10 d. kalinimo įstaiga Kalėjimų departamento Infrastruktūros ir pirkimų skyriui pateikia informaciją apie praėjusio mėnesio valgiaraščio pakeitimus ir maitinimo kainas. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad pataisos namų administracijai nesuteikta teisė pakeisti valgiaraščių pagal pareiškėjo pageidaujamą patiekalų asortimentą. Be to, valgiaraščių pakeitimai gali būti tik atliekami išimtiniais atvejais ir tik esant tam tikroms sąlygoms. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų apie būtinumą taikyti išimtines sąlygas. Minėtų taisyklių 3 priede yra patvirtintos patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energinė vertė, kurių privalo laikyti pataisos namų administracija. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad būtų nesilaikoma patiekalų receptūros ir jų maistinės bei energinės vertės reikalavimų, kad patiekaluose būtų padidintas riebalų kiekis, ar pažeidžiami kt. taisyklėse įtvirtinti reikalavimai dėl maisto kokybės ir kiekio, todėl teigti, kad V. K. yra maitinamas netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo reikalavimui tenkinti konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Dėl įpareigojimo uždaroje zonoje parduoti kiaušinius

Pareiškėjas teismą prašo įpareigoti Marijampolės pataisos namus uždaroje zonoje parduoti jam kiaušinius.

Pareiškėjui 2011-11-22 raštu Nr. 20/07-488 ( b.l.79) Marijampolės pataisos namai nurodė, jog pareiškėjui neleista įsigyti kiaušinių, nes termiškai neapdorotų jų vartoti negalima. Kamerų įrengimo ir aprūpinimo reikalavimuose nėra numatyta viryklių, todėl atliekant bausmę kameroje nėra galimybės juos termiškai apdoroti (b. l.79). Atsakovo teigimu, vartojant neapdorotus kiaušinius iškyla pavojus užsikrėsti užkrečiamomis ligomis (pvz., salmonelioze), todėl juos leisti pirkti asmenims, bausmę atliekantiems kamerų tipo patalpose, negalima, nes nebūtų užtikrinamas gyvenimo sąlygas pataisos namuose reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 str. 1 dalimi yra patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos : bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, pagal kuriuos Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ( 6p.). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16-17.6 punktuose yra nurodyti kamerų įrengimo reikalavimai, tarp kurių nėra numatyta įrengti virtuvėlę. Tokios galimybės pagal šių taisyklių 5.11, 7.11, 8.10 ir 29 punktus yra numatytos tik pataisos namuose atliekantiems nuteistiesiems, kurie priskirti lengvajai, paprastajai ir drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, atvirose kolonijose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose bei ilgalaikių pasimatymų patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad kiaušiniai turi būti termiškai apdorojami, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, pagrįstai nebuvo leista įsigyti kiaušinių.

Teismas pažymi, jog pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjas Kamerų tipo patalpose atliko nuobaudą laikotarpiu nuo 2011-08-12 iki 2012-02-12, todėl šiuo metu reiškiamas reikalavimas nebėra aktualus. V. K. , atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpose ir perkeltas į būrį, parduotuvėje turi galimybę pirkti platesnį prekių asortimentą nei atlikdamas nuobaudą kameroje, tame tarpe ir kiaušinius.

Dėl įpareigojimo priimti iš artimųjų lagaminą su ratukais

Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš jo artimųjų lagaminą su ratukais. Nustatyta, kad pareiškėjui jo artimieji 2011 m. gruodžio 14 d. norėjo perduoti krepšį su ratukais (b. l. 31, 125), tačiau jo perduoti nebuvo leista. 2012-01-03 Marijampolės pataisos namų sprendime Nr. 20/07-6 atsisakymas priimti lagaminą grindžiamas tuo pagrindu, kad Bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta tokios teisės, jog nuteistiesiems būtų galima perduoti ar siųsti krepšius su ratukais.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Teismo vertinimu, nors lagaminas nėra įtrauktas į nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų sąrašą, įstaigos administracija pagrįstai netenkino prašymo perduoti lagaminą pareiškėjui, kadangi BVK 95 straipsnio 1 ir 4 dalis numato galimybę perduoti nuteistiesiems tik pašto, drabužių, avalynės siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda. Teismas pažymi, jog panašaus pobūdžio ginčas jau buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo administracinėje byloje Nr. I-145/2011.

Dėl pavojaus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei dėl to, kad jis yra paskirtas į 13 būrį, kuriame nuteistieji turi neigiamą darbinę motyvaciją, galimai priklausę nusikalstamoms grupuotėms, bando su juo susidoroti.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2011-11-17 ( Nr. 41/07-554) ( b.l. 15) kreipėsi į Marijampolės pataisos namus, pateikdamas abstraktaus pobūdžio vertinimus ir klausimus dėl nuteistųjų, kurie bausti dėl narkotikų vartojimo, laikymo kartu su kitais nuteistaisiais, nurodė, jog su juo siekiama susidoroti. Jo pareiškimas buvo išnagrinėtas 2011-12-15 raštu Nr. 90/07-548 ( b.l. 16).

Vadovaujantis diferencijuota nuteistųjų paskirstymo schema bei atsakingų už nuteistųjų asmenų pervedimą į kitus būrius, skyrius, kameras pareigūnų prašymu ( b.l. 19) pasibaigus drausmės grupės terminui, 2010-01-25 pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-28 pareiškėjas buvo pervestas į 13-ąjį būrį ( 19, 24). Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, pareiškėjas buvo pateikęs prašymus pataisos namų administracijai neskirti jo į 13-ąjį būrį (b.l. 33). Dėl šio pobūdžio pareiškėjo prašymų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu buvo motyvuotai atsisakyta tenkinti jo prašymus, atsisakymas įformintas 2012-02-20 Marijampolės pataisos namų sprendimu Nr. 20/07-123 ( b.l. 33). 2012-02-23 Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 2s-738 Pataisos namų sprendimas paliktas nepakeistas ( b.l. 24).

Teismas pareiškėjui išaiškino teisę ginčyti Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimo departamento sprendimus, kuriais pažeidžiamos jo teisės, kuriais buvo atsisakyta tenkinti jo reikalavimus, reiškiamus teisme (ABTĮ 10 str., b.l. 39), tačiau pareiškėjas jų neginčija. Teismo vertinimu, kol nenuginčyti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus, tame tarpe ir dėl jo perkėlimo į kitą būrį, yra laikomi teisėtais, todėl pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo nėra. Tai netrukdo pareiškėjui kreiptis iš naujo į atsakovą, manant, jog jo teisės pažeidžiamos ir pasinaudojus ikiteismine tvarka, jas ginti teisme, ginčijant viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus.

Dėl neturtinės žalos

Pareiškėjas V. K. prašo atlyginti 10.000.000 Lt neturtinę žalą, kurią sieja su prastomis kalinimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose, dėl to, jo teigimu, kilo emocinė depresija, nervingumas, atsirado nepatogumai, sveikatos sutrikimai (nutukimas), kyla pavojus pareiškėjo garbei, orumui, sveikatai ir gyvybei.

Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Civilinei atsakomybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pareiškėjo V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Marijampolės pataisos namų, veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose būtų maitinamas netinkamai, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad esamos sąlygos keltų pavojų jo sveikatai ar gyvybei, kad būtų pažeidžiama pareiškėjo garbė, orumas, kad būtų nesilaikoma bausmių vykdymo įstatymais nustatytų bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų, principų.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245-6.249 str.), nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.