- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-384-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15448-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Jumbo Transport“
- Atsakovas
- UAB „VVN“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „JUMBO TRANSPORT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jumbo Transport“ ieškinį atsakovei UAB „VVN“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2256,06 skolą pagal krovinio vežimo sutartį, 9,50 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. vasario 20 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 20-02/2013-2, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinio pervežimo paslaugas, o jas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovė įvykdė prievolę, t. y. nugabeno krovinį į jo iškrovimo vietą Anglijoje, Birmingamo mieste bei nustatytu laiku atgabeno krovinį atgal į Lietuvą, t. y. į Kauną, (duomenys neskelbtini). Vežimas buvo vykdomas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „UAB „VVN“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. vasario 20 d. sudaryta krovinio vežimo sutartimi šalys susitarė, kad vežėjas 2013 m. vasario 20 d. (apie pietus) paims krovinį iš (duomenys neskelbtini), Ilgakiemio k., LT-53288, ir iki 2013 m. vasario 26 d. 11 val. vietos laiku, nugabens į krovinio iškrovimo vietą National Exhibition Centre Birmingham B40 1NT bei parveš krovinį atgal į Lietuvą adresu (duomenys neskelbtini), LT-51126, Kaunas, pasikrovimo data 2013 m. vasario 28 d. 18-20 val. Ieškovas, vykdydamas sutartį, paėmė krovinį, atgabeno jį sutartyje nurodytu adresu 2013 m. vasario 26 d. 22 val. ir perdavė krovinį gavėjui tik 2013 m. vasario 27 d. 5.13 val., t. y. iš esmės pažeidė sutartyje numatytą sąlygą, nes vėlavo pristatyti krovinį 18 val. 13 min.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai įvykdė savo prievolę, nes šalys susitarė dėl krovinio pristatymo į Birmingemą termino, tačiau krovinys į gavimo vietą Birmingeme buvo pristatytas pavėluotai, t. y. vietoje 2013 m. vasario 26 d. 22.00 val. vietos laiku, pristatytas 2013 m. vasario 27 d. 5.13 val. vietos laiku perduotas gavėjui UAB „Bigudy“. Be to, teismas nurodė, kad esant užsakiusio krovinį pervežti asmens (atsakovo) ir krovinio pervežimo tinkamai neatlikusio vežėjo (ieškovo) ginčui, reikšminga tai, kad atsakovas, nepraleidęs CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punkte nustatyto 21 dienos termino, pareiškė raštišką pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo ieškovui. Atsakovas pretenzijoje informavo ieškovą, kad nurodytą sumą atsakovas įskaitys į ieškovo skolos sumą, vėliau atlikdamas įskaitymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) UAB „JUMBO TRANSPORT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai (b.l. 128). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisė normas. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:
1. Atsakovas neatliko jokių įskaitymo veiksmų, o taip pat neinformavo ieškovo apie įskaitymą kaip to reikalauja CK 6.130 - 6.131 str. Atsakovo prievolė atsiskaityti pagal sutarti nėra pasibaigusi įskaitymo pagrindu.
2. Pirmos instancijos teismo sprendime įvardintas atsakovo numatomas atlikti įskaitymas yra sąlyginis, todėl pripažintinas neteisėtu.
3. Įskaitymas yra negalimas. kadangi atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra ginčijamas teisme.
4. Atsakovas neįrodė reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo bei nuostolių dydžio
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą. Su apelianto skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime iš esmės laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Jo nuomone, atsakovas pažeidė CMR nuostatas dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Atsakovas nurodė:
1. UAB „Jumbo Transport“ pavėlavo pristatyti krovinį sutartu laiku, t.y. iš esmės pažeidė sutartį, todėl atitinkamai UAB „Jumbo Transport“ atsirado pareiga atlyginti 600 Anglijos svarų sterlingų žalą. Pagal savo prigimtį, Ieškovo ir Apelianto sudaryta Sutartis laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (CK 6.808 str.), kurios dalykas - vežėjo įsipareigojimas siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 1 d.). Kiekviena sutartimi šalys, laisvai suderindamos savo valią, siekia sukurti tam tikras teises ir pareigas. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, kurios galiojančios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.165 str., 6.189 str.). Atsakovo ir Apelianto sudaryta Sutartis galiojo visa apimtimi, todėl abi šalys privalėjo ją vykdyti. Tačiau UAB „Jumbo Transport“ pavėlavo pristatyti krovinį, t.y. iš esmės pažeidė sutartį, todėl atitinkamai UAB „Jumbo Transport“ atsirado pareiga atlyginti dėl to kilusią 600 Anglijos svarų sterlingų žalą atsakovui.
2. Atsakovas įskaitymą atliko išsiųsdamas ieškovui Pretenzija Nr. 2013-04-11-1; su apeliantu vyko susirašinėjimas, kurio metu buvo bandoma taikiai išspęsti kilusį ginčą. Apeliantui 2013 kovo 5 d. buvo išsiųsta Pretenzija Nr. 2013-03-05-1, kurioje buvo nurodyta, kad „už papildomą laiką, dirbant naktį, užsakovas (UAB „Bigudy“) turėjo sumokėti parodos organizatoriams (easyFairs UK Ltd.) 600 svarų sterlingų (2388,54 Lt). Ši suma laikoma tiesioginiu nuostoliu susijusiu su krovinio vėlavimu, kurį prašė padengti įmonei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, jog apeliantas vėlavo pristatyti krovinį 18 val. 13 min. 2013-03-15 atsakovas išsiustoje ieškovui pretenzijoje Nr. 2013 03 15-1 nurodė, kad užsakovo patirti 600 anglijos svarų sterlingų nuostoliai yra laikytini tiesioginiu nuostoliu susijusiu su krovinio vėlavimu, kurį atsakovas prašo padengti. Nuostoliai atsirado vežėjui (apeliantui) sutartu laiku nepristačius krovinio. 2013-03-15 pateiktame atsakyme į pretenziją ieškovas nurodė, kad sutartį jis iš esmės įvykdė. Pripažįsta ir neginčija savo kaltės dėl pavėlavimo pristatyti krovinį nurodytu adresu. Pripažino ir tai, kad turi pareigą atlyginti žalą, tačiau nesutiko su žalos dydžiu.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (Toliau tekste -CMR konvencija) 1 str. 1 p. numatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Todėl sprendžiant dėl šalių atsakomybės, reikia atsižvelgti į CMR konvencijoje nustatytus reikalavimus. Kaip matyti šioje byloje, apeliantas atsakymuose į pretenzijas savo kaltę neigė remdamasis aplinkybe, kad pavėlavimas buvo nežymus ir jis negali nuneigti atsakovo prievolės apmokėti už vežimo paslaugas. CMR 19 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, jog krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, - faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Kaip matyti iš ginčo krovinio vežimo sutarties (b.l. 50) užsakovas tiksliai nurodė pristatymo laiką. Tokiu atveju užsakovui esminė reikšmę turėjo krovinio pristatymo laikas. Tai patvirtina ir vėliau užsakovui kilę nuostoliai dėl vėluojančio krovinio, dėl to jam teko sumokėti papildomai 600 anglijos svarų sterlingų parodos organizatoriams už salės darbuotojų laiką parengiant stendą parodai (b.l. 51). Atitinkamai, ieškovui pažeidus Sutartį atsakovas turi kreditorinį reikalavimą į ieškovą 600 anglijos svarų.
CMR konvencijos 23 str. 5 d. numato, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą, t.y. įpareigoja ieškovą atlyginti žalą dėl pavėlavusio krovinio pristatymo. Sutartimi sulygtas atlygis už krovinio pristatymą laiku iš Lietuvos į Angliją adresu: National Exhibition Centre Birmingham B40 INT, buvo 590 Eur + PVM, t.y. 2037,15 Lt + PVM. CMR konvencijos 29 str. 1 d. nustato, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. CMR 30 str. 3 d. numato, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Atsakovas pretenziją iš UAB „BIGUDY“ gavo 2013-03-15, t.y. nepraleidęs numatyto termino.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, atlyginęs UAB „Bigudy“ patirtus nuostolius dėl krovinio vėlavimo, ir šalys tarpusavyje viena kitai turėjo galiojančių ir vykdytinų piniginių reikalavimų, dėl to egzistavo visos įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotos teisinės prielaidos atlikti įskaitymą. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Apie numatomą atlikti įskaitymą atsakovas informavo ieškovą 2013 m. kovo 15 d. pretenzija, 2013 m. gruodžio 26 d. raštu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl 2388,54 Lt (600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) nuostolių teisėtai įskaitytas į apelianto 2256,06 Lt reikalavimą už krovinio pervežimą. Dėl to pagrįstai pripažintina, kad atsakovo prievolė ieškovui yra pasibaigusi, todėl ieškinys pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.
Tesimas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą