- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-198-71/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskiene (pirm.), Rasa Bartašiene, Birute Simonaitiene
- Atsakovas
- P. M.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja R. A. Gutauskiene Civiline byla Nr. 2S-198-71/2010
Teiseja E. Kavaliauskiene Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.3
NUTARTIS
2010 m. kovo 8 d.
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo P. M. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Atsakovas P. M. kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma su prašymu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, prašydamas iki teismo sprendimo priemimo nustatyti laikina bendravimo su nepilnameciu sunumi tvarka: P. M. bendrauja su sunumi I. M. kiekvieno menesio pirma savaitgali, pasiimdamas sunu iš jo gyvenamosios vietos penktadieni 8 val. ir gražindamas i jo gyvenamaja vieta pirmadieni 20 val.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašyma patenkino iš dalies – nustate iki teismo sprendimo priemimo dienos atsakovui P. M. laikina bendravimo su sunumi I. M. tvarka: atsakovas P. M. bendrauja su sunumi I. M. kiekvieno menesio pirma savaitgali (šeštadieni ir sekmadieni), neišvežant jo iš Šiauliu miesto. Teismas nurode, jog iš byloje pateiktu duomenu matyti, kad atsakovas nori dalyvauti vaiko auklejime, bendrauti su juo, ieškove iš esmes neprieštarauja, jog atsakovas bendrautu su sunumi, tik prašo atsižvelgti i vaiko sveikata ir jo neišvežti iš gyvenamosios vietos. Teismas pažymejo, jog šioje byloje egzistuoja problema, kadangi siekiama pasinaudoti vaiku, tevams sprendžiant tarpusavio gincus, tarp šaliu yra asmeninis nesutarimas, kuris, teismo nuomone, apsunkina ir varžo vaiko teise bendrauti su tevu. Teismas nurode, kad šalys pateike prieštaringus argumentus: atsakovas nurode, kad ieškove jam neleidžia bendrauti su sunumi, o ieškove nurode, kad tai neatitinka tikroves ir pateike saraša, kada atsakovas bendravo su vaiku. Laikinai nustatydamas bendravimo su vaiku tvarka, teismas atsižvelge i tai, kad šaliu sunui tera tik 4 metai, tokiam vaikui reikalinga nuolatine gyvenamoji vieta, iprasta aplinka, režimas, taip pat atsižvelge i pateikta gydytojos pažyma, kad I. M. dažnai serga virusinemis infekcijomis ir jam reikalingas apsauginis režimas, nekeiciant aplinkos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas P. M. prašo pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarti ir iki teismo sprendimo priemimo nustatyti laikina bendravimo su I. M. tvarka: P. M. bendrauja su nepilnameciu sunumi I. M. kiekvieno menesio pirma savaitgali, pasiimdamas I. M. iš jo gyvenamosios vietos penktadieni 8 val. ir gražindamas i jo gyvenamaja vieta pirmadieni 20 val.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Skundžiamoje nutartyje nustatytas bendravimo grafikas yra nekonkretus, dviprasmiškas, galimai neivykdomas. Nera nustatytos konkrecios valandos, kada vaikas turetu buti pasiimamas iš gyvenamosios vietos ir kada gražinamas. Konkreciu valandu nebuvimas iš esmes salygoja tarp šaliu ginco situacija ir apriboja galimybes nutarti ivykdyti priverstine tvarka (per antstolius), nes šalys savaip gali traktuoti vaiko bendravimo su tevu laikotarpi.
Atsiliepimas
2. Prieštaraudama atsakovo prašomam nustatyti bendravimo su vaiku grafikui, ieškove atsiliepime pateike prieštaringa, klaidinancia teisma informacija. Ji nurode, kad I. M. lanko vaiku darželi „Klevelis“, kur ugdymas vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio, lanko dainavimo ir šokiu burelius. Bet veliau ieškove pateike gydytojos pažymejime nurodyta informacija, kad I. M. del sveikatos sutrikimu yra reikalingas apsauginis namu režimas. Atsakovo nuomone, del sveikatos sutrikimu esant nustatytam apsauginiam namu režimui, vaikas negaletu lankyti darželio, šokiu, dainavimo bureliu. Be to, išduotas medicininis pažymejimas nevertintinas kaip teisetas irodymas, pagrindžiantis ieškoves nurodytas aplinkybes – šis pažymejimas yra teisiškai nepagristas ir prieštaraujantis galiojancioms teises normoms. Manytina, kad gydytoja neturejo teises I. M. nustatyti apsauginio namu režimo, kadangi tokia teise yra suteikta tik konsultacinei gydytoju komisijai. Pažymetina, kad atsakove medicininio pažymejimo kopija pateike tik teismui, ir tai neatitinka CPK 113 str. reikalavimu.
3. Atsakovas gyvena ir dirba Marijampoles mieste, Šiauliu mieste neturi jokios gyvenamosios vietos, kur galetu apsistoti ir savaitgaliui apsigyventi su vaiku. Marijampoles mieste vaikas auges nuo gimimo, atsakovo namai vaikui pažistami, nesvetimi, aplinka priimtina, vaikas turi savo kambari, žaislus. Atsakovui suprantama, kad, kai vaikas serga, jis turi buti namuose, taciau nesuprantama, kodel, kai vaikas sveikas, jis gali lankyti darželi, užsiemimus, bet negali su atsakovu bendrauti atsakovo namuose Marijampoles mieste.
Atsiliepimu i atskiraji skunda ieškove Ž. M. prašo atskiraji skunda atmesti, o Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarti palikti nepakeista. Atsiliepime nurodoma, kad teismas negali nustatyti konkreciu bendravimo su vaiku valandu, nes teismui nera žinomas vaiko dienos režimas, o abu tevai, siekdami tik geriausio savo vaikui, del konkreciu valandu ir del bendravimo gali susitarti gražiuoju. I. M., kol buvo vežiojamas i Marijampole, pradejo dažniau sirgti, o nustojus vaika vežioti i Marijampole, vaiko sveikatos bukle ženkliai pagerejo. Aplinkos keitimas vaikui padaro socialine, psichologine žala, sukelia emociniu išgyvenimu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gruodžio 22 d. isakymu Nr. 507 nustatyta, kad Apskaitos forma Nr. 046/a „Medicininis pažymejimas“ gali buti naudojama ir kitais atvejais, kai reikia paliudyti asmens sveikatos bukle, atliktus tyrimus, skiepus, GKK išvadas. Iš šios nuostatos matyti, kad nebutinai gydytoju konsultacine komisija gali pildyti ši dokumenta. Atsakovui nebuvo draudžiama bendrauti ar susitikti su vaiku, be to, nepaisant Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatytos P. M. ir I. M. bendravimo tvarkos, P. M. buvo nedraudžiama susitikti ir bendrauti su sunumi dažniau, nei buvo nustatyta nutartyje. P. M. prašymas leisti pasiimti vaika penktadieni 8 val. ryto ir gražinti pirmadieni 20 val. (pirmadieni ir penktadieni I. M. turi buti darželyje) yra ne tik kad pažeidžiantis vaiko teises, sutrikdantis nusistovinti gyvenimo ritma ir tam tikra tvarka, bet ir realiai neivykdomas, 8 val. ryto savaitgaliais vaikas miega, o penktadieniais jau buna ugdymo istaigoje, nes ieškoves darbas prasideda nuo 7.30 val. Teismas bylose del santuokos nutraukimo gali taikyti laikinasias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., šis sarašas yra baigtinis ir laikinoji apsaugos priemone – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, nera numatyta. Atsakovas, pateikdamas prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, nepateike jokiu irodymu, koks teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ir kaip jis bus apsunkintas, kokia reali gresme kilo teismo sprendimo vykdymui, nepateike jokiu irodymu, kad jam yra draudžiama bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinedamas šeimos santykiu bylas ir spresdamas klausimus, susijusius su nepilnameciu vaiku interesais, privalo atsižvelgti i viena iš pagrindiniu šeimos santykiu teisinio reglamentavimo principu, itvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principa, reiškianti, kad sprendžiant šiuos klausimus, visu pirma turi buti ivertinami vaiko teises ir interesai, t. y. prioritetiškai i juos atsižvelgiama ir užtikrinama ju apsauga.
Atsižvelgiant i pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais grindžiama skundžiama nutartis, pripažintina, kad teismas akcentavo nepilnamecio vaiko teisiu ir interesu užtikrinimo svarba ir priimdamas procesini sprendima iš esmes vadovavosi šiais interesais, prioritetiškuma suteikdamas butent nepilnamecio vaiko, o ne ieškoves ar atsakovo interesams.
Aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su sunumi I. tvarka, nepatvirtino atsakovo prašyme nurodyto nepilnamecio vaiko pasiemimo iš gyvenamosios vietos ir gražinimo atgal konkretaus laiko, vertintina kaip labiau atitinkancia nusistovejusia vaiko dienos režimo, jo poilsio tvarka, taip pat ir ieškoves galimybes perduoti atsakovui sunu ar sudaryti kitas tinkamas salygas ju bendravimui. Tuo tarpu patvirtinus bendravimo tvarka atsakovo pasiulytomis salygomis, t. y. paimant vaika iš jo gyvenamosios vietos penktadieni 8 val. ir gražinant i jo gyvenamaja vieta pirmadieni 20 val., konstatuotinos pagristos prielaidos, jog tokiu budu bus pažeistas darželio, užsiemimu lankymo grafikas, taip pat ir ieškoves darbo laiko suderinamumas su galimybe perduoti atsakovui sunu. Be to, vaiko pasiemimas penktadienio ryte ir gražinimas pirmadienio vakare reikštu keturiu dienu bendravimo laikotarpi, kas iš esmes prieštarautu paties atsakovo prašyme nurodytai bendravimo su sunumi savaitgali savokai.
Atskirajame skunde nurodomo medicininio pažymejimo teisetumo ir pagristumo klausimai nesudaro atskirojo skundo nagrinejimo objekto, todel šiu klausimu apeliacines instancijos teismas neanalizuoja. Savo ruožtu, pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarti, vadovavosi ne tik šio medicininio pažymejimo duomenimis, taciau ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybemis. Teismas akcentavo, jog šaliu sunui tera tik 4 metai, todel, teiseju kolegijos nuomone, šiuo pagrindu teismo padarytos išvados, jog vaikui reikalinga nuolatine gyvenamoji vieta, iprasta aplinka, režimas, pripažintinos pagristomis, atitinkanciomis tokio amžiaus vaiko poreikiu bei vystymosi salygu esminius reikalavimus. Tokiu budu nera pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sunumi tvarka, numatant, jog vaikas nebutu išvežamas iš Šiauliu miesto, pažeidžia mažamecio vaiko interesus ir teises. Šiuo atveju galima prielaida, jog tokia bendravimo tvarka gali sukelti tam tikrus nepatogumus atsakovui, gyvenanciam kitame mieste, taciau, kaip mineta, sprendžiant nagrinejama klausima prioritetas visu pirma privalo buti teikiamas nepilnamecio vaiko, o ne vienos iš bylos šaliu, interesams.
Nustatytu aplinkybiu pagrindu teiseju kolegija pripažista, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi istatyme itvirtintu prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu, nepažeide procesines ar materialines teises normu, ir šio teismo priimtas procesinis sprendimas laikytinas pagristu ir teisetu. Atskirojo skundo motyvais nera pagrindo panaikinti ar pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties.
Atskiraji skunda atmetus, iš apelianto P. M. valstybei priteistinos 8,05 Lt išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d.).
Civilinio proceso kodekso 336 straipsnis, apibreždamas atskirojo skundo nagrinejimo tvarka, nustato, jog apeliacines instancijos teismas atskiraji skunda nagrineja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai ši skunda nagrinejantis teismas pripažista žodini nagrinejima butinu. Teiseju kolegija, ivertinusi sprendžiamo klausimo pobudi bei atsižvelgdama i bylos medžiaga, pripažista, jog teisingam, išsamiam ir objektyviam atskirojo skundo išnagrinejimui pakanka byloje esanciu duomenu, todel nera pagrindo taikyti išimtine atskirojo skundo nagrinejimo tvarka – žodini procesa. Atsakovo prašymas atskiraji skunda nagrineti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarti palikti nepakeista.
Priteisti iš P. M. valstybei 8,05 Lt (aštuonis litus, 5 centus) bylinejimosi išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme.