- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-810-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01018-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2‑618‑766/2014 pagal pareiškėjos antstolės R. A. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teisme 2014-06-18 buvo gautas antstolės R. A. pareiškimas dėl 2014 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Pareiškime antstolė nurodė, kad vykdydama skolos išieškojimą iš V. G., 2012-11-30 areštavo skolininko turtą – skolininkui V. G. priklausančias turtines teises į keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Viso buvo areštuota turto už 13270 Lt, ir šitos sumos beveik pakako visų ieškinių dengimui. Areštavus skolininko V. G. turtą, 2014-02-27 prie antstolės R. A. vykdomo išieškojimo, vykdydama skolos išieškojimą BAB Ūkio bankas naudai, prisijungė antstolė D. P.. Skolos išieškojimą vykdė solidariai iš abiejų sutuoktinių – V. G. ir Z. G., solidarioji skola sudarė 2865,02 Lt. 2014-06-12 antstolių kontoroje gautas skolininko V. G. sutuoktinės Z. G. prašymas panaikinti areštą dviem žemės sklypam, nes Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-04-10 išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir Z. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktinių turtą padalijo taip: Z. G. teismas perdavė du V. G. vardu registruotus ir jo skolų dengimui areštuotus sklypus, V. G. paliko du areštuotus sklypus. Z. G. atiteko turto už 15570 Lt (iš Z. G. išieškoma skola – 2865,02 Lt), V. G. – už 2196 Lt (iš V. G. išieškoma suma – 17467,57 Lt). Pažymėjo, kad patys proceso dalyviai – Z. G. ir V. G. nepareiškė nuomonės dėl kreditorinių įsiskolinimų vienas kitam – V. G. turtas buvo areštuotas ne tik dėl skolų išieškojimo kitiems kreditoriams, bet ir dėl 4200 Lt skolos bei 2162,50 Lt išlaikymo išieškojimo iš V. G. Z. G. naudai. Kadangi ne visi kreditoriai buvo įtraukti į skyrybų procesą, antstolė prašė išaiškinti, ar galėjo teismas areštuotą turtą perduoti kito asmens nuosavybėn, neišsprendęs turto arešto panaikinimo ir kreditorių, kurių naudai areštuotas turtas, įtraukimo į skyrybų bylą, klausimo; jeigu turtą buvo galima perduoti kitam asmeniui su galiojančiais suvaržymais, prašė išaiškinti, kuri institucija – teismas ar antstolė – turi panaikinti turto areštą, nes turtas buvo perduotas teismo sprendimu, o ne atliekant antstolio funkcijas vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės R. A. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė neprašė išaiškinti sprendimų pagal kuriuos vykdomas išieškojimas iš V. G., bet prašė išaiškinti vykdymo tvarką sprendimo, kurio ji nevykdo, o CPK 589 str. 1 d. nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti sprendimą, pagal kurį antstolė neatlieka vykdymo veiksmų. Todėl teismas, remdamasis CPK 589 str., sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismas nekompetentingas aiškinti vykdomųjų raštų dėl išieškojimo iš V. G. arba įstatymo ar kito teisės akto normas, kurias reikia taikyti vykdymo proceso metu. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio teismas nepriėmė ir jo turinio netyrė. Teismas pažymėjo, kad įstatyme CPK 589 str. įtvirtintas kreipimasis teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo yra procesinis institutas skirtas tokio procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimui, kai ji yra neaiški, o ne paties Civilinio proceso kodekso normų aiškinimui. Teismas nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas antstolės pareiškime dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, jų nesprendė ir dėl jų teismo sprendime nepasisakė, todėl teismui nenagrinėjus šių aplinkybių, negali būti tenkinamas prašymas jas išaiškinti, tai yra naujos bylos aplinkybės, kurios turi būti nagrinėjamos naujoje civilinėje byloje. Sprendė, kad šiuo atveju antstolis privalo nuspręsti kokie konkrečiai vykdymo veiksmai ir kaip turi būti atliekami, nes teismas negali keisti ar kitaip koreguoti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad neįtraukti į V. G. ir Z. G. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą jų kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje dėl turto padalijimo.
III. Atskirojo skundo esmė
Antstolė R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Radviliškio rajono teismo 2014-04-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-90-766/2014 yra vykdytinas dokumentas ir nors pagal šį sprendimą nėra išduotas vykdomasis raštas, akivaizdu, kad jis daro tiesioginę įtaką vykstančiam vykdymo procesui – jau vykstant priverstiniam skolų išieškojimo procesui iš V. G., areštuotas turtas teismo sprendimu perduotas kitam asmeniui. Tai keičia vykdymo proceso eigą – skolų išieškojimas nebegali būti nukreiptas į areštuotą turtą, keičiasi skolininko turtinė padėtis, nepasiteisina kreditorių lūkesčiai dėl skolų išieškojimo nukreipimo į areštuotą turtą ir pan. Taip pat nurodo, kad šioje situacijoje turtas buvo perduotas teismo sprendimu, o ne atliekant antstolio funkcijas vykdymo procese. Kadangi LR CPK nereglamentuoja tokios teisinės situacijos antstolei neaišku, ar sprendimą perduoti turtą priėmusi institucija, ar antstolė, vykdydama Radviliškio rajono teismo 2014-04-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-90-766/2014, privalo panaikinti apribojimus, todėl antstolė ir kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Be to, antstolės teigimu, išanalizavus teismo argumentus, kyla klausimas, ar teismas išsamiai susipažino su antstolės pateiktu prašymu, kadangi prašymo atmetimo priežastys visiškai neaiškios, prieštarauja viena kitai – visi išieškojimai iš V. G. vykdomi pagal teismų priimtus sprendimus, išskyrus Radviliškio r. PK išduotą nutarimą, tačiau antstolė jo vykdymo tvarkos ir neprašo aiškinti, vienoje nutarties dalyje teismas kalba, kad antstolė prašo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kitoje – kad prašo išaiškinti teisės normų taikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Antstolė kreipėsi su prašymu į teismą dėl šio teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma, suteikianti teisę antstoliui kreiptis į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos ar teisės akto normos išaiškinimo ir yra skirta tiems atvejams, kai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, kai teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas ir iškyla dėl jo vykdymo neaiškumų. Todėl šio instituto paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, pagrįstai atmetė antstolės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, ir sprendžia tik dėl pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Byloje nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdomos vykdomosios bylose Nr. 0037/06/02311, 0037/07/02445, 0037/07/02312, 0037/07/02662, 0066/07/00363, 0066/07/00364, 0066/08/00162, 0066/08/00809, 0066/08/01209, 0066/12/00058 dėl bendros 17467,57 Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš V. G.. Šios vykdomosios bylos užvestos pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Radviliškio rajono KP išduotus vykdomuosius dokumentus. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-90-766/2014 nutraukė V. G. ir Z. G. santuoką ir nustatė, kad po santuokos nutraukimo V. G. atitenka 0,8300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1431 Lt, esantis (duomenys neskelbtini). ir 0,4600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 765 Lt, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo gautas skolininko V. G. buvusios sutuoktinės prašymas dėl jai atitekusio turto arešto panaikinimo, antstolė kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl 2014 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Antstolė prašė išaiškinti, ar galėjo teismas areštuotą turtą perduoti kito asmens nuosavybėn, neišsprendęs turto arešto panaikinimo ir kreditorių, kurių naudai areštuotas turtas, įtraukimo į skyrybų bylą, klausimo; jeigu turtą buvo galima perduoti kitam asmeniui su galiojančiais suvaržymais, prašo išaiškinti, kuri institucija – teismas ar antstolė – turi panaikinti turto areštą, nes turtas buvo perduotas teismo sprendimu, o ne atliekant antstolio funkcijas vykdymo procese.
Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju antstolė R. A. nevykdo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimo, jai nėra pateiktas vykdomasis dokumentas dėl šio teismo sprendimo vykdymo, o teikdama teismui prašymą dėl šio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, pareiškėja iš esmės nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nurodydama argumentus, jog į bylą nebuvo įtraukti šalių kreditoriai, todėl sprendimu areštuotas turtas perduotas kitam asmeniui, taip pažeidžiami kreditorių interesai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės argumentais, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimas turi įtakos kreditorių interesams ir vykdymo procesui, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad teismo sprendimo ar nutarties motyvų tam tikru bylai aktualiu klausimu nebuvimas, pasisakymas teismo sprendime dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų gali būti savarankiški bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 366 str.), bet ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pagrindas (CPK 589 str.).
Be to, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-10 priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra aiškus, antstolė neprašo išaiškinti teismų procesinių sprendimų, pagal kuriuos vykdomos vykdomosios bylos, vykdymo tvarkos. Iš antstolės pateikto atskirojo skundo matyti, kad antstolei yra aiškus ir tolimesnis priverstinio vykdymo procesas, antstolė pati nurodo, kad skolų išieškojimas nebegali būti nukreiptas į areštuotą turtą, keičiasi skolininko turtinė padėtis ir pan. Taigi antstolė, pateikusi teismui pareiškimą pagal CPK 589 straipsnį iš esmės nesiekia, kad jai būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies patvarkymas ar neaiški taikytina teisės norma, o prašo pašalinti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio trūkumus, papildomai pasisakyti dėl su byla susijusių klausimų, įvertinti teismo sprendimo teisėtumą – išaiškinti, ar teismas galėjo areštuotą turtą perduoti kitam asmeniui, neišsprendęs turto arešto panaikinimo ir kreditorių įtraukimo į bylą klausimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks prašymas neatitinka teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties. Pažymėtina, kad pareiga, vadovaujantis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti ar yra pagrindas naikinti antstolio taikytą areštą, to prašant suinteresuotam asmeniui, priklauso pačiam antstoliui, tai yra priskirtina antstolio kompetencijai. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nėra keliamas klausimas nei dėl paties teismo sprendimo nei dėl taikytinų teisės normų neaiškumo, o klausimai, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai ir kaip turi būti atliekami, negali būti sprendžiami pasitelkiant sprendimo vykdymo išaiškinimo institutą.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad antstolė nepagrįstai, remdamasi CPK 589 str., kreipėsi į teismą dėl 2014 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, naikinti skundžiamą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl antstolės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.