- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-444-207-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Advokatai
- Tomas Venskaus
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. įgalioto atstovo advokato Tomo Venskaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. A. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. spalio 15 d., apie 10.30 val., Ukmergės g. – Fabijoniškių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo FH 12 su puspriekabe SCHMITZ WLL H35 ir sukdamas į dešinę, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šviesoforą ir jį sugadino, eismo įvykio vietoje nepasiliko ir policijai nepranešė, sulaikytas policijos pareigūnų, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tokiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 138, 234, 238 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu J. A. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir skyrė įspėjimą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 100 Lt baudą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir J. A. skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad J. A. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažeidėjo prisipažinimu teismo posėdyje, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad J. A. pažeidimus pripažįsta, dėl jų nuoširdžiai gailisi, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl pareiškėjui už padarytus pažeidimus skyrė sankcijose nustatytas minimalias administracines nuobaudas.
II.
J. A. įgaliotas atstovas advokatas Tomas Venskus apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. A. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nėra pagrindo nutraukti bylos teiseną, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, paskiriat švelnesnę administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje yra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau teismas neatsižvelgė į kitas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo padaryta veika laikytina iš esmės nepavojinga, veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, nesužalojo žmonių, nepagadino jokio turto, pareiškėjas charakterizuojamas teigimai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekė išvengti didesnės žalos bei pavojaus kitiems eismo dalyviams, neįvertino svarbios aplinkybės – vienintelis galimas variantas nedelsiant sustoti buvo sankryžos užtvėrimas, galimo pavojaus kitiems eismo dalyviams sukėlimas, eismo paralyžiavimas, kuris toje vietoje būtų buvęs daug pavojingesnis nei sankryžos atlaisvinimas. Todėl laikytina, kad pareiškėjas veikė rūpestingai bei atidžiai, išvengė žalos bei pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs aplinkybių visumą ir atėmęs iš pareiškėjo teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, atėmė iš pareiškėjo galimybę 3 metus dirbti ir išlaikyti šeimą, nes jis yra profesionalus vairuotojas, dirbantis vairuotoju – ekspeditoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
J. A. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad pareiškėjas sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau nurodoma, kad tai buvo padaryta, siekiant transporto priemonę patraukti nuo judrios gatvių sankryžos, kad nebūtų trukdoma kitiems eismo dalyviams. Taip pat pažymima, kad eismo įvykio metu realiai nebuvo apgadintas kelio įrenginys - šviesoforas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, apgadino kelio įrenginį – šviesoforą, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įvykio vietoje nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės darytumo, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas 2009 m. spalio 15 d., apie 10.30 val., Ukmergės g. – Fabijoniškių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo FH 12 su puspriekabe SCHMITZ WLL H35 ir sukdamas į dešinę, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šviesoforą ir jį sugadino, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, įvykio vietoje nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso (b. l. 5); eismo įvykio schema, kurioje pažymėta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas šviesoforas: deformuotas korpusas, nulaužti apsauginiai gaubtai; policijos pareigūnų L. S. ir S. J. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad policijos pareigūnai matė, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis kliudė šviesoforą ir jį apgadino, vairuotojas, tai pamatęs, pavažiavo atbuline eiga ir nesustodamas nuvažiavo toliau, policijos pareigūnų sustabdytas ir paklaustas, kodėl pasišalino iš įvykio vietos ir nesustojo Fabijoniškių gatvėje, nors tokią galimybę turėjo, pareiškėjas paaiškinti negalėjo, tik nurodė, jog matė, kaip nuvertė šviesoforą, tačiau norėjo pirma išsikrauti krovinį, po to būtų grįžęs į eismo įvykio vietą (b. l. 7-8); pareiškėjo rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad pastebėjo, jog su automobilio priekaba kliudė šviesoforą, tačiau nuvažiavo toliau, nes netoliese buvo pakrovimo vieta, po to būtų grįžęs į eismo įvykio vietą (b. l. 9), pareiškėjo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, apie tai, kad jis matė, kaip jo vairuojamas automobilis užkabino šviesoforą, tačiau nuvažiavo toliau, nes manė, kad nieko blogo nebus, sustojo tik po 300 – 350 metrų, kadangi pamatė iš paskos važiuojantį policijos automobilį (b. l. 22-23). Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas savo automobilį patraukė iš eismo įvykio vietos tik todėl, kad nenorėjo sudaryti kliūties kitiems eismo dalyviams, neatitinka tikrovės, kadangi iš aukščiau aprašytų įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjas, išvažiavęs iš sankryžos, turėjo realią galimybę sustoti gatvės, į kurią įvažiavo, važiamosios dalies šone, tačiau to nepadarė ir nuvažiavo toliau, o sustojo, tik pamatęs jam iš paskos važiuojantį policijos automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie jį nepranešė policijai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad eismo įvykio metu, nebuvo apgintas šviesoforas, kadangi bylos medžiagoje esančiuose rašytiniuose įrodymuose yra užfiksuoti konkretūs šio kelio įrenginio apgadinimai. Taip pat nustatyta, kad įvykio vietoje pareiškėjas policijos pareigumas nepateikė galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašoma pareiškėjui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pirma, pareiškėjui buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda. Antra, padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra pavojingi (tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu; ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, pajutęs eismo įvykio metu įvykusį susidūrimą su kelio įrenginiu - šviesoforu, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (su automobilio vairavimu susijęs darbas, pagalba šeimos nariams ir kitos) nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjui paskirtą minimalią administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
J. A. įgalioto atstovo advokato Tomo Venskaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.