- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-22
- Bylos Nr.
- 1-315-922/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22094-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Š. 2021-07-03, apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme virtuviniu peiliu tris kartus dūrė G. L. į dešinę koją, tuo nukentėjusiajam G. L. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl daugybinių dešinio klubo šlaunies žaizdų.
Kaltinamasis G. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiojo G. L. nepažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. B. jis pažįsta, nes šis gyveno (duomenys neskelbtini) 2021-07-03 vakare jis buvo dviračiu atvažiavęs pas R. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasikalbėti dėl hidroforo, nes R. R. turėjo pataisyti hidroforą. Kadangi jis prieš tai R. R. skambino telefonu ir šis neatsiliepė, tai jis nuvažiavo paklausti. Buvo įėjęs į R. R. sodybos kiemą, buvo prie garažo, kalbėjosi. Jis su savimi turėjo litrą alaus. Abu su R. R. besikalbėdami išgėrė tą alų. R. R. sakė, kad atvažiavę draugai. R. R. kieme žmonių nematė, bet girdėjo garsius žmonių balsus, sklindančius nuo R. R. pirties pusės. Iš balsų jis suprato, kad žmonės neblaivūs. Tarp visų balsų girdėjo ir A. B. balsą, bet arčiau nėjo, ten buvusių žmonių nematė. Jis žino R. R. sugyventinę A. S., bet A. S. kieme nematė. Jis niekam peiliu nedūrė. Kitą dieną matė R. R. su kažkokiu aukšto ūgio vyru (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, bet su jais nekalbėjo. Jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, nieko nesužalojo ( t. 2, b. l. 3-5, 15-16).
Duodamas parodymus teisme, nurodė, kad kaltės nepripažįsta, jau yra praėję daug laiko, todėl neprisimena įvykių, ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus, kuriais prašo vadovautis, daugiau nieko papildomai pasakyti negali, nes viską yra pamiršęs. Nurodė, kad tą dieną jis buvo truputį išgėręs. Jis atvažiavo pas R. dėl hidroforo, tačiau kieme niekur nevaikščiojo. Paaiškino, kad jo dukra buvo susitarusi su R., kad jis jai sutvarkys hidroforą, todėl dukrai paskambinus, R. atvažiavo ir išėmė hidroforą, nes reikėjo kažkokios dalies. Jis sakė, kad namuose tokios dalies nerado, todėl, kai važiuos į (duomenys neskelbtini), nupirks. Kadangi jau gal buvo praėję 10 dienų, o jie neturėjo vandens, ir jokių žinių iš R. nesulaukė, todėl jis nuvažiavo pas R. Jo kiemas nemažas, prie įėjimo į namą yra suoliukas, ten visi sėdėjo ir alų gėrė. Pirtis tolokai nuo namo, balsai girdėjosi nuo pirties pusės. Jam nuėjus, R. pasakė, kad kurią dieną važiuos į (duomenys neskelbtini), nes ten kažkokios rėlės reikia ir tada sutvarkys hidroforą. Kitą dieną jis sutiko R. prie parduotuvės, o parduotuvėje buvo nukentėjusysis, kurio jis nepažįsta. R. buvo prie mašinos. Nepamena ar persimetė su juo keliais žodžiais, ar ne. Nurodė, kad anksčiau nukentėjusio nėra matęs. Kai atėjo pas R., tai jis kaip tik buvo išėjęs iš namų, rakino namo duris. Paaiškino, kad jis turi neįgalumą dėl epilepsijos, išgėręs nėra agresyvus, peilio su savimi nesinešioja. Nurodė, kad po įvykio su nukentėjusiuoju buvo susitikęs akistatoje, kurios metu visi liko prie savo tiesos. Akistatoje taip pat buvo ir B.
Nukentėjusysis G. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-03 apie 19 val. jis kartu su savo draugu A. B. nuvažiavo pas jų bendrą draugą R. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas R. jie visi, sėdėdami lauke prie pirties, gėrė alkoholinį alų. Begeriant prie jų priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Minėtas vyras apie 50 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesesnių trumpų plaukų, daugiau vyro požymių jis neįsidėmėjo. Vyras prie jo prisėdo jam iš kairės pusės. Maždaug po valandos jis, sėdėdamas prie stalo, pastebėjo, kad iš kairės jam sėdintis vyras rankoje laiko peilį. Tas vyras be jokios priežasties, nieko nesakydamas, jam peiliu tris kartus įdūrė į dešinės kojos šlaunį, dėl to jis patyrė fizinį skausmą. Jis negali tiksliai pasakyti, su kokiu peiliu jam įdūrė, ar tai buvo stalinis, ar sulankstomas peilis, kadangi viskas vyko labai greitai, todėl neįsidėmėjo. Taip pat jis negali pasakyti, kokio dydžio buvo peilis. Po sužalojimo tas vyras išėjo. Kur tas peilis šiuo metu yra, jis pasakyti negali, galimai pasiėmė minėtas asmuo. Tuo metu jis greitosios medicinos pagalbos nekvietė, kadangi jam padėjo sutvarstyti žaizdą, todėl nematė būtinybės. 2021-07-04 apie 15 val. jis sugrįžo namo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis nusprendė dėl sužalojimų kreiptis į ligoninę ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę, kurioje jam diagnozavo daugines klubo ir šlaunies žaizdas. Jis sužinojo, kad vyras, kuris jį sužalojo, yra G. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad minėtas vyras galimai turi problemų su psichika. Įvykį matė jo draugas A. B.. Viskas įvyko pas R. R. kieme prie pirties (t. 1, b. l. 40-43).
Nukentėjusysis G. L. apklaustas teisme parodė, kad nieko negali pasakyti, tik pamena, kad kaltinamasis jam dūrė tris kartus į koją. Aplinkybės buvo tokios, kad jis su A. B. buvo žvejoti, po to jo kursiokas pasikvietė į iškūrentą pirtį. Jie atvažiavo, pabuvo pirtyje, išėjo, alaus atsigėrė ir tuomet įvyko tas įvykis. Nurodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, pirmą kartą jį matė. Tame name, pas R., jis yra buvęs kokius 5 kartus. Nurodė, kad jie grybauja, atvažiuoja pas juos, jokių problemų nebuvo. Ir tą dieną nebuvo problemų, kol neatsirado kaltinamasis. Paaiškino, kad jis su kaltinamuoju nei kalbėjo, nei jis jo pažįstamas, iš viso jokių reikalų su juo neturėjęs. Prie pirties buvo medinis staliukas, jie ten turėjo alaus, išėję iš pirties ten kalbėjosi, gėrė alų. Jis kalbėjo su sodybos šeimininko R. žmona, kurios vardo neprisimena, apie praeitų metų grybavimo sezoną. Šalia jo buvo ir A. B.. Kai išėjo iš pirties, visi kalbėjosi. Ten buvo daug žmonių, ir R. žmona, ir pats R., taip pat A., dar kažkokių žmonių buvo, kurių jis nepažįsta. Buvo gal 10, 7 ar 9 žmonės. Nurodė, kad jis atvažiavo su A. B.. Šeimininkus ir jų sūnų jis pažįsta, susitinka į metus vieną kartą. Negali pasakyti, kiek buvo žmonių išėjus iš pirties, buvo gal 6,7,8. Visi sėdėjo vienoje vietoje ir šnekučiavosi. Negali pasakyti kada tiksliai kaltinamasis jam subadė koją. Nurodė, kad kaltinamasis atsisėdo tarp jo ir A. B.. Kaltinamasis nustūmė B. ir tada iš karto jam subadė koją. Negalėjo pasakyti kas iš šalia sėdinčių matė tą dūrimo veiksmą, jau buvo tamsus metas. Nurodė, kad po dūrių jis susiėmė už kojos, nuėjo ir paprašė pas šeimininkę binto, tačiau ji binto neturėjo. Tuomet jis nuėjo į mašiną, pasiėmė žvejybai skirtą drabužį, suplėšė, užsirišo ant kojos, taip sustabdydamas kraujavimą. Jis nesikreipė į medikus, grįžo kitą dieną į namus ir tuomet jį dukra nuvežė į ligoninę, o ten pasakė, kad reikia pranešti policijai. Ligoninėje gydytojai susiuvo žaizdą. Iki nuvykimo į ligoninę, jis susiveržė koją, susitvarkė ir naktį pramiegojo, nematė reikalo kviestis medikus, tačiau pasirodo, kad žaizda iki kaulo buvo. Kitą dieną kraujavo žaizda, tada ir kreipėsi į gydytojus. Paaiškino, kad tą dieną dviese žvejojo ir išgėrė gal 2-3 butelius alaus ir po to dar 2-3 butelius. Nematė kada pasišalino kaltinamasis. Jis nieko nesakė kaltinamajam, kai šis jam įdūrė. Iš karto po dūrių, kai pajuto, kad bėga kraujas, jis užspaudė pirštu žaizdą ir tada jis atsistojo ir nuėjo prašyti binto. Kadangi šeimininkė binto neturėjo, jis nuėjo į automobilį, iš savo krepšio išsiėmė marškinius, užsipylė ant žaizdos degtinės ir tuomet suplėšęs marškinius, juos stipriai užrišo ant kraujuojančios vietos, taip stabdydamas kraujavimą. Dar kartą nurodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta, iš jo nieko nereikalauja, svarbu, kad nenukentėtų kiti žmonės. Nukentėjusysis nurodė nežinantis iš kur kaltinamasis paėmė peilį. Nurodė, kad jis tą vakarą buvo neblaivus.
Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-03 apie 19 val. jis kartu su savo draugu G. L. nuvažiavo pas jų bendrą draugą R. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas R. jie visi, sėdėdami prie pirties, gėrė alkoholinį alų. Jiems begeriant, prie jų priėjo pažįstamas asmuo G. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad G. Š. turi psichikos problemų. G. Š. atsisėdo prie jų šalia jo draugo G. L., šiam iš kairės pusės. Pats jis sėdėjo priešais G. L. ir G. Š.. Sėdėdamas jis pastebėjo, kaip priešais jį sėdintis G. Š., laikydamas rankoje peilį, pradėjo badyti jo draugui G. L. į dešinę koją. Jis negali pasakyti, koks buvo peilis, bet jam atrodo, kad stalinis. Jis pastebėjo, kad iš draugo kojos pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu jis net nepastebėjo, kaip iš kiemo išėjo G. Š., taip pat nematė, ar G. Š. tą peilį pasiėmė su savimi, ar kažkur paliko pas R. kieme. Jis su kitais draugais padėjo G. L. sutvarstyti žaizdą. Greitosios medicinos pagalbos ar policijos niekas nekvietė, kadangi gyvybei pavojaus nebuvo. Viskas vyko pas R. kieme, lauke prie pirties. Jis žino, kad kitą dieną, t. y. 2021-07-04, jo draugas G. L. kreipėsi į ligoninę, kurioje šiam susiuvo durtines žaizdas (t. 1, b. l. 76-79).
Liudytojas A. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų liepos 3 d, jis su G. žvejojo, vakare atvažiavo pas R., jis pirtį pakūreno, ten išsimaudė. Pas R. juos atvežė R. sūnus, nes iš jo atimta teisė vairuoti. Po pirties visi susėdo prie staliuko, nes turėjo alaus, sūrio, žuvies, ten ir sėdėjo. Tą vakarą kartu su visais buvo ir J., bet jo nėra, nes ji jau miręs. Visi sėdėjo, viskas buvo gražiai, tvarkoje, nebuvo jokių barnių. Iš niekur nieko kaltinamasis pasikėlė ir peiliu dūrė į koją nukentėjusiajam. Prieš tai peilis buvo ant stalo. Parodė, kad šalia jo sėdėjo G., už G., G.. Nepamena, kas prie G. sėdėjo. Ten viskas labai greitai įvyko, kaltinamasis nukentėjusiajam į dešinę koją tris kartus peiliu dūrė. Prieš dūrius kaltinamasis jam dar per barzdą sudavė ir jis nukrito ant žemės. Nežino ar visi buvo, kai kaltinamasis įdūrė, tiksliai nepamena. Visi sėdėjo, gėrė, ir tada atėjo G., buvo jau prietema. Jis atsinešė alaus, atsisėdo prie G.. Nurodė, kad jis sėdėjo arčiausiai G. ir G.. Jis tik matė tuos smūgius, tik nežino, koks peilis, bet turbūt stalinis, nes tik toks peilis ant stalo buvo. Nurodė, kad prieš dūrius, kaltinamasis jam per barzdą sudavė, jis nukrito ant žemės, ir tada kaltinamasis tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į dešinę koją. Nukritęs ant žemės jis matė kaltinamojo smūgius peiliu nukentėjusiajam į koją. Po to greitai G. dingo. A. S. greitai ėmė nukentėjusiajam bintuoti koją, nes ten kraujas švykštė fontanu. Tuomet jis labai greitai atsikėlė nuo žemės, tačiau kaltinamasis greitai išėjo, ir jis nespėjo nieko pasakyti jam. Kai jis atsikėlė nuo žemės visi kiti asmenys ten buvę, ten ir buvo. Nurodė, kad tą vakarą jis alkoholio daug nevartojo, prieš tai, prie ežero buvo butelį degtinės išgėręs. Nukentėjusiajam žaizdą tvarstyti padėjo A. S., ji atsinešė iš namų binto ir bintavo koją. Kitą dieną G. pradėjo tinti koja, todėl atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iš karto jis vyko į greitosios pagalbos skyrių, kur jam sutvarkė žaizdą. Nurodė, kad greitosios pagalbos iš karto nekvietė, nes nukentėjusysis pasakė, kad nereikia, kad praeis. Bet rytojaus dieną jam blogiau buvo. Jis lyg sakė, kad reikia policijai pranešti, bet policija jau žinojo.
Liudytojas R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis G. L. pažįsta jau ne pirmus metus, A. B. irgi gerai pažįsta. 2021-07-03 šie abu buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jie buvo prie ežero. Buvo apie 19.30 val., kai A. B. neblaivų vairuojantį automobilį sustabdė policijos pareigūnai, įformino įvykį. Po to G. L. ir A. B. buvo pas jį namo kieme, gėrė alų, degtinę. Kartu buvo jo sugyventinė A. S., A. K.. Buvo atėjęs ir G. Š.. Su G. Š. jo santykiai normalūs. G. Š. pažįsta ir G. L. su A. B., nes yra ne kartą šiuos matęs pas jį, bendravęs, niekada jokių nesusipratimų ar konfliktų tarp G. Š. ir G. L. nėra buvę. Buvo gal apie 21 val., kai jis nuėjo maudytis į pirtį, pirtyje buvo apie 10 min. laiko. Kai jis išėjo iš pirties, tai pamatė, kad jo namo kieme sujudimas. G. L. pasakė, kad G. Š. jam be jokios priežasties kelis kartus dūrė į koją peiliu. G. Š. tuo metu dar buvo jo namo kieme, bet G. Š. rankose jis jokio peilio nematė. G. Š. nieko neaiškino, dėl ko dūrė G. L.. Labai trumpai pabuvęs G. Š. išėjo iš jo namo kiemo. Jis matė, kad G. L. iš kojos šlaunies srityje bėgo kraujas. A. S. sutvarstė G. L. žaizdas. Kitą dieną, t.y. 2021-07-04, G. L. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau jis sužinojo, kad jau (duomenys neskelbtini) G. L. kreipėsi į ligoninę dėl sužalojimų, o gydytojai iškvietė policiją. Momento, kai G. Š. dūrė peiliu G. L. į koją, jis nematė, nes tuo metu buvo pirtyje. Įvykį turėjo matyti A. B., A. K., A. S. (t. 1, b. l. 99-101).
Liudytojas R. R. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į parduotuvę “ (duomenys neskelbtini) ” alaus nusipirkti ir grįžo namo. Panašiu laiku grįžo sūnus iš darbo ir pasakė, kad A. B. neblaivų vairuojantį automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kuris jo prašė paimti žvejybos įrankius ir kitus daiktus. Jis paėmė mašiną ir išvažiavo. Nurodė, kad jis ir jo draugai liko, tuomet E. paėmė alaus ir išėjo į namus. Maždaug apie 21 val. atvažiavo A., G. L., jo sūnus M., dar J. A.. Jie išsikrovė tuos įrankius. Tada jie susėdo prie pirties ir kalbėjosi apie įvykį, kai A. B. neblaivų vairuojantį automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jie susėdę prie pirties po truputį pradėjo gerti ir atėjo Š.. Negali tiksliai pasakyti, kiek buvo valandų, ar 21 val., ar 21:10 val. Penktadienį buvo iškūrenta pirtis, nes G. ir A. žvejojo. Jokių incidentų nebuvo, G. ir B. prieš tai dar buvo išgėrę, jie buvo daugiau išgėrę. Į pirtį niekas nebuvo nuėjęs, penktadienio naktį G. ir B. buvo pirtyje. Penktadienį Š. nebuvo, jis buvo šeštadienį. Šeštadienį L. su B. nebuvo pirtyje, o jis pats tik persiprausė, nes dirbo. Šeštadienį, apie 21:15 val. visi susėdo prie stalo, maždaug tuo laiku atėjo ir Š., kuris atėjo pašnekėti dėl hidraforo ir prisėdo prie stalo. Nežino ar Š. buvo išgėręs. Visi sėdėjo, kalbėjo, parūkydavo. Tada jis pasakė, kad eina nusiprausti, buvo apie 22 val. – 22:15 val., o kai grįžo iš pirties, tai tas incidentas jau buvo įvykęs. Š. sėdėjo prieš G.. G. sėdėjo prie durų, prie pastato, tada sėdėjo A. B., kažkur priekyje, prieš G. (nukentėjusįjį) A. S. ir G. (kaltinamasis) sėdėjo. Visi sėdėjo puslankiu. Nurodė, kad gal jis prie G. buvo. Prie G. buvo B., o G. prieš juos sėdėjo. Kai jis grįžo iš pirties, visi buvo sutrikę, pasimetę. Jis matė, kad G. už kojos susiėmęs, A. ten šokinėja. G. dar buvo ten, bet jis gana greitai ir išėjo. Nebuvo taip, kad kraujas trykštų, buvo jo, bet netryško. Tuomet jis suprato kas atsitiko. A. S. sakė, kad ji tuo metu buvo tualete. Ant Giedriaus rėkė, kaip čia taip padarė. Visi sakė, ir K., ir G., ir B., kad tai G. darbas. Nurodė, kad pas juos ant stalo buvo peilis, bet jis nežino, kokiu peiliu jis dūrė. A. S. greitai perrišo koją, tuo laiku G. pasišalino, o visi kiti dar pasėdėjo, išgėrė likusį alų ir greitai miegoti nuėjo. Nežino kodėl nekvietė medikų, galvojo, kad negiliai. Kitą dieną nukentėjusiajam blogiau buvo. Kitą rytą (sekmadienį) jis, A., G., A. S. išgėrė gal po 100 gramų, ir, apie 8:30 val. atvažiavo policija, kuri išsivedė A. G. į namus išvažiavo apie 15 val. Iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. sūnus ir juos paėmė. Nurodė, kad jis suprato kas nutiko, kai išėjo iš pirties. Ir G., ir B. jam sakė, kad tai padarė G. Negali pasakyti kodėl G. taip padarė. Anksčiau išgėręs G. nebūdavo agresyvus, būdavo, kad kartais ką nors padarydavo, bet kad sužalotų kažką, tai tikrai ne.
Liudytoja A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. R. yra jos sugyventinis. G. L. ir A. B. ji pažįsta, jie yra R. R. draugai. 2021-07-03 jie abu buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini), pas R. R.. R. R. kūrė pirtį, vyrai buvo pirtyje, dar buvo ir A. K.. Paskui vyrai sėdėjo priepirtyje, gėrė alų, degtinę. Ji išgėrė truputį alaus. Buvo gal apie 21 val., kai vienu momentu iš kažkur atsirado G. Š.. Šis atėjo jau neblaivus, prisėdo kambarėlyje prie vyrų, dar išgėrė kartu su jais degtinės. Begeriant jokių konfliktų ar pykčių tarp vyrų nebuvo, G. Š. su niekuo nekonfliktavo. Po to R. R. nuėjo į pirtį nusiprausti, o ji nuėjo į lauko tualetą, esantį kieme. Tualete ji pabuvo gal kokias penkias minutes. Jau grįždama, ji išgirdo, kad kambarėlyje kažkoks sujudimas, kad vyrai garsiai kalba. Įėjus į priepirtį, G. L. jai parodė savo dešinę koją ir pasakė, kad G. Š. be jokios priežasties jam kelis kartus dūrė peiliu. Iš žaizdų ant G. L. kojos bėgo kraujas, žaizdos buvo šlaunies srityje, jų buvo trys. G. Š. tuo momentu buvo tame pačiame kambarėlyje, bet jo rankose jokio peilio ji nematė. G. Š. nieko nesakė apie tai, kas įvyko, kodėl jis subadė peiliu koją G. L.. Trumpai pabuvęs G. Š. išėjo. Ji sutvarstė G. L. žaizdas. Policijos ir greitosios medicininės pagalbos G. L. nekvietė. G. L. namo į (duomenys neskelbtini) išvažiavo kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 04 d. Tik vėliau R. R. jai pasakė, kad G. L. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ligoninę dėl žaizdų kojoje, o gydytojai iškvietė policiją. Ji nematė to momento, kai G. Š. dūrė peiliu G. L. į koją, nes tuo momentu buvo išėjusi į tualetą ( t. 1, b. l. 110-112).
Liudytoja A. S. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad tą šeštadienio vakarą žmonės truputį šventė, kūreno pirtį, visi buvo draugiškai nusiteikę. Kai ji nuėjo į tualetą, tada išgirdo kažkokį triukšmą. Grįžusi pamatė, kad kažkas įvykę pas R. prie pirties. Ten buvo G. Š., A. K., nukentėjusysis, R. R., ir A. J., kuris jau miręs, dar buvo jos sūnus M. Paaiškino, kad G. dažnai ateidavo pas juos į svečius, į kiemą, šeštadienį jis taip pat buvo atėję, dar buvo šviesu. Visi sėdėjo prie pirties kieme, gėrė alų, degtinės turėjo. Nurodė, kad ji nuėjo į tualetą, o išeidama iš jo išgirdo, kad kažkas rėkauja, triukšmauja. Grįžusi pamatė, kad nukentėjusiojo kojoj durtinės žaizdos, ji jam tvarstė žaizdas. Ji girdėjo triukšmą, kažkas sakė: “durneli, durneli”. G. tuo metu nieko nesakė, nedarė, sėdėjo, buvo šalia. Kaltinamasis, nukentėjusysis ir B. tarpusavyje rėkavo. Grįžusi pamatė nukentėjusįjį su durtinėmis žaizdomis, tada ji nuvedė jį į pirtį apsiprausti ir atnešė binto, jodo tirpalo, kurio užpylė ant žaizdų ir tuomet subintavo jo koją. Po to ji išėjo į namus. Nurodė, kad kitą dieną ji buvo atėjusi, bet nukentėjusiojo ten nebuvo. Ji nematė kada išėjo G., tačiau nurodė, kad jis buvo kokias pora valandų, kartu gėrė alų. Paaiškino, kad jie norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet nukentėjusysis atsisakė, sakė, kad nereikia. Liudytoja iš pradžių nesuprato kas nukentėjusiajam dūrė, bet vėliau kažkas užrėkė: “G., ką tu padarei?“ Tai ji girdėjo jau grįžusi iš tualeto. Nurodė, kad prieš išeidama į tualetą ji sėdėjo kartu su jais, buvo viskas tvarkoje. Neprisimena prie ko ji sėdėjo, ten vis kaitaliojosi vietomis. Neprisimena kur sėdėjo kaltinamasis. Jis su niekuo iš ten buvusių nekonfliktavo, gal jie susipyko tuo metu, kai liudytoja buvo išėjusi, bet prie jos niekas nesipyko. Paties dūrių momento ji nematė. Ant stalo kažkoks virtuvinis peilis buvo, tačiau ji nežino ar tai buvo R. peilis iš namų, kuriuo jie pjaustė užkandą. Liudytoja negali pasakyti ar tai buvo tas peilis, kuriuo dūrė, neatkreipė dėmesio į tai, ar jis buvo kruvinas.
Liudytojas A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-03 vakare jis buvo nuėjęs pas R. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas R. R. namo kieme buvo R. R., šio sugyventinė A. S., G. L., A. B., jie visi gėrė alų, degtinę. Buvo atėjęs ir G. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jokių konfliktų geriant nebuvo, niekas su niekuo nekonfliktavo. Apie 21 val. jis ir R. R. nuėjo praustis į pirtį. Jis nežino, kiek laiko buvo pirtyje, gal 15 min, o gal ir daugiau. Jam atrodo, kad jam išėjus iš pirties G. Š. dar buvo namo kieme, jokio peilio šio rankose nematė. Visi buvo neblaivūs. Jis ne viską prisimena dėl savo girtumo. Jam atrodo, kad labai greitai G. Š. išėjo iš R. R. namo kiemo. Jis nematė, kad G. L. bėgo kraujas iš kojos. Jis nieko negali paaiškinti, kaip ir kodėl G. Š. įdūrė į koją G. L., nes šito nematė, kadangi tuo metu buvo pirtyje (t. 1, b. l. 116-118).
Liudytojas A. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nurodyti kokia diena buvo negali, tačiau jis tą dieną buvo pirtyje, nusiprausė, vyrai (G., Š., R., A.) gėrė alų lauke, dar sėdėjo ir A., todėl ir jis prisėdo. Paaiškino, kad jis sėdėjo prie A., iš kitos pusės buvo R. ar A. Ant stalo nebuvo jokių peilių. Nurodė, kad ne viską prisimena, kadangi po ligos neturi atminties. Nematė, kai buvo durta nukentėjusiajam į koją. Jis ten nenakvojo, kai jau buvo sutemę jis išėjo į namus. Kitą dieną buvo atėjęs ir matė, kai perrišinėjo žaizdą. Nurodė, kad jis paties įvykio nematė, taip pat negalėjo pasakyti kada kaltinamasis išėjo į namus.
Liudytojas M. R. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad pačiame įvykyje jis nedalyvavo. Grįždamas iš darbo pamatė, kad jo pažįstamas A. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kartu su juo buvo ir nukentėjusysis G. L.. Jis užsuko į parduotuvę, kurią ne už ilgo turėjo uždaryti, buvo gal po ar prieš 20 val. Tuomet jis priėjo prie jų ir paklausė kas atsitiko. Policija juos apklausinėjo, nes B. buvo akivaizdžiai girtas. Tada jis paskambino savo tėvui R. R., kuris buvo prie kitos parduotuvės, pasakė apie įvykį ir paprašė, kad jo palauktų, nes jis eina link namų. Nurodė, kad tuomet jis susitiko su tėvu ir nuvažiavo į namus, atsikabino priekabą ir jis nuvažiavo prie A. B. bei G. L. vienas, paklausti ar reikia pagalbos. Nuvažiavus, jie iš savo mašinos perdėjo visus savo daiktus į M. R. mašiną. Jie ten prastovėjo gal pusantros valandos laukdami tralo, kai mašiną pakrovė, tada jis kartu su A. B. bei G. L. parvažiavo į namus. Kadangi jam reikėjo kitą dieną anksti keltis į darbą, tai jis daugiau ten nieko ir nematė. A. B. prieš tą sužalojimą apklausinėjo pareigūnai, nes jis vairavo neblaivus. Nurodo nežinantis kada įvyko tas sužalojimas, nes jis miegojo. Kai grįžo po darbo, tai namuose buvo jis, tėvas, motina, nukentėjusysis, A. B., G. Š. taip pat buvo. Š. buvo atėjęs, bet jie tarpusavyje nekonfliktavo, viskas buvo gerai, išgerdinėjo kartu. Jie išgerdinėjo gale kiemo, prie pirties lauke. Kadangi jam anksti reikėjo keltis, tai jis su jais nebuvo. Nežino ar pirtis buvo pakūrenta, nepamena. Š. kartu su jais išgerdinėjo. Kai jis grįžo su nukentėjusiu ir B., tai Š. atėjo gal po 10-20 min. Jis sėdėjo kartu su kitais ir išgerdinėjo. Negali pasakyti prie kurio asmens sėdėjo Š., nes nepamena. Jie buvo kartu, negali pasakyti prie ko jis sėdėjo. Apie sužalojimą sužinojo ryte. Jam apie tai pasakė A. B., kad buvo įvykis, kad G. Š. dūrė G. L. į koją peiliu, tačiau nežino dėl ko. Patvirtino matęs, kad tą vakarą Š. buvo atėjęs ir buvo kartu su jais. Ten buvo ir daugiau žmonių, bet negali pasakyti, kas per asmenys. Kai jis grįžo su B. ir L. į namus, parūkė kartu su jais, apsiprausė ir nuėjo miegoti, nesekė laiko, kada atėjo Š. Kai nuėjo miegoti, gal jau buvo po 22 val. Nurodė, kad kol jis buvo, nebuvo jokių konfliktų, nieks nesipyko. Š. jis pažįsta, jis normalus, negali pasakyti, kad jis anksčiau su kuo nors konfliktuodavo. Jis ateidavo pas juos, ir tą vakarą atėjo pasisvečiuoti. Jam matant Š. bendravo su jo tėvu. Nepamena, bet lyg dar K. buvo. Nurodė, kad jam tėvai apie įvykį nieko nesakė, jam apie tai, kad G. dūrė į koją G., kitą dieną pasakė B.
Motyvuojamoji dalis
G. L. 2021-07-04 pareiškimas, kad prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog jį 2021-07-03 (duomenys neskelbtini), sužalojo vyriškis, peiliu įdurdamas tris kartus į koją (t. 1, b. l. 25-29).
Nukentėjusiojo G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kai 2022-01-31 jis (duomenys neskelbtini), sodyboje parodė vietą, kurioje buvo sužalotas ( t.1, b. l. 68-72).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. L. daugybinės dešinės šlaunies žaizdos galėjo būti padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti peiliu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą ( t.1, b. l. 67).
Liudytojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kai jis 2022-01-31 (duomenys neskelbtini) esančioje R. R. sodyboje parodė vietą, kurioje būnat buvo sužalotas G. L. ( t.1, b. l. 80-84).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kai jis 2021-10-25 savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kieme parodė vietą, kur buvo sužalotas G. L. ( t.1, b. l. 102-107).
Akistatos tarp nukentėjusiojo G. L. ir įtariamojo G. Š. protokolas, kai akistatos metu G. L. patvirtino, kad 2021-07-03 jį sužalojo G. Š. ( t. 2, b. l. 17-19).
Akistatos tarp liudytojo A. B. ir įtariamojo G. Š. protokolas, kai akistatos metu A. B. patvirtino, kad G. L. 2021-07-03 sužalojo G. Š. (t. 2, b. l. 20-22).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2021-12-13 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamos veikos metu ir šiuo metu G. Š. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas ( F 07.0) bei lengvas kognityvinis sutrikimas ( F 06.7). G. Š. tiriamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, taip pat šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. G. Š. gali dalyvauti teismo procese, dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. G. Š. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai, intelektiniai ir emocinės būsenos ypatumai, kurie jam būtų galėję turėti esminės įtakos jo elgesiui veikos padarymo metu (t.1, b. l. 161-163).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas G. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y., baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y. mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis G. Š. tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. L.. Smurtiniai veiksmai pasireiškė trijų smūgių peiliu sudavimu į dešinę nukentėjusiojo koją. Dėl panaudoto smurto atsirado padariniai – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadą dėl kaltinamojo G. Š. kaltės teismas daro remdamasis nukentėjusiojo G. L. parodymais, kuriuos patvirtina bei papildo kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų A. B., R. R., A. S., A. K. ir M. R. parodymai, A. B. parodymų patikrinimo vietoje duoti parodymai, specialisto išvada, rašytiniai įrodymai ir tyrimo veiksmų protokolai. Visų šių duomenų sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo G. Š. kaltė įrodyta. Natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos veikos aplinkybių. Juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja nukentėjusiojo bei kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti/paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai, kurių visuma kaltinamojo pateiktą versiją paneigia iš esmės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. L. parodymais, kad 2021-07-03 jam kartu su draugu A. B. nuvažiavus pas jų bendrą draugą R. R., sėdint lauke prie pirties ir vartojant alkoholinį alų, prie jų priėjo nukentėjusiajam nepažįstamas, akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris prisėdo jam iš kairės pusės. Sėdint prie stalo, maždaug po valandos nukentėjusysis pastebėjo, kad iš kairės jam sėdintis vyras rankoje laiko peilį, kuris be jokios priežasties, nieko nesakydamas, nukentėjusiajam peiliu tris kartus įdūrė į dešinės kojos šlaunį ir išėjo. Kadangi viskas vyko labai greitai, jis neįsidėmėjo koks tai buvo peilis. Tuo metu jis greitosios pagalbos nekvietė, kadangi jam padėjo sutvarstyti žaizdą, todėl nematė būtinybės. 2021-07-04 grįžus į namus (duomenys neskelbtini), jis nusprendė dėl sužalojimo kreiptis į medikus, nuvykus į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotos daugybinės klubo ir šlaunies žaizdos. Vėliau jis sužinojo, kad vyras, kuris jį sužalojo, yra G. Š.. Akistatos su įtariamuoju G. Š. metu nukentėjusysis visiškai patvirtino savo pradiniuose parodymuose duotas aplinkybes, išsamiai paaiškindamas, kad 2021-07-03, vakare jis buvo pas R. R. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Nurodė nežinantis kuriuo metu atėjo akistatoje dalyvaujantis vyras, kaip dabar žino, G. Š.. Jis prisėjo prie jo (nukentėjusiojo). Nukentėjusysis to vyro nepažįsta, tą dieną jį matė pirmą kartą, su juo net nekalbėjo. Nežino, kas pasidarė, bet tas vyras – G. Š., iš niekur nieko jam (nukentėjusiajam) dūrė tris kartus peiliu į dešinę koją. Jis (nukentėjusysis) nematė ar jis peilį atsinešė, ar paėmė nuo stalo. Tada iš karto G. Š. pasišalino, t. y., išėjo iš R. namo kiemo.
Liudytojas R. R. teisme patvirtino, kad 2021-07-03 šeštadienį pas jį, namo kieme buvo nukentėjusysis, A. B., A. S., A. K.. Jie visi sėdėjo prie pirties ir gėrė alkoholinius gėrimus. Ne už ilgo atėjo ir kaltinamasis, kuris atsisėdo šalia nukentėjusiojo. Nurodė, kad jis paties įvykio nematė, nes tuo metu buvo nuėjęs į pirtį praustis. Kai grįžo, pastebėjo, kad visi sutrikę, pasimetę, matė, kad nukentėjusysis susiėmęs už kojos. Paklausus kas atsitiko, tiek nukentėjusysis, tiek A. B., tiek A. K. pasakė, kad tai kaltinamojo darbas.
Liudytoja A. S. teisme patvirtino, kad 2021-07-03 šeštadienį, pas jos sugyventinį R. R., namo kieme buvo susitikę draugai, t.y. buvo ji, jos sugyventinis R. R., A. B., G. L., A. K.. Ne už ilgo atėjo ir kaltinamasis, kuris prisėdo prie vyrų ir kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Po to R. R. nuėjo į pirtį nusiprausti, o ji nuėjo į lauko tualetą. Grįždama išgirdo sujudimą, garsiai kalbančius vyrus. Jai grįžus, nukentėjusysis parodė savo dešinę koją ir pasakė, kad kaltinamasis be jokios priežasties jam kelis kartus dūrė peiliu. Liudytoja patvirtino, kad paties įvykio nematė, nes tuo metu buvo išėjusi į tualetą, tik matė iš nukentėjusiojo dešinės kojos šlaunies srityje esančių žaizdų bėgantį kraują, peilio, kuriuo buvo durta ji nematė. Kaltinamasis nieko nesakęs greitai išėjo. Ji padėjo nukentėjusiajam sutvarstyti žaizdas.
Liudytojas A. K. teisme taip pat patvirtino, kad 2021-07-03 vakare jis buvo pas R. R., taip pat buvo A. S., A. B., A. K. bei nukentėjusysis, buvo atėjęs ir kaltinamasis. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas patvirtino, kad paties įvykio jis nematė, nes buvo nuėjęs praustis į pirtį. Po to įvykio jam grįžus iš pirties, kaltinamasis greitai išėjo.
Liudytojas M. R. teisme patvirtino, kad jų namuose, kieme, buvo jo tėvai (R. R. ir A. S.), taip pat A. B. kartu su nukentėjusiuoju, kuriuos jis pats parsivežė. Taip pat buvo atėjęs ir kaltinamasis. Nurodyti asmenys sėdėjo prie pirties ir vartojo alkoholinius gėrimus. Patvirtino, kad paties įvykio jis nematė, kadangi grįžęs nuėjo miegoti, su visais esančiais kartu nebuvo. Kitą dieną jis iš A. B. sužinojo, kad kaltinamasis peiliu dūrė nukentėjusiajam į koją.
Liudytojas A. B. teisme patvirtino, kad 2021-07-03 jis kartu su nukentėjusiuoju nuvažiavo pas jų bendrą draugą R. R., kurio kieme, sėdėdami prie pirties, gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems begeriant, prie jų priėjo kaltinamasis ir atsisėdo šalia nukentėjusiojo, šiam iš kairės pusės. Pats jis sėdėjo priešais nukentėjusįjį bei kaltinamąjį. Patvirtino, kad prieš įvykį, kaltinamasis jam sudavė per barzdą, dėl ko jis nukrito ant žemės. Nukritęs ant žemės jis matė, kaip kaltinamasis, laikydamas rankoje peilį, tris kartus dūrė nukentėjusiajam į dešinę koją, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Jis net nepastebėjo, kaip iš kiemo išėjo kaltinamasis G. Š., taip pat nematė kur dingo peilis, kuriuo buvo durta. Jis ir kiti draugai padėjo nukentėjusiajam sutvarstyti žaizdą, tačiau greitosios medicinos pagalbos ar policijos nekvietė, kadangi gyvybei pavojaus nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. geranoriškai sutikęs atlikti parodymų patikrinimą vietoje, šio procesinio veiksmo metu taip pat iš esmės patvirtino nukentėjusiojo G. L. parodymus, kad buvo kartu su nukentėjusiuoju. Parodžius vietą prie ūkinio pastato, kur yra pirtis ir paaiškino, kad nurodytoje vietoje jis sėdėjo įvykio metu, t. y. tuo momentu, kai G. Š. peiliu dūrė G. L.. Taip pat paaiškino, kad jis sėdėjo priešais G. L., tarp jų buvo stalas, o G. Š. sėdėjo tarp jo ir G. L..
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis, buvo užfiksuota, kad G. L. Respublikinėje (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje apžiūrėtas 2021-07-04, užfiksuota, kad stebima dešinės šlaunies apatiniame priekiniame paviršiuje trys durtinės žaizdos apie 1,5 cm, revizavus žaizdos nusitęsia iki keturgalvio raumens. Daugybinės dešinio klubo ir šlaunies žaizdos galėjo būti padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko (2021-07-03) ir aplinkybių, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo argumentai, kad jis tą dieną (2021-07-03) buvo atvažiavęs pas R. R. pasikalbėti, buvo įėjęs į jo sodybos kiemą, kalbėjosi su R. R., kuris sakė, kad pas jį atvažiavę draugai, tačiau jokių žmonių nematė, tik girdėjo nuo pirties pusės sklindančius garsius, vienas iš jų buvo A. B., tačiau arčiau nėjo ir žmonių nematė, niekam peiliu nedūrė, atmetami, nes paneigti aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė vienodas, nekintančias aplinkybes dėl patirto sužalojimo, t. y. kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam tris smūgius peiliu į dešinę nukentėjusiojo koją. Teismo posėdyje apklaustas tiek nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai R. R., A. S., A. B., A. K. ir M. R. patvirtino, kad 2021-07-03, šeštadienio vakarą, pas R. R., į sodybą, buvo atėjęs ir kaltinamasis, kuris su visais ten buvusiais asmenimis sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus.
Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, iškilus būtinumui, G. Š. buvo paskirta pirminė ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurią atlikus gautas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinama, kad tiriamos veikos metu G. Š. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, G. Š. tiriamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; G. Š. nėra konstatuojamos būklės, kuri būtų pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu; G. Š. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, G. Š. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, G. Š. gali dalyvauti procese; G. Š. dėl savo psichinės būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus; įtariamajam G. Š. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai, intelektiniai ar emocinės būsenos ypatumai, kurie jam būtų galėję turėti esminės įtakos jo elgesiui veiklos padarymo metu; G. Š. nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 1, b. l. 160-163).
Taigi, nors kaltinamajam G. Š. ir konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau ekspertizės akte aiškiai nurodyta, dėl savo psichinės būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat pažymėta, kad G. Š. dėl psichinės būklės nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių. Tai patvirtina, kad G. Š. nurodytų įvykių metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat suprato šių veiksmų pavojingumą.
Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad 2021-07-03, šeštadienio vakarą, į R. R. sodybą buvo atėjęs G. Š. ir su ten buvusiais asmenimis, t. y. R. R., A. S., A. B., A. K. bei nukentėjusiuoju sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Nors kaltinamasis G. Š. tvirtino, kad jis, nors ir buvo užsukęs pas R. R. į sodybą, tačiau jokių žmonių nematė, tik girdėjo nuo pirties pusės sklindančius garsus, yra paneigiama liudytojų parodymais. Faktą, kad 2021-07-03 kaltinamasis, laikydamas rankoje peilį, tris kartus dūrė nukentėjusiajam į dešinę koją, patvirtino liudytoju apklaustas A. B.. Aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo G. Š. kaltė padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymiai. Nors kaltinamasis G. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė tyčia padaręs smurtinius veiksmus, tačiau teismas tokiu kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę poziciją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės.
Analizuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybes teismas vertina ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenimis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y., visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl jų pakanka išvadai, kad nukentėjusiam atsiradęs nežymus sveiktos sužalojimas: daugybinės dešinio klubo ir šlaunies žaizdos buvo padarytos kaltinamajam G. Š. tyčia tris kartus dūrus virtuviniu peiliu nukentėjusiajam G. L. į dešinę koją, taip padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį panaudojimas ir dėl to atsiradę padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai –tiesioginė tyčia – kaltinamasis, tris kartus durdamas virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į dešinę koją, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo G. Š. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Dėl bausmės skyrimo.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis G. Š. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į kito žmogaus sveikatą. Padarytas nusikaltimas pagal pavojingumą priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. Š. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, paskutinį kartą 2021-09-22 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalį (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra), (t. 1, b. l. 176-182), priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas; psichiatrinio gydymo įskaitoje registruotas, 2021-12-01 – 2021-12-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tiriamos veikos metu G. Š. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, G. Š. tiriamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; G. Š. nėra konstatuojamos būklės, kuri būtų pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu; G. Š. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas kognityvinis sutrikimas, G. Š. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, G. Š. gali dalyvauti procese; G. Š. dėl savo psichinės būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus; įtariamajam G. Š. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai, intelektiniai ar emocinės būsenos ypatumai, kurie jam būtų galėję turėti esminės įtakos jo elgesiui veiklos padarymo metu; G. Š. nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių (b.t. 1 b.l.160-163).
Pažymėtina tai, kad apibūdinant kaltinamojo asmenybę Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje nurodyta, kad asmenybės struktūroje vyrauja gynybiškumas, egocentriškumas, polinkis priešintis nepalankioms aplinkybėms. Jis yra linkęs laikytis savo pozicijos, yra pretenzingas aplinkinių atžvilgiu. Frustracinėse, konfliktinėse situacijose, ypač pavartojus alkoholio, tikėtini impulsyvūs, destruktyvūs veiksmai. Vyrauja niūri nuotaika. Taip pat ekspertams yra nurodęs: „jog būna, kad aš neatsimenu ką dariau, bet tik tada, kada būnu per daug girtas“. Nors pateiktu ekspertizės aktu patvirtinama, kad kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau taip pat nurodyta, jog nenustatyti tokie individualūs psichologiniai, intelektiniai ar emocinės būsenos ypatumai, kurie jam būtų galėję turėti esminės įtakos jo elgesiui veiklos padarymo metu; tiriamos veikos metu G. Š. galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, jam nėra konstatuojamos būklės, kuri būtų pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, G. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Remiantis BK 48 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalimi jam skirtini įpareigojimai ir draudimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.t. 2 b. l. 6-8). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė G. Š. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę -laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės laiką uždraudžiant G. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.