- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- e1-2283-1181/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10633-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zina Vilnienė
- Kaltinamasis
- A. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M. (A. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), už tai jam, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 19 d. 19.00 val. iki 2024 m. balandžio 20 d. 12.04 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (2025 m. kovo 14 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo atlikęs bausmę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. M. 2025 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis suėmė nukentėjusiąją sugyventinę A. Š. už kaklo ir jį spaudė, po to rankomis pastūmė nukentėjusiąją A. Š., jai nugriuvus ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai A. Š. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, sugriebęs nukentėjusiosios A. Š. kairės pėdos bevardį pirštą, jį suko, taip smurtaudamas prieš šeimos narį nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Š. sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų nugaroje, kairiame žaste, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimų nugaros dešinėje ir paviršinę plėštinę žaizdelę kairėje pėdoje. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta iš dalies. A. Š. yra jo draugė apie (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie nuolatos ir nepertraukiamai gyveno kartu, o paskui tik protarpiais, dažniausiai gyvena atskirai. Šiuo metu taip pat gyvena atskirai. Ji jį pakviečia pabūti pas ją (duomenys neskelbtini), kad jis padarytų buities darbus, po to jį išvaro. Jis nežino, ar jie sugyventiniai, nes bendro ūkio neveda, jokios bendros buities nėra, net negyvena kartu, tik kartais susitinka išgerti alkoholio. Jis šiuo metu gyvena pas draugą (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 15 d. jis buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, ten atliko arešto bausmę, buvo nuteistas už smurtavimą prieš A. Š. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini), nuėjo pas draugus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kelių dienų jam paskambino A. Š., paprašė, kad jis ją pasitiktų (duomenys neskelbtini), nes ji turėjo grįžti iš (duomenys neskelbtini), ten buvo nuvykusi aplankyti (duomenys neskelbtini). Kokia buvo diena, pasakyti negali, galbūt kovo 21 d., jis buvo neblaivus. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis kasdien vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną, kai atėjo jos pasitikti, 14–15 val. atvažiavo autobusas, ją pasitiko, kaip ir tarėsi, (duomenys neskelbtini). Tada jis troleibusu važiavo namo pas ją į butą (duomenys neskelbtini). Jis turėjo 3 ar 4 butelius stipraus alaus (1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo). Pakeliui važiuojant pas ją į butą, jis troleibuse išgėrė su savimi turėtą alų. Namie jie pasigamino pavalgyti. Jis gėrė savo alų, o ji iš savo kuprinės išsitraukė 0,5 l talpos butelį degtinės ir ėmė ją gerti. Jis jos degtinės negėrė. Ji greitai išgėrė visą butelį degtinės, o jis po truputį gurkšnojo savo alų. Tada ji ėmė gerti ir jo alų, viską išgėrė ir nuėjo į lovą, jis įjungė filmą. Ji ėmė priekaištauti, kad jis išjungtų filmą. Kadangi jis nenorėjo žiūrėti į sieną, filmo neišjungė ir ėmė pyktis, bartis. Jie gulėjo priešingose lovos pusėse, nes jam taip patogiau žiūrėti televizorių. Lova pristumta prie sienos, ji gulėjo prie sienos, o jis prie krašto, bet kitoje pusėje, t. y. prie jo galvos buvo jos kojos. Kadangi A. Š. jam priekaištavo dėl televizoriaus, o po to dar ir išjungė jį, todėl jis, gulėdamas, iš pykčio sugriebė jos kairę pėdą ir ėmė sukinėti jos kairės pėdos pirštus, norėjo, kad leistų baigti žiūrėti filmą. Jis norėjo, kad jai skaudėtų ir kad ji šiek tiek apsiramintų. Kiek laiko sukinėjo pirštus, nepamena. Tuo metu, kai laikė ir suko jos pėdos pirštus, A. Š. priešinosi, rėkė. Ant pėdos pasirodė kraujo, kraujas ėmė bėgti iš pirštų, tada jis paleido jos pėdą. Jis negali paaiškinti, ką padarė jos pėdai, bet abiejų rankų pirštais sukiojo jos kairės pėdos pirštus. Kiek atsimena, tą vakarą A. Š. nesmaugė ir nebuvo pargriovęs ant grindų, nesudavė jokių smūgių jai nei rankomis, nei kojomis, bent jau nelabai atsimena. Kitą rytą jis išėjo iš jos buto, jie dar buvo susitikę, apie įvykį nekalbėjo. Jis gailisi dėl savo poelgio, gailisi, kad sukėlė A. Š. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus. Gal iš dalies dėl alkoholio poveikio šitaip pasielgė. Bet kalta ir A. Š., kad neleido jam žiūrėti filmo. A. Š. pasakė, kad nenori jo pasodinti, bet nori, kad jis truputį kentėtų. Jis jos atsiprašė. A. M. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai. Ankstesnės apklausos ir akistatos metu jis kaltę pripažino iš dalies, tačiau dabar nori pasakyti tiesą, prisipažinti, jis nuoširdžiai gailisi dėl sugyventinės A. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kodėl dabar nori prisipažinti, o prieš tai neprisipažino, jis nežino. Su A. Š. jis susitaikė, ji jam atleido. A. Š. yra jo sugyventinė, jie dažnai pykstasi. Jie gyvena kartu kaip šeima. Kai susipyksta, jis laikinai išeina ir tada vėl grįžta, ir taip jau apie (duomenys neskelbtini). Jie dažnai abu vartoja alkoholinius gėrimus ir tada kyla nuolatiniai konfliktai. Išgėrus, žodis po žodžio, sukonfliktavo, apsistumdė. Jis sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. Visko labai nepamena, nes buvo stipriai apgirtęs. Galėjo ir prismaugti ją, ir suduoti jai kur nors. Ar ji buvo nugriuvusi ant grindų, neatsimena, gal ir buvo. Smūgių sudavimo vietos negali detalizuoti, nepamena. Jis, gulėdamas lovoje, iš pykčio sugriebė jos kairę pėdą ir ėmė sukinėti kažkurį jos kairės pėdos pirštą. Pirštą jis sukiojo abiejų rankų pirštais. Kitą rytą jis išėjo pas draugus ir su A. Š. kurį laiką nesimatė, buvo susipykę. Vėliau jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, dabar jie vėl kartu. Jis sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, stengsis daugiau nenusikalsti.
Nukentėjusioji A. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 21 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo jos sugyventinis A. M., jis ką tik buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Jis labai prašėsi įleidžiamas, nes anksčiau jos atžvilgiu smurtavo, pasiteiravus jo, ar jos nelies, jis pažadėjo daugiau rankos nekelti, todėl, patikėjusi, jį įsileido. Tą vakarą jie abu vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 21.00 val. prasidėjo žodinis konfliktas, jis be priežasties sugriebė ją už kaklo abiem rankomis ir pradėjo smaugti bei rėkti, kad ją pasmaugs. Ji pradėjo jį nuo savęs stumti, tuomet abu nugriuvo ant žemės. Gulint jai ant žemės, jis pradėjo rankomis ir kojomis daužyti jai į įvairias kūno vietas. Kiek buvo suduota įvairių smūgių, tiksliai pasakyti negali, bet buvo suduota maždaug dešimt kartų. Mušdamas jis keikėsi (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad ją užmuš. Tuomet pamanė, kad jis ją užmuš, tačiau jis galbūt pavargo ją mušti ir iš dalies apsiramino, jai pavyko atsikelti nuo grindų. Ji atsigulė į lovą norėdama pamiegoti, jis taip pat atsigulė, ji gulėjo nusisukusi nuo jo, tačiau jis vis tiek rėkavo ir negalėjo apsiraminti. Staiga ji pajuto didelį skausmą kairės kojos pėdoje, net surėkė iš skausmo. Pažiūrėjusi į savo koją, pamatė kraują, kaip ten toliau buvo, nelabai jau pamena, tik iš ryto prabudusi pamatė, kad ant kojos piršto yra išdžiūvęs kraujas ir galbūt pjautinė žaizda. Ji norėjo iškviesti pagalbą, tačiau jis jai uždraudė skambinti. Siekdamas nusipirkti alkoholio, jis pradėjo ieškoti pinigų, suradęs išėjo. Ji pati jautėsi labai blogai, todėl niekur neskambino, tik uždarė duris ir jo daugiau neįsileido, pragulėjo visas šias dienas lovoje ir tik šiandien nusprendė nueiti pas (duomenys neskelbtini) gydytoją, kad ją apžiūrėtų. Dėl šio įvykio ji patyrė didelį fizinį skausmą ir sumušimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir išduoti jai siuntimą į (duomenys neskelbtini) bei apsaugoti ją nuo šito mušeikos, kad daugiau jos neliestų.
Iš 2025 m. kovo 26 d. A. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2025 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pradėjo ją smaugti, stumdyti ir mušti, dėl to ji patyrė fizinį skausmą bei sumušimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir ją apsaugoti nuo šito mušeikos, kad daugiau jos neliestų.
Iš 2025 m. balandžio 2 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu tarp nukentėjusiosios A. Š. ir kaltinamojo A. M. abu proceso dalyviai pasiliko prie savo parodymų. Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad A. M. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) m., veda bendrą ūkį su pertraukomis, nuolat kartu negyvena. Jis 2025 m. kovo mėn. viduryje grįžo iš kalėjimo, ten sėdėjo porą mėnesių dėl smurto artimoje aplinkoje. Jie dažnai pykstasi, todėl daug laiko praleidžia atskirai. Bet ji jį laiko savo sugyventiniu, nes kartu gaminasi maistą, rūpinasi vienas kitu, jis nėra šiaip koks jos pažįstamas, laiko jį savo sugyventiniu. Kai susipyksta, jis išeina gyventi atskirai, kai susitaiko, gyvena vėl kartu. A. M. parodė, kad A. Š. yra jo sugyventinė, tačiau jie dažnai pykstasi. Vakar sakė, kad ji jam tik draugė, tačiau iš tikrųjų jie gyvena kartu kol nesusipyksta, jie kaip šeima. Į klausimą, kas įvyko 2025 m. kovo 21 d., ar tarp judviejų kilo konfliktas, jei taip, kokių veiksmų jos atžvilgiu ėmėsi A. M., nukentėjusioji A. Š. atsakė, kad dėl kažko susipyko, bet nežino dėl ko. 2025 m. kovo 21 d. ji buvo kartu su A. M. namuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso (duomenys neskelbtini). Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių tarp jų kilo barnis. Barnio priežasčių nežino, dėl kažkokių smulkmenų. Barnis įvyko kambaryje. Jie dar nebuvo atsigulę, buvo kambaryje. Jis priėjęs suėmė jai abiem rankomis už kaklo ir smaugė porą sekundžių, ji ėmė šaukti ir jis iš karto paleido. Labai skaudėjo, ypač dešinę kaklo pusę, bet jokių žymių ant kaklo vėliau nesimatė. Tada jis kaklą paleido, pargriovė ant grindų, rankomis pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų, o jis, stovėdamas prie jos, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dešimt kartų. Smūgių skaičiaus neskaičiavo. Labai skaudėjo. Tuo metu jis buvo basas. Tada jis apsiramino ir jie abu atsigulė į lovą. Jie miega skirtingose lovos pusėse, prie jos galvos būna jo kojos, o jos kojos – prie jo galvos. Jai taip patogiau gulėti, o jam patogiau iš tos pusės žiūrėti televizorių. Kambaryje šviesa buvo išjungta, tik televizorius buvo įjungtas. Kažkuriuo momentu jis sugriebė jos kairę pėdą, suėmė už bevardžio piršto ir ėmė jį sukti. Nepaleido ir suko, skausmas buvo siaubingas, rėkė iš skausmo, bet jis niekaip nepaleido ir toliau suko. Pajautė, kad turbūt bėga kraujas, tada paleido. Iš lovos nesikėlė, nuo televizoriaus šviesos apsižiūrėjo kairę pėdą, kraujo buvo, bet ji nesikėlė ir tiesiog užmigo. Tris dienas po įvykio ji jautėsi labai prastai, skaudėjo kojos pirštą, skaudėjo visą kūną. Ji dėl kairės kojos piršto sužalojimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, bet ne kitą dieną po įvykio, o kiek vėliau, nes galvojo, gal sugis tas pirštas pats, bet kai savijauta blogėjo, teko kreiptis pas (duomenys neskelbtini) gydytoją, kuris informavo policiją. Gydymas tęsiamas iki šiol, taip pat kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar girdėjo nukentėjusiosios A. Š. parodymus, ar sutinka su jais, A. M. parodė, kad girdėjo A. Š. parodymus. Sutinka tik su ta vieta, kur ji aiškina dėl kairės kojos piršto išsukimo. Tačiau nesutinka, kad ją smaugė, taip pat nesutinka, kad pargriovęs ant grindų sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pasielgė dėl to, kad ji išjungė filmą, kurį jis norėjo žiūrėti. Į klausimą, ar girdėjo A. M. parodymus, ar su jais sutinka, nukentėjusioji A. Š. parodė, kad ji laikosi savo parodymų. Tačiau neturi A. M. jokių pretenzijų. Nenori, kad jis būtų nubaustas.
Iš 2025 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini).
Iš 2025 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktas policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas „PSS-20250326-115816UTC+0200“. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į (duomenys neskelbtini) laiptinę, priėjus prie buto durų, jų niekas neatidaro. Policijos pareigūnai telefonu susisiekia su moterimi, kuriai nurodo, kad sulaukė pranešimo iš poliklinikos dėl smurto, ji pasako, kad tuoj ateis. Netrukus prie buto durų ateina moteris (A. Š.), policijos pareigūnas jai nurodo, kad gavo pranešimą dėl to, kad ją sumušė sugyventinis. Moteris patvirtina. Paklausta, kodėl nekvietė policijos, nurodo, kad bijojo, be to, vyras neleido jai skambinti. Moteris pasakoja, kad vyras grįžo iš areštinės 2 mėnesius atsėdėjęs, ji priėmė jį, abu išgėrė alkoholio ir tarp jų kilo konfliktas. Įvykio metu jai buvo sužalota koja, bet policijos ji iš karto nekvietė. Policijos pareigūnas pasako, kad priims iš jos pareiškimą.
Iš 2025 m. kovo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1102/2025 (01) matyti, kad A. Š. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame žaste, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje ir paviršinė plėštinė žaizdelė kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galbūt paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 21 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septynių trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas. Todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau nėra galimybės. Individualūs žalojančių daiktų ir paviršių požymiai sužalojimuose neužsifiksuoti. Sužalojimai buvo padaryti tiesiogiai traumuojant anksčiau nurodytas sritis. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu bei koks buvo nukentėjusiosios ir užpuoliko tarpusavio išsidėstymas. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajai pačiai griuvinėjant ir kontaktuojant su kitais bukais daiktais ir galbūt paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. A. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo sugyventinę – A. Š.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. 2025 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis suėmė nukentėjusiąją sugyventinę A. Š. už kaklo ir jį spaudė, po to rankomis pastūmė nukentėjusiąją A. Š., jai nugriuvus ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai A. Š. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, sugriebęs nukentėjusiosios A. Š. kairės pėdos bevardį pirštą, jį suko, taip smurtaudamas prieš šeimos narį nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Š. sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų nugaroje, kairiame žaste, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimų nugaros dešinėje ir paviršinę plėštinę žaizdelę kairėje pėdoje. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Dėl A. M. skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. M. savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo sugyventinės A. Š. sveikatą.
Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. M. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas 4 kartus (teistumas neišnykęs). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. M. praeityje jau buvo 3 kartus teistas už analogiškų, BK 140 straipsnyje numatytų, nusikalstamų veikų padarymą, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą A. M. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka A. M. taip pat ne kartą baustas, iš esmės už važinėjimąsi viešuoju transporto nesusimokėjus (baudos nesumokėtos). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. M. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirbantis.
BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. praeityje teistas 4 kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. baudžiamąjį įsakymą, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs. Primintina, kad A. M. praeityje jau buvo 3 kartus teistas už analogiškų, BK 140 straipsnyje numatytų, nusikalstamų veikų padarymą, yra ne kartą baustas administracine tvarka (baudos nesumokėtos), be kita ko, pažymėtina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. M. padarė praėjus vos savaitei po anksčiau minėtu teismo procesiniu sprendimu paskirtos bausmės atlikimo, tai rodo, kad A. M. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui A. M. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, A. M. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės rūšies terminą, t. y. A. M. skiriama 90 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.
A. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo dienos.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. M. recidyvistu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.