Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo D. B. atstovei pagal įstatymą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,

nepilnamečių kaltinamųjų atstovei pagal įstatymą Josvainių socialinio ir ugdymo centro atstovei Emai Bukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių specialiosios internatinės mokyklos 8-os klasės moksleivis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 12 16 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. laikui, vadovaujantis BK 82 str. 1 d., 5 p., 87 str. 1 d. 1 p., 2 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių Jaunimo mokyklos 10-os klasės moksleivis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. ir L. Š. 2010 m. vasario 7 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., veikdami kartu, be jokios priežasties viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpose, bendrame koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų vaikų akivaizdoje įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, priėję prie bendrame koridoriuje ant sofos sėdinčio D. B., gimusio 1995 09 15, bendrai sudavė rankomis ir įspyrė ne daugiau kaip 34 smūgius į įvairias kūno vietas, paėmę antklodę, ant kurios sėdėjo D. B., išsupę metė jį į sieną, dėl ko pastarasis, atsitrenkęs į sieną, juto fizinį skausmą, E. N. apspjovus stalą, grasindami sumušti du kartus reikalavo nulaižyti seiles, D. B. tai padarius, suvynioję jį į kilimą, abu įspyrė ne daugiau dvylikos kartų į įvairias kūno vietas, užlipę ant jo, suvynioto į kilimą, vaikščiojo, šokinėjo, tuo bendrais veiksmais padarydami D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldami fizinį skausmą.

Kaltinamieji E. N. ir L. Š. kaltais prisipažino visiškai.

Kaltinamasis E. N. parodė, kad gyvena Socialiniame ir ugdymo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. 2010 m. vasario 7 d. apie 20 val. jis su L. Š. atėjo į socialinio ir ugdymo centro pirmame aukšte esančią salę. Ten jau buvo nukentėjusysis D. B. ir daugiau vaikų, kurių pavardžių nebeprisimena. Jis su L. Š. sudavė D. B. smūgius į įvairias kūno vietas, abu galėjo suduoti ne daugiau 34 smūgių. Kiek smūgių sudavė jis pats, nežino. Kodėl mušė D. B., paaiškinti negali. Su L. Š. viską darė bendrai, kuris buvo iniciatorius, pasakyti negali, galėjo būti, kad tą, kas vyko, daryti pasiūlė jis, kodėl pasiūlė, nežino. Ar buvo koks nors pretekstas vartoti smurtą pieš D. B., nežino. Jokio pykčio tarp jo ir D. B. anksčiau nebuvo, neįsivaizduoja, dėl ko taip su D. B. elgėsi, tam nebuvo jokių priežasčių. D. B. jis vadino negražiais žodžiais. Matė, kad L. Š. vieną kartą kumščiu sudavė D. B. į smilkinį ir kelis kartus spyrė jam į kojas. Vėliau su L. Š. susupo D. B. į antklodę ir metė jį į sieną. D. B. atsitrenkė į lovos galą. Jis vienas į kilimą suvyniojo D. B., po to jį mušė abu su L. Š., spardė, galėjo abu įspirti ne daugiau 12-os kartų į įvairias kūno vietas. Ant į kilimą suvynioto D. B. nevaikščiojo ir nešokinėjo, ant jo buvo užšokęs vieną kartą, bet netrypė. D. B. suvynioti į kilimą pasiūlė L. Š., kuris du kartus buvo užšokęs ant į kilimą suvynioto D. B.. Pripažįsta, kas su L. Š. galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Prieš tai D. B. mušėsi su D. Ž.. Į kokias vietas D. Ž. sudavė D. B., nežino, mano, kad į įvairias kūno vietas. Prieš tai jis paklausė D. Ž., ar jis nenorėtų muštis su D. B., nes norėjo pažiūrėti, kuris iš jų yra stipresnis, tačiau D. Ž. neliepė muštis. D. Ž. sakė, kad jei D. B. sutiks, jis eis muštis. D. Ž. su D. B. mušėsi apie 10 min. Mažesniems vaikams jis muštis neliepė. Pripažįsta, kad du kartus prispjovė ant stalo ir liepė D. B. nulaižyti. Įvykio metu auklėtoja buvo išėjusi pas mažiukus, kuriuos vedė miegoti. Salėje buvo gal penki didesni vaikai.

Kaltinamasis L. Š. parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. apie 20 val. jis su E. N. nuėjo į centro pirmame aukšte esančią salę. Ten buvo 7-8 mažesni vaikai: D. Ž., D. Č., R. B., A. B., E. Ž., L. N., E. Č.. E. N. pasiūlė D. Ž. muštis su D. B., ir jie tarpusavyje mušėsi apie 10-15 min. Jiems nustojus muštis, jis priėjo prie D. B. ir trenkė jam delnu į veidą. D. B. iš nosies ėmė bėgti kraujas, jis nuėjo į prausyklą nusiprausti. D. B. grįžus, jis žiūrėjo televizorių ir jam nebuvo įdomu, kas toliau vyko. Po kiek laiko jis du kartus įspyrė D. B. į kairę koją. Paskui E. N. suvyniojo D. B. į kilimą. Kuris iš jų tai pasiūlė, neprisimena. Kiek kartų įspyrė į kilimą suvyniotam D. B., neskaičiavo ir nežino. Ant į kilimą suvynioto D. B. jis užlipęs vaikščiojo ir šokinėjo. Dar prieš suvyniojant D. B. į kilimą, jis su E. N. paėmė antklodę, ant kurios sėdėjo D. B., padėjo ant žemės, D. B. ant jos atsigulus, įsiūbavo ir metė ant lovos, bet pataikė į sieną. E. N. apspjovė ant stalo ir liepė D. B. nulaižyti. D. B. nulaižė. Jis pats D. B. vadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko, nežino, gal dėl jo plaukų spalvos. Matė, kaip E. N. kelis kartus įspyrė ant lovos sėdėjusiam D. B.. Susuktam į kilimą D. B. galėjo būti spirta apie 12 kartų. Pripažįsta, jog kartu su E. N. galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Matė, kad D. B. iš nosies bėgo kraujas, buvo mėlyna ausis, jis verkė. Tokio savo elgesio priežasčių paaiškinti negali. Po įvykio D. B. atsiprašė, jam negrasino.

Motyvuojamoji dalis

Be pilno kaltinamųjų E. N. ir L. Š. prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. jam būnant ugdymo centro pirmame aukšte esančioje salėje, E. N. jam pasakė „nori, suspardysiu“. Jis pasakė, kad nenori. Po kiek laiko iš miestelio grįžo L. Š.. Buvo vakaras, auklėtoja išėjo guldyti mažesnių vaikų. E. liepė jam atsigulti ant kilimo, atsigulus, jį suvyniojo ir su L. Š. spardė į ranką, kojas. Jam atsisėdus ant lovos, L. ir E. paėmė lovatiesę, liepė jam ant jos atsigulti, atsigulus, abu paėmė lovatiesę už kampų, įsupo ir metė jį į lovos kampą. Jis atsitrenkė į sieną. Jam atsisėdus ant lovos, E. jį spardė, vieną kartą sudavė į ranką, du kartus – į koją, du kartus kumščiu trenkė į ranką. Vėliau E. paėmė L. dažus, juos atsuko ir metė į jį, ištepdamas megztinį. Atėjus auklėtojai, E. jam liepė slėptis, kad auklėtoja nepamatytų. Jis pasislėpė po žaislais. Auklėtojai išėjus, E. N. apspjovė ant stalo ir jam liepė nulaižyti. Jis nulaižė, nes bijojo, kad nemuštų. Dar E. N. jam ir D. Ž. liepė muštis, jie mušėsi. E. N. liepė su juo muštis D., bet jis D. koja pataikė į kaklą, ir jie daugiau nesimušė. Nurodė, kad dabar tiksliai neprisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. apie 20 val. jam būnant bendrame kambaryje, kuriame jis ir miegojo, jame dar buvo jo brolis R. B., sesuo A. B., E. Č., L. N., D. Ž., D. Č., dar keli jaunesni vaikai. Atėję E. N. ir L. Š. iš karto priėję prie lovos, ant kurios jis sėdėjo, pradėjo jį mušti: kiekvienas iš jų sudavė jam apie 10 smūgių, viso – apie 20, kiekvienas jų įspyrė apie 5 kartus į kojas, likusius kartus sudavė kumščiais į galvą, kairį ir dešinį pečius, į abi rankas, po to abu jį pakėlė su antklode ir įsupę metė į sieną, į kurią jis trenkėsi kojomis, o krisdamas nugara trenkėsi į lovos atramos kampą. Jam labai skaudėjo, todėl jis vėl atsisėdo ant lovos. Tada E. N. liepė jį mušti D. Ž., kuris ėmė mušti, o jis gynėsi. Po to E. N. liepė jį mušti D. Č., pastarasis mėgino jam suduoti, bet jis jį nustūmė. Tada prie jo priėjo E. N. ir ėmė jį mušti. Tuo metu L. Š. sėdėjo prie stalo. E. N. 2 kartus įspyrė jam į šoną ir kumščiais 4 kartus sudavė į įvairias kūno vietas bei vieną kartą sudavė į veidą, o L. Š. kumščiu smogė jam į veidą, po ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bei 5 kartus įspyrė į krūtinę, pečius, kojas. Jam grįžus iš prausyklos, kur nusiprausė, ir sėdint ant lovos, E. N. jį pradėjo spardyti. Po pirmo spyrio į kojas jis atsistojo, ir E. N. vieną kartą spyrė jam į pilvą, po ko jis nugriuvo ant grindų. Vaikams pasakius, kad ateina auklėtoja, E. N. liepė jam slėptis, jis pasislėpė sienos nišoje. Auklėtojai išėjus E. N. apspjovė stalą ir jam liepė jį nulaižyti, grasindamas sumušti. Jis stalą nulaižė ir vėl atsisėdo ant lovos. E. N. liepė 4 metų M. S. mušti jį šlepete per galvą, ir pastarasis 5 kartus šlepete sudavė jam į galvą ir veidą, o E. N., pasakęs M., kad nestipriai muša, paėmė jo ranką su šlepete ir stipriai sudavė 5 smūgius į galvą ir veidą. E. N. vėl prispjovė ant stalo ir liepė jam nulaižyti, jis nulaižė. E. N. jam liepė gultis ant kilimo ir į jį suvyniojo bei su L. Š. įspyrė 5 kartus į kojas, po tris kartus kiekvienas įspyrė į nugarą, abu užlipo ant jo ir vaikščiojo, abu tris kartus buvo užlipę jam ant galvos. E. N. ir L. Š. sakė, kad jį muša už tai, kad jiems neatnešė cigarečių. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo (b.l.11-12). D. B. nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėja. 2010 m. vasario 7 d. apie 20 val. į antrą aukštą nuvedė miegoti mažesnius vaikus. Vyresnieji vaikai: L. Š., D. Ž., L. N., K. Č., D. Č., D. B., E. N. liko pirmame aukšte esančioje salėje. Kas ten vyko, ji nematė. Prieš jai išeinant į antrą aukštą, vaikai nesipyko, žiūrėjo televizorių, kalbėjosi. Atėjusi iš antro aukšto matė, kad E. ir D. buvo sušilę, įraudusiais veidais. Jie jai pasakė, kad žaidžia. D. B. taip pat ten buvo, jo veidas ir ausis buvo raudoni. Verkiančio D. ji nematė. Apie tai, kad salėje vyko muštynės, jai niekas nesakė, tik vėliau L. N. apie tai pasakė. Nei muštynių, nei išvynioto kilimo ji nematė, triukšmo negirdėjo. Tą naktį dirbo viena, nes dirbti turėjusi auklėtoja buvo susilaužiusi ranką. D. B. sužalojimų nepastebėjo, jis niekuo nesiskundė, salėje, kur miega, pasiklojo lovą ir nuėjo miegoti. Apie muštynes sužinojo tik kitą dieną iš socialinės pedagogės, o iš vaikų sužinojo, kad L. ir E. sumušė D. Pati su D. apie tai nekalbėjo. D. ugdymo centre būna tik savaitgaliais, todėl gerai jo nepažįsta. Nepastebėjo, kad kas nors D. skriaustų, pravardžiuotų, stumdytų.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. vakare salėje mušėsi E. N., L. Š., D. B.. Jis taip pat mušėsi su D. Dėl ko prasidėjo konfliktas, nežino. Pirmas D. pradėjo mušti E., mušė į įvairias kūno vietas, daužė kumščiais, spardė, daužė rankomis į pilvą. Nurodė, kad įvykis buvo seniai, todėl visų aplinkybių gerai nebeprisimena. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų D. Ž. parodymų matyti, jog jis parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. apie 20 val. bendrame kambaryje be jo dar buvo A. B., L. N., E. Č., D. Č., R. B., E. Ž., E. N. ir L. Š.. E. N. ir L. Š., nieko nesakę, ėmė užgaulioti D. B., vadino jį negražiais žodžiais, E. N. apie tris kartus įspyrė jam į kojas. Po to E. N. jam liepė muštis su D. B.. Supratęs, kad jei neklausys, E. N. jį sumuš, pakluso ir su D. B. apsistumdė, vienas kitam sudavė į šonus ir spardė į kojas. Jiems nustojus muštis, D. B. ėmė mušti E. N., sudavė jam daug smūgių, kiek, nežino, o D. B. nukritus ant grindų, E. N. ėmė trypti jo galvą, apie 10 kartų įspyrė, D. B. susirietus ant sofos, E. N. užlipo ant sofos ir apie 4 kartus užšoko ant D. B.. E. N. atsitraukus, maždaug po 5 min. prie ant lovos sėdinčio D. B. priėjo L. Š. ir kumščiu smogė į veidą, D. B. pradėjo bėgti kraujas. Kas vyko toliau, nematė, nes išėjo iš kambario. Jam išeinant, kambaryje dar liko vaikų. (b.l.24). D. Ž. patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, taip pat parodė, jog nematė, kad E. N. būtų spjovęs ant stalo ir liepęs D. B. nulaižyti.

Liudytojas R. B. parodė, kad dabar visų įvykio aplinkybių nebeprisimena. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų R. B. parodymų matyti, jog jis nurodė, kad 2010 m. vasario 7 d. apie 20 val. buvo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte esančiame bendrame kambaryje, kuriame dar buvo jo sesuo A. B., jo brolis D. B., D. Ž., L. N., E. Č.. Po to atėjo E. N. ir L. Š., D. Ž. liepė mušti jo brolį D. D. Ž. ir D. apsistumdė. Tada atėjo auklėtoja ir visiems liepė eiti miegoti. Kas vyko toliau, jis nematė (b.l.26). R. B. nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. vakare nuėjusi į pirmame aukšte esančią salę, matė, kad L. Š. ir E. N. “šoko“ ant jos brolio D., tuo metu sėdėjusio ant sofos. Jai pasidarė baisu ir ji nubėgo į tualetą, o vėliau – į kambarį ir verkė. Ką jie toliau darė D., nematė, nes iš karto išbėgo. Atėjęs L. Š. pasakė jai neverkti, sakė D. „ pats ant ožio raunasi“, taip pat sakė nesakyti auklėtojai, nes kitaip pačiai bus blogai. Ji bijojo ir auklėtojai nesakė.

Liudytoja E. Č. parodė, kad vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, vaikų nameliuose pirmame aukšte esančioje salėje E. N. ir L. Š. mušė D. B. kumščiais, spardė, ant jo šokinėjo. Jie D. paguldė ant antklodės ir metė ant lovos. D. kojos pataikė į stendą, o galva – į lovą. Su D. B. mušėsi D. Ž. ir E., o L. Š. trenkė D. B., jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. L. Š. liepė D. nusiprausti. Kažkuris iš jų, L. ar E., suvyniojo D. į kilimą ir abu jį spardė, vienas iš vieno galo, kitas – iš kito. Matė, kad E. N. spjovė ant stalo “didelį skreplį“ ir liepė Deividui jį suvalgyti.

Iš byloje esančių Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G29/10 (12) matyti, kad apžiūrėjus D. B. rastos poodinės kraujosruvos kairio ausies kaušelio, dešinio žasto, kairio peties sąnario kairio žasto srityse ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, t.y. galėjo gautis mušant kumščiais, spardant ir pan., objektyviai yra užsifiksavę septynių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau, D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų padarymo metu D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, kiekvienas suduotas smūgis sukėlė fizinį skausmą (b.l.15-16). Parodymų patikrinimo vietoje metu E. N. parodė vietą, kur sėdėjo D. B., kai jis su L. Š. jį mušė, lovą, ant kurios jis su L. Š. metė D. B. su antklode, vietą, kuriose D. B. vyniojo į kilimą (b.l.48-51), L. Š. parodė vietas, kur E. N. ir D. B. mušėsi, sofą, ant kurios nukrito D. B., kai jis su E. N. metė jį su antklode, parodė, kaip jis D. B. sudavė delnu į veidą, spardė, vietą, kur D. B. buvo suvyniotas į kilimą (b.l.92-95).

Byloje išanalizuotais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji E. N. ir L. Š. padarė nusikaltimą, kuriuo kaltinami. Abiejų kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta jų pačių prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad E. N. ir L. Š. 2010 m. vasario 7 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., veikdami kartu, be jokios priežasties viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpose, bendrame koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų vaikų akivaizdoje įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, priėję prie bendroje patalpoje sėdėjusio D. B., bendrai sudavė rankomis ir įspyrė ne daugiau 34 smūgių į įvairias kūno vietas, paėmę antklodę, ant kurios sėdėjo D. B., įsupę metė jį į sieną, dėl ko pastarasis, atsitrenkęs į sieną, juto fizinį skausmą, E. N. apspjovus stalą, grasindami sumušti du kartus reikalavo nulaižyti seiles, D. B. tai padarius, suvynioję jį į kilimą, abu įspyrė ne daugiau dvylikos kartų į įvairias kūno vietas, užlipę ant jo, suvynioto į kilimą, vaikščiojo, šokinėjo, tuo bendrais veiksmais padarydami D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldami fizinį skausmą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji E. N. ir L. Š. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) bendrame kambaryje, be jokios priežasties užpuolė nukentėjusįjį D. B., matant kitiems vaikams jį mušė rankomis ir spardė, su antklode metė į sieną, E. N. du kartus apspjovė stalą ir liepė nukentėjusiajam nulaižyti, ką nukentėjusysis ir padarė, kadangi bijojo būti sumuštas, suvynioję į kilimą nukentėjusįjį, abu ant jo užlipę vaikščiojo ir šokinėjo, abu kaltinamieji bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas konstatuota ir Teismo medicinos specialisto išvadoje. Abu kaltinamieji viešoje vietoje demonstravo, kad negerbia visuomenės ir moralės normų, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kaltinamieji akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jų veiksmai suduodant smūgius nukentėjusiajam ir jį spardant, laikytini įžūliais, tuo jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. N. ir L. Š. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Atsakomybę lengvinantis aplinkybė – abu kaltinamieji pilnai prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimą (BK 591 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu, atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis E. N. anksčiau teistas, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, mokymo įstaigos administracijos charakterizuojamas kaip turintis neblogus gebėjimus mokslui, tačiau nemėgstamas klasės draugų, vagiliaujantis, atiminėjantis silpnesnių vaikų daiktus, bėgantis iš pamokų, nesidomintis dėstomais dalykais, ignoruojantis pedagogų pastangas jam padėti, taip pat nurodyta, jog pastebimi ir teigiami poslinkiai jo elgesyje, pastangos valdyti savo emocijas (b.l.80-81). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS informacijoje nurodyta, kad E. N. motinai Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 08 20 sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų, E. N. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), kur nustatyta ir E. N. gyvenamoji vieta, bei kad su E. N. ne kartą buvo kalbėta dėl jo netinkamo elgesio ir galimų neigiamų pasekmių, tačiau teigiamų rezultatų nesulaukta (b.l.85). Pasak E. N. atstovės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) socialinio ir ugdymo centro atstovės Emos Bukauskienės, E. N. vis padaro ką nors negero, už jo elgesį negalima garantuoti, mažesni vaikai jo bijo ir nenori, kad jis grįžtų į ugdymo centrą. Iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC pažymos matyti, kad E. N. nuo 2002 02 13 yra psichikos sveikatos kabineto dispanserinėje įskaitoje, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio sutrikimais (b.l.74), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-36 nurodyta ta pati diagnozė, bei kad tai jam netrukdo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia (b.l.75-77). Atsižvelgus į tai, kad E. N. padarė nors ir nesunkų, tačiau su fizinio smurto prieš jaunesnio amžiaus asmenį panaudojimu susijusį nusikaltimą, jo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo itin įžūlūs, anksčiau teistas už du nusikaltimus, kurių vienas taip pat susijęs su fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu, naują nusikaltimą padarė praėjus trumpam laikui (nepilnai trims mėnesiams) po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) socialinio ir ugdymo centro ir mokymo įstaigos charakterizuojamas nepatenkinamai, buvo nusikaltimo iniciatorius, teismas mano, kad kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, bei kad kitos rūšies bausmių nepakanka nepilnamečio kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti (BK 91 str. 3 d.). Bausmė, vadovaujantis bendraisiais BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kėdainių r. apylinkės teismo 2009 12 16 nuosprendžiu paskirta bausme.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas – BK 66 str.

L. Š. teisiamas pirmą kartą, vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų chuliganizmą (b.l.104), VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.108), (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokosi, administracijos charakterizuojamas kaip patenkinamai besimokantis, tačiau praleidžiantis daug pamokų, pažeidinėjantis mokinių vidaus darbo tvarkos taisykles, įžūlus, nevaldantis savo emocijų, nedalyvaujantis visuomeninėje veikloje (b.l.112-113). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS informacijoje nurodyta, kad L. Š. motinai Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 06 17 sprendimu neterminuotai apribota valdžia į sūnų, jam nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini) socialinis ir ugdymo centras, ten pat nustatyta ir L. Š. gyvenamoji vieta, jam buvo siūloma psichologo pagalba, bet jis atsisakė (b.l.85). Teisiamajame posėdyje L. Š. atstovė pagal įstatymą Ema Bukauskienė nurodė, kad L. Š. po sulaikymo labai pergyveno, prie vaikų nebepriekabiauja, globotinių atžvilgiu jo elgesys pasitaisė, tačiau paskutiniu metu savaitę laiko nelankė mokyklos. Atsižvelgus į visas aplinkybes, tai, kad L. Š. teisiamas pirmą kartą, į jo vaidmenį darant nusikaltimą, tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, iš jo atstovės pagal įstatymą paaiškinimų matyti, kad po įvykio pradėjo daryti išvadas, teismas mano, kad nėra pagrindo kaltinamajam skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 284 str.1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – BK 66 str.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamųjų E. N. ir L. Š. bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei nepriteistinos, atsižvelgus į tai, kad jie yra nepilnamečiai, gyvena socialiniame ir ugdymo centre, pajamų ir turto neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str. str., 301-307, teismas

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu septyniems (7) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 12 16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 12 16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 4 d.

Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009 07 08 iki 2009 07 10 (pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 12 16 nuosprendį) ir nuo 2010 02 08 iki 2010 05 04.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu septyniems (7) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 02 08 iki 2010 02 10 - 4 (keturias) dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nustatyti, kad L. Š. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. N. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.