Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-219-125/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-20
Bylos Nr.
2A-219-125/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius, Jonas Pesliakas, Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
A., A. A.
Advokatai
Rimvydas Kairys, Tomas Leščinskas
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-219-125/2008Teisėja N. Šimkienė Procesinio sprendimo kategorijos30.9.1 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Jonas Pesliakas, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei D. K., ieškovės atstovui advokatui Tomui Leščinskui, atsakovės atstovams T. Š., advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei A. A. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrąja daline nuosavybe ir atsakovės A. A. priešieškinį ieškovei D. K. dėl bendraturčio teisės disponuoti turtu ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bei ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti 0,0597 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2006 m. balandžio mėnesį E. M. IĮ matininko E. M. parengtą žemės sklypo padalijimo planą: 122 kv. m dydžio sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 2, naudojasi bendrasavininkė D. K., 176 kv. m dydžio sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. l, naudojasi savininkė A. A., o 120 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 3, abi bendrasavininkės naudojasi bendrai; taip pat prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis 122 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi ir įpareigoti T. Š. užtikrinti A. A. skirtų įpareigojimų vykdymą. Nurodė, kad nori rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį, tačiau negali pratęsti statybos leidimo, nes nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 41/100 dalis, o atsakovei A. A. 59/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prie šio gyvenamojo namo yra 0,0597 ha žemės sklypas, kurio 245/597 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 352/597 dalys. Tarp jos ir atsakovės A. A. kyla ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu. Kadangi atsakovei A. A. yra nustatyta globa, visus jos reikalus tvarko globėja T. Š., kuri nesutinka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Atsakovės atstovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: 271 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, naudojasi A. A., o 147 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B, naudojasi D. K., A. A. sklypo dalyje nustatyti servitutą, plane pažymėtą indeksu 202. Nurodė, kad nustatant bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė naudojasi garažu, o atsakovė naudojasi ūkiniu pastatu.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-12-11 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Nurodė, jog ieškovė naudojasi garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jį patenka iš (duomenys neskelbtini) pusės, o atsakovė naudojasi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jį patenka iš (duomenys neskelbtini) pusės. A. A. žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato per kiemą atitverta tvora. Iš (duomenys neskelbtini) į atsakovės A. A. kiemą padarytas įvažiavimas. Ieškovė nesinaudoja atsakovės A. A. įvažiavimu ir jos atitvertu kiemu iki ūkinio pastato, o atsakovė nesinaudoja ieškovės kiemu iki garažo ir įėjimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nei ieškovė, nei atsakovė viena į kitos pusę neina, todėl netikslinga palikti bendro naudojimo žemės sklypą, kurį siūlo ieškovė. Pagal ieškovės pasiūlytą planą reikėtų vaikščioti per atsakovės užtvertą tvorą, todėl ateityje gali kilti ginčas dėl patekimo į žemės sklypą. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal atsakovės planą nustatymas atitiktų abiejų šalių, kurios nekliudomai galėtų naudotis žemės sklypais, interesus. Klausimui dėl patekimo į šalims tenkančius žemės sklypus išspręsti nustatytinas servitutas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-11 sprendimą ir ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė pareigos nustatyti tokią naudojimosi bendru turtu tvarka, kuri būtų racionali, patogi bendraturčiams ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Atsakovei suteikta teisė naudotis vientisa ir kompaktiška namų valdos dalimi, o ieškovei tenkanti sklypo dalis padalinta į dvi dalis, iš kurių viena ieškovė galės naudotis tik dėl nustatyto servituto. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog atsakovės sklypo dalis atitverta tvora, kurios pastatymo teisėtumo ieškovė neginčija. Atsakovė tvorą pasistatė savavališkai, nesuderinusi su ieškove, todėl tas faktas, jog ieškovė nereiškė reikalavimo nugriauti tvoros, negali būti pagrindas netenkinti ieškinio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovė nurodo nesutinkanti su apeliaciniu skundu. Teigia, jog iki valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ginčo šalys naudojosi sklypo dalimis, kurios nustatytos teismo sprendimu. Ieškovė naudojasi garažu, į kurį patenka iš (duomenys neskelbtini) skg. pusės, o atsakovė naudojasi ūkiniu pastatu, į kurį patenka iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Pagal ieškovės pateiktą padalijimo planą šie įėjimai numatyti padaryti bendro naudojimo objektais, nors šalys viena kitos įėjimu niekada nesinaudojo ir akivaizdu, kad nesinaudos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė A. A. pagal 1979-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise valdo 59/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitą namo dalį pagal 1993-05-21 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise valdo ieškovė D. K.. Abiem šalims taip pat priklauso po ½ dalį ūkinio pastato ir garažo. Nurodyti pastatai yra ant 0,0597 ha žemės sklypo: ieškovei pagal 2006-11-09 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 245/597 žemės sklypo, atsakovei pagal 2006-03-30 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį – 352/597 žemės sklypo. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė žemės sklypo padalijimo planus. Pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinį ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą padalijimo planą. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodama tuo, jog jos pateiktas padalijimo projektas racionalesnis, nes išvengiama sklypų fragmentavimo. Be to, teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog atsakovė savo naudojamą žemės sklypo dalį atsitvėrė tvora, o ši tvora pagal ieškovės siūlomą projektą trukdytų naudotis šalims bendrai tenkančia dalimi, naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal atsakovės projektą. Atsakovė tvorą pasistatė neteisėtai, o tas faktas, jog ieškovė nereiškė reikalavimo nugriauti tvoros, negali būti pagrindas netenkinti ieškinio.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis nustatant kriterijus konkrečiam ginčui dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams spręsti. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iki jo sklypo dalies ir prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti.

Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu. Be to, nustatydamas naudojimosi sklypu tvarką, teismas saistomas pareigos imtis priemonių užkirsti kelią būsimiems bendraturčių konfliktams ir teisiniams ginčams ateityje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (konkrečiai – atsakovės globėjos, gyvenančios kartu su globėja, pareiškimų policijos komisariatui dėl R. K. elgesio) (b.l. 19-21), santykiai tarp šalių yra konfliktiški, todėl, siekiant sumažinti galimų šalių konfliktų riziką, naudojimosi sklypu tvarka turėtų sudaryti šalims sąlygas kuo mažiau kontaktuoti, t.y. būtina nustatyti kiek įmanoma mažiau bendro naudojimo ploto. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi sklypu tvarką šalims liktų daug bendrai naudojamo ploto - tai suponuotų naujų konfliktų kilimo riziką. Tuo tarpu atsakovės pateiktame naudojimosi žemės sklypu plane bendrai naudojamas plotas lieka tik po pastatais. Ieškovė teigia, jog toks sklypų dalių fragmentavimas, koks yra numatytas atsakovės projekte, nėra racionalus. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, svarbesniu racionalumo kriterijumi laikytinas galimybės taikiai naudoti sklypą sudarymas ir kelio galimiems konfliktams užkirtimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė naudojasi garažu, į kurį patenka iš (duomenys neskelbtini) pusės, o atsakovė – ūkiniu pastatu, į kurį patenka iš (duomenys neskelbtini) pusės. Iš (duomenys neskelbtini) pusės atsakovė yra pasidariusi įvažiavimą į kiemą, o savo sklypo dalį nuo namo iki ūkinio pastato atsitvėrusi tvora. Ieškovė nesinaudoja atsakovės įvažiavimu ir atitvertu kiemu, o atsakovė – ieškovės kiemu iki garažo ir įėjimu iš (duomenys neskelbtini). Taigi tarp šalių jau yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka. Ieškovės parengtas planas jos neatitinka, tuo tarpu atsakovės projektas maksimaliai atspindi realiai tarp šalių susiklosčiusią žemės naudojimo tvarką. Be to, atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užkirstų kelią tolesniems šalių konfliktams, nes pagal ją šalys galėtų ir toliau naudotis atskirais įvažiavimais, per savo sklypo dalis patekti į pagal nusistovėjusią tvarką naudojamus pastatus – ūkinį pastatą bei garažą, gyvenamojo namo dalis, o ieškovei nustatytas servitutas leistų naudotis viena iš jai paskirtų sklypo dalių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tas faktas, kad atsakovė ieškovės siūlomoje nustatyti bendro naudojimo sklypo dalyje yra užsitvėrusi tvorą, gali būti ginčų tarp šalių ateityje priežastis. Ieškovės nuomone, tai, kad ji nereiškė reikalavimo nugriauti tvoros, negali būti pagrindas netenkinti ieškinio. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tvoros pastatymo teisėtumo fakto, o įvertino jį kaip vieną iš galimų nesutarimų ateityje ir kliūčių naudotis ieškovės prašoma nustatyti bendro naudojimo sklypo dalimi faktorių. Kadangi ieškovės pateiktas žemės sklypo padalijimo planas neatitinka tarp šalių nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos, yra sudarytas taip, kad šalims tektų bendrai naudotis didele sklypo dalimi, taigi kelia nesutarimų bei konfliktų ateityje riziką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės planas labiau atitinka bendraturčių interesus ir pagrįstai nustatė naudojimosi sklypu tvarką pagal atsakovės pasiūlytą planą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovės sklypo dalyje nustatydamas servitutą, nurodė, jog jis pažymėtas indeksu 202. Iš plano matyti, jog servitutas brėžinyje pažymėtas raide S. Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė paaiškino, jog servitutas yra 2 m takelio vietoje, todėl laikytina, kad servitutu ieškovei nustatoma teisė naudotis atsakovės sklypo dalyje esančiu 2 m takeliu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, jog atsakovės sklypo dalyje, pažymėtoje raide A, ieškovei nustatytinas servitutas, pažymėtas raide S, t.y. suteikiama teisė naudotis atsakovės sklypo dalyje esančiu pėsčiųjų taku.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį: nurodyti, jog ieškovei D. K. atsakovės A. A. sklypo dalyje, plane pažymėtoje raide A, nustatytinas servitutas, plane pažymėtas raide S, t.y. teisė naudotis pėsčiųjų taku.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėJonas Pesliakas