- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-502-1568-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. balandžio 14 d. K. B. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 11844/09-00005/06 (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 3 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį už tai, kad K. B. 2006 m. balandžio 14 d., apie 10 val. 40 min., Vilniuje, Panerių gatvėje, keleivine transporto priemone VW Caravelle, v/n (duomenys neskelbtini), už atlygį iš Geležinkelio gatvės Vilniuje į Kauno miestą vežė ne iš anksto suformuotą keleivių grupę, nepateikė keleivių vežimo sutarties, keleivių vežimo lapo, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento. Tuo K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 18 straipsnio 4 dalies, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių patvirtinimo“ (2006 m. vasario 24 d. redakcija), (toliau – ir Taisyklės) 3.12.6, 3.12.7 ir 3.12.5 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. balandžio 24 d. Institucijos nutarimu Nr. 09-00005/11844-06 (toliau – ir Nutarimas) K. B. pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį paskirta 75 Lt bauda, pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį – 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai K. B. paskirta administracinė nuobauda – 800 Lt bauda.
Šalies argumentai
K. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą.
Skunde K. B. nurodė, kad KTK 18 straipsnio 4 dalis yra bendro pobūdžio teisės norma, nenustatanti konkrečios vykdomos veiklos turinio. Jokio teisės akto, detalizuojančio užsakomųjų reisų vykdymo tvarką, kol kas nėra priimta. K. B. nuomone, ATPK 142² straipsnis yra speciali sudėtis ATPK 172 straipsnio atžvilgiu, todėl jis negalėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnį. Be to, jis nurodė, kad yra tik samdomas darbuotojas, o ne komercinių ar ūkinių santykių dalyvis, todėl negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Taip pat, jo nuomone, galutinė administracinė nuobauda jam buvo paskirta nesilaikant ATPK 33 straipsnio nuostatų.
K. B. taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl KTK 18 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui ištyrimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu K. B. skundą patenkino iš dalies: Nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą, kuriuo jam pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 75 Lt baudą, pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, – galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalis yra bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, todėl jos turinys plečiamas specialiu teisės aktu, nagrinėjamu atveju – KTK 18 straipsnio 4 dalimi. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto ssavivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-519 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama vežti keleivius užsakomaisiais reisais, nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 30-519), vadovaudamasis KTK 18 straipsnio 4 dalimi, buvo nustatyta, jog draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais iš šių su Vilniaus autobusų stotimi besiribojančių gatvių ir aikštelių teritorijų: stoties aikštės, įskaitant šioje aikštėje esančias automobilių stovėjimo aikšteles, Geležinkelio g. nuo nuo Algirdo g. iki Seinų g., įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles prie Geležinkelio stoties pastato, Vilniaus autobusų stoties teritorijos ir parduotuvės „IKI“. Rėmėsi šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. priimta nutartimi, A. D. ir I. B. paaiškinimais, kelių transporto veiklos licencijos kortele Nr. 013415-015*, 2005 m. gruodžio 22 d. išduota individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) (duomenys neskelbtini), 2005 m. spalio 11 d. tarp IĮ (duomenys neskelbtini) ir K. B. sudaryta darbo sutartimi Nr. 21, pagal kurią jis nuo 2005 m. saplio 12 d. šioje įmonėje pradėjo dirbti vairuotoju, ir padarė išvadą, jog K. B. yra tinkamas subjektas ATPK 172 straipsnio 1 dalies prasme. Vertino, jog byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad K. B. 2006 m. balandžio 14 d., apie 10.30 val., už atlygį iš Geležinkelio g. Vilniuje į Kauną vežė iš anksto nesuformuotą keleivių grupę, ir konstatavo, jog jo padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.
Pažymėjo, kad K. B. dėl jam inkriminuoto ATPK 142² straipsnio 3 dalies pažeidimo nepateikė jokių argumentų. Vertino, kad tai reiškia, jog jis sutinka su tuo, jog dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Nukreipė į Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimą, ATPK 33 straipsnį ir pažymėjo, kad tarp K. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų yra idealioji sutaptis, todėl, pagal ATPK 33 straipsnį, subendrinant galutinę administracinę nuobaudą, turi būti taikomas paskirtų administracinių nuobaudų apėmimo principas.
III.
K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde K. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl dalies jo skundo argumentų. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai prieštarauja jo anksčiau duotiems paaiškinimams, kadangi savo pozicijos jis niekada nekeitė. Pažymėjo, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, bet pagal 173 straipsnį, kadangi įmonė, kurioje jis dirba, nežinojo apie tai, jog jis vežė keleivius. Pabrėžia, jog jis neužsiėmė užsakomųjų reisų vykdymu ir neturėjo tam reikalingų dokumentų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į K. B. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde Institucija laikosi pozicijos, jog apelianto argumentas, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 173 straipsnį, yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu K. B. ne kartą keitė savo parodymus, be to, versija, jog apie jo vykdytą vežimą įmonė, kurioje jis dirba, nežinojo, buvo pateikta tik 2008 m. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas nesutinka, jog padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą 172 straipsnio 1 dalyje, – jis laikosi pozicijos, jog jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 173 straipsnį.
Byloje surinkta medžiaga įrodyta, jog K. B. 2006 m. balandžio 14 d., apie 10 val. 40 min., Vilniuje, Panerių gatvėje, keleivine transporto priemone VW Caravelle, v/n (duomenys neskelbtini), už atlygį iš Geležinkelio gatvės Vilniuje į Kauno miestą vežė ne iš anksto suformuotą keleivių grupę, be to, jis nepateikė keleivių vežimo sutarties, keleivių vežimo lapo, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento. Iš esmės to neneigia ir pats K. B..
ATPK 172 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Ši norma blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, o šiuo atveju tokia nuostata įtvirtinta KTK 18 straipsnio 4 dalyje, numatančioje draudimą užsakomųjų reisų vykdytojams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Taigi, apeliantui šis administracinis kaltinimas buvo suformuluotas pagal minėtą normą nurodžius, jog pastarasis, vykdydamas užsakomąjį reisą maršrutu Vilnius-Kaunas, rinko ir vežė ne iš anksto sudarytą ir bendro kelionės tikslo neturinčią keleivių grupę iš Geležinkelio gatvėje esančios aikštelės, besiribojančios su Vilniaus autobusų stotimi, t. y. formavo keleivių grupę čia pat ją surenkant ir iš karto išvykstant neva užsakomuoju reisu, ir tokią grupę vežė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime taip pat akcentavo, jog pagal KTK užsakomaisiais reisais visais atvejais draudžiama vežti čia pat surinktas ir iškart (neva užsakomuoju reisu) išvykstančias keleivių grupes, t. y. keleivių grupes, sudarytas nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties; tokias keleivių grupes užsakomaisiais reisais draudžiama vežti iš bet kokių vietų, ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos).
Pasakytina, jog administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Šiuo atveju analizuojamoje teisės normoje (ATPK 172 straipsnio 1 dalyje) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius atitinkantis subjektas, todėl Institucijai kaltinant asmenį betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1001/2006, Nr. N5–1717/2006).
Taip pat pažymėtina, jog K. B. vis akcentuoja, kad yra samdomas darbuotojas – IĮ (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nevykdantis jokios komercinės ar ūkinės veiklos. Pažymėtina, jog šiai įmonei išduota reikalinga licencija (b. l. 23), K. B. teisminio nagrinėjimo metu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. posėdžio protokolas, b. l. 26-28; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. posėdžio protokolas, b. l .77-78) pripažino, jog vykdo (vykdydavo) užsakomuosius reisus, taigi asmuo pagal KTK 10 straipsnio 1 ir 2 dalis laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi jam šio kodekso bei Taisyklių priskirtas teises ir pareigas. Minėtų taisyklių 3.12 punktas numato, kokius dokumentus užsakomojo reiso metu privalo turėti ekipažas (tarp jų – keleivių vežimo sutartį su keleivių grupės paėmimo vieta, vežimo lapą, su jame įvardintais keleiviais, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopiją, patvirtintą vežėjo vadovo parašu ir antspaudu), 8.1.2 punktas numato ekipažo teisę nepriimti arba išlaipinti pažeidžiančius Taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. Vertinant šias nuostatas sistemiškai, matyti, jog KTK18 straipsnio 4 dalies draudimas adresuojamas ne tik vežėjams, bet ir ekipažo nariams, todėl jį pažeidęs ekipažo narys (šiuo atveju – vairuotojas) pripažintinas tinkamu pažeidimo subjektu.
Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Institucija pagrįstai kvalifikavo K. B. veiką pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju K. B. galutinė administracinė nuobauda turėjo būti subendrinama apėmimo būdu, nes tarp jo padarytų administracinių teisės pažeidimų yra idealioji sutaptis.
Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas sutinka su tuo, kad buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį, dėl to pasisakoma nebus.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo, kaip teisėto ir pagrįsto, naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.