- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2YT-6410-848/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01416-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. R.
- Advokatai
- Linas Mažonas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. J. R.dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad V. R., a/k (duomenys neskelbtini) po savo motinos F. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti. Juridinį faktą prašo nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismui pateiktame pareiškime bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad yra A. J. R. ir F. M. R. sūnus. Tėvai santuokos metu gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, su jais kartu gyveno ir pareiškėjas. 1999-06-17 d. mirė pareiškėjo motina F. M. R.. Po motinos mirties jai priklausiusią buto dalį, garažo dalį, baldus ir kitus jai nuosavybės teise priklausiusius daiktus, pareiškėjas priėmė pradėdamas faktiškai juos valdyti - mokėjo mokesčius už elektrą ir kitas komunalines paslaugas, rūpinosi butu kartu su savo tėvu. Tėvas A. J. R. sutinka, kad pareiškėjas priėmė motinai priklausiusį turtą pradėdamas faktiškai jos dalį valdyti (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. R. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su pateiktu pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jai priklausiusią turto dalį faktiškai pradėdamas turtą valdyti – rūpinasi butu, kuriame kartu su motina gyveno, kartu su tėvu moka už patarnavimus mokesčius, perėmė kitus motinai priklausiusius daiktus (b. l. 21, 2018-07-04 teismo posėdžio įrašas: 10 min. 15 sek. – 10 min. 48 sek.).
Liudytojas H. S. teismui parodė, kad pareiškėjas gyvena kartu su tėvais, mirus motinai kartu su tėvu moka mokesčius už butą (2018-04-18 teismo posėdžio įrašas: 05 min. 11 sek. – 09 min. 30 sek.).
Liudytojas J. J. teismui parodė, kad jis yra pareiškėjo kaimynas, pareiškėją pažįsta apie 15 metų, yra draugai, artimai bendrauja. Pareiškėjas gyveno visą laiką kartu su tėvais, po motinos mirties butu rūpinasi kartu su savo tėvu, abu moka mokesčius už butą (2018-04-18 teismo posėdžio įrašas: 10 min. 40 sek. – 14 min. 16 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad F. M. R. mirė 1999-06-17 (b. l. 13). V. R. yra F. M. R. ir A. J. R. sūnus (b. l. 11). Po F. M. R. mirties į notarą niekas nesikreipė (b. l. 10). V. R. savo gyvenamąją vietą Taikos pr. 76-45, Kaune, deklaravęs nuo 1985-08-06 (b. l. 12). Po F. M. R. mirties jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus perėmė V. R. ir jais disponavo.
Juridinio fakto nustatymas, kad V. R. priėmė palikimą po F. M. R. mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, reikalingas pareiškėjui siekiant paveldėti likusį nepaveldėtą mirusiosios F. M. R. turtą (b. l. 5, 7-8).
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (LR CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad palikėjos turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo butas, asmeniniai daiktai, piniginė kompensacija, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjos turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po motinos mirties pareiškėjas ir toliau bute gyvena kartu su savo tėvu. Teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuotas asmuo, liudytojai nurodė, kad pareiškėjas bute gyvena kartu su savo tėvu, abu moka mokesčius – tėvas duoda pinigus sumokėti mokesčius už savo dalį, pareiškėjas moka mokesčius už motinos dalį.
Pareiškime išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po F. M. R. mirties jos sūnus perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė F. M. R. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į F. M. R. turtą, nėra.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po motinos mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos F. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties – 1999-06-17, priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.