- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- I-418-84/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto apylinkės teismo
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo priimti į konkurso būdu laimėtas pareigas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“ ir įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę priimti J. S. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teismo posėdžių sekretorės pareigas.
Pareiškėja pateiktame skunde nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2011 m. vasario 7 d. ji laimėjo konkursą teismo posėdžio sekretorės vietai užimti. 2011 m. vasario 11 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie priimtą sprendimą prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kitas teisėsaugos ir kontrolės institucijas pateikti informaciją apie pareiškėją. Kadangi ji nebuvo informuota, kada bus priimta į pareigas, 2011 m. vasario 21 d. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. vasario 22 d. informavo, kad pareiškėjos priėmimo į darbą klausimas bus sprendžiamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po to, kai bus gauta kompetentingos valstybės institucijos (Specialiųjų tyrimų tarnybos) informacija apie ją. 2011 m. vasario 28 d. pareiškėjai buvo pranešta, kad 2011 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gauta LR specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma Nr. 4-01-650, kurioje nurodyta kad 2010 m. gegužės 25 d. LR generalinėje prokuratūroje pareiškėjai iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 300 str. 1 d. bei LR BK 300 str. l d. ir 182 str. l d., taip pat nurodyta, kad 2010 m. liepos 19 d. J. S. buvo bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 127 str. 6 d. 2011 m. kovo 2 d. pareiškėjai buvo įteiktas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“. Šiame įsakyme nurodyta, kad vadovaujantis LR korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 punktu, 2002 m. birželio 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 64², 65 punktais, LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. nuspręsta nepriimti jos į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas ir siūlyti šias pareigas užimti antrajam pagal išlaikyto egzamino rezultatus pretendentui.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“ yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėja teigia, kad LR specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje Nr. 4-01-650 pateikta informacija Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei buvo žinoma dar iki konkurso. Pažymoje nėra informacijos, dėl kurios ji negalėtų būti priimta į valstybės tarnautojos pareigas pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p., kaip nurodyta Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo l d. įsakyme. LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. nustato galimybę kitais įstatymais riboti priėmimą į valstybės tarnybą. Tokiu įstatymu laikytinas LR 1998 m. liepos 16 d. įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“. Teismo posėdžių sekretorės pareigos nepriskiriamos prie pareigybių, kurioms užimti yra keliami specialūs reikalavimai. Skundžiamame įsakyme plačiai aptarti reikalavimai, keliami teisėjams, tačiau pareiškėja pretenduoja ne į teisėjos, bet į teismo posėdžių sekretorės pareigas. Įsakyme nėra nurodyta, kokie reikalavimai keliami teismo posėdžių sekretorei, todėl teismo pirmininkės įsakyme išdėstytas aplinkybes apibendrinanti išvada, kad teismo posėdžių sekretoriui keliami reikalavimai bei paaiškėjusios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti J. S. patikimumu ir galėjimu eiti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas, yra nereikšminga, nepagrįsta nei LR valstybės tarnybos įstatymo, nei LR korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis.
J. S. skunde nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo l d. įsakyme yra aiškiai nepagrįstų teiginių, kuriais norima sumenkinti jos asmens patikimumą. Teismo pirmininkė įsakyme pateikia duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, nurodydama, kad Vilniaus apygardos teisme yra gauta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo, papirkimo bei sukčiavimo, kurioje yra kaltinama ir J. S.. Teismo pirmininkė pateikė baudžiamąją bylą apibūdinantį pavadinimą, tačiau, kaip teigia pareiškėja, šis bylos pavadinimas niekuo nesisieja su jai pareikštais įtarimais. Dėl kokių nusikalstamų veikų jai pareikšti įtarimai, nurodyta 2011 m. vasario 24 d. LR specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje. LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. nurodytos sąlygos, kurioms esant į valstybės tarnautojo pareigas asmuo negali būti priimtas. J. S. nurodo, kad jos atveju tokių sąlygų nėra, nėra jų nurodyta ir Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės įsakyme. Vien tik nuorodos „kitų įstatymų nustatytais atvejais“, nenurodant nei įstatymo, nei konkrečios sąlygos, nepakanka, kad būtų galima teigti, jog pareiškėja nėra lojali valstybei, kurios tarnautoja ji siekia tapti. Ar pareiškėja yra lojali, t. y. neperžengusi teisėtumo ribų, gali konstatuoti tik teisingumą vykdantis teismas, bet ne administratorius, kuriam suteikta teisė spręsti dėl asmenų priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje. Įsakyme taip pat nurodyta, kad gauti duomenys pagrįstai leidžia abejoti jos patikimumu. Patikimumo sąvoka skundžiamame įsakyme nurodyta nepagrįstai, kadangi teismo posėdžio sekretorės pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Asmens patikimumas nustatomas esant LR Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 66¹ punkto sąlygoms. Kaip teigia pareiškėja, iš įsakyme dėstomų teiginių apie jos netinkamumą valstybės tarnautojo pareigoms užimti galima suprasti, kad ji netinka dėl to, jog jai yra pareikšti įtarimai dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. l d. bei LR BK 300 str. l d. ir 182 str. l d. Pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. l p. į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Jos kaltumas dėl pareikštų įtarimų neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tai ji pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį yra laikoma nekalta. Nekaltumo prezumpcijos nuostata įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. – kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“ ir įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę priimti J. S. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teismo posėdžių sekretorės pareigas.
Atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad su pareiškėjos J. S. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 2011 m. vasario 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo organizuojamas konkursas dėl teismo posėdžių sekretorės pareigybės. J. S. pateikė prašymą dalyvauti minėtame konkurse. Prie prašymo pateikė savo gyvenimo aprašymą, Mykolo Romerio universiteto bakalauro diplomą bei prašymą leisti dalyvauti konkurse. Pateikdama dokumentus Panevėžio miesto apylinkės teismui, J. S. užpildė pretendento anketą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pildydama anketą, nenurodė, kad dar tuo metu, kai ji pateikė prašymą dalyvauti konkurse, jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla, kurioje ji yra viena iš kaltinamųjų, bus perduodama teismui. Atsakovo nuomone, asmuo, pateikdamas prašymą dalyvauti konkurse, turėtų nurodyti visus duomenis apie save, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant asmens priėmimo klausimą. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad apie tai, jog pareiškėjai yra iškelta baudžiamoji byla, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkui buvo žinoma iki konkurso. Ruošiant konkursą ir vertinant pateiktus asmenų prašymus dalyvauti konkurse, atsižvelgiama į informaciją, kurią pats asmuo pateikia. J. S. prašymą dalyvauti konkurse į teismo posėdžių sekretorės pareigas pateikė 2011 m. sausio 25 d. Baudžiamoji byla, kurioje J. S. yra viena iš kaltinamų, Vilniaus apygardos teisme gauta 2011 m. vasario 3 d., t. y. konkurso dieną pareiškėjai buvo žinoma, jog baudžiamoji byla yra perduota teismui. 2011 m. vasario 7 d. J. S. laimėjo konkursą teismo posėdžių sekretorės pareigybei užimti. Kadangi baudžiamoji byla, kurioje viena iš kaltinamųjų yra pareiškėja, jau buvo gauta teisme, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. vasario 10 d. Nr. ND-41 raštu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje. J. S. 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. ND-42 buvo informuota apie priimtą sprendimą prašyti pateikti informaciją. J. S. pranešimas įteiktas asmeniškai 2011 m. vasario 11 d. 2011-02-21 pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama pranešti, nuo kada ji bus priimta į darbą. 2011-02-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė raštu Nr. SD-123 informavo pareiškėją, jog jos priėmimo į darbą klausimas bus sprendžiamas tik gavus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.
2011-02-28 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos informacija apie pareiškėją kaip apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės tarnyboje. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktoje pažymoje nurodoma, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informavo, kad J. S. administracine tvarka buvo bausta 2010-07-19 pagal LR ATPK 127 str. 6 dalį, jai paskirta 100 Lt bauda. Informacijos apie prevencinio poveikio priemonių taikymą tikrinamam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Policijos departamentas prie VRM neturi. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011-02-14 duomenimis, apie J. S. yra įrašas teistumo kartotekoje. Registro duomenimis, J. S. 2010-05-25 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Teistumo kartoteka teismo sprendimo neturi. VRM Personalo departamento Vidaus reikalų pareigūnų registro 2011-02-14 duomenimis, apie J. S. įrašų nėra. Valstybės tarnybos departamentas prie VRM, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė lošimų priežiūros komisija neigiamai charakterizuojančios informacijos apie J. S. neturi. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“ vadovaudamasi LR korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 punktu, 2002 m, birželio 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 64², 65 punktais, LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p., nusprendė nepriimti J. S. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas ir siūlyti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas užimti antrajam pagal išlaikyto egzamino rezultatus pretendentui. 2011 m. kovo 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės įsakymu Nr. P-18 į Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas priimtas antras pagal išlaikyto egzamino rezultatus pretendentas. LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. numato, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo kitų įstatymų nustatytais atvejais. LR korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. numato, kad asmuo, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime konstatavo, kad jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali būti priimamas į atitinkamas pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sąvoka „teismas“ yra vartojama šiomis prasmėmis: 1) teismas yra valstybės valdžios institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis); 2) procesine prasme teismas yra vienas teisėjas arba kolegialiai bylas nagrinėjantys teisėjai. Teisėjas, pasirengimo teisminiam nagrinėjimui proceso stadijoje bei teisminio nagrinėjimo metu atlikdamas įvairius procesinius veiksmus, veikia teismo vardu (Teismų įstatymo 36 straipsnis, CPK 62 straipsnis); 3) organizacine prasme teismas yra teismo tarnautojų, užtikrinančių tinkamą teismo funkcionavimą ir padedančių teisėjams vykdyti teisingumą, visuma, kuriai būdingas tam tikras struktūrinis suskirstymas ir administracinis pavaldumas teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 106 straipsnis, 107 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys). Esant minėtam reglamentavimui, konstatuotina, kad aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra keliami ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visam teismo organizaciniam personalui, kurio darbas viena ar kitokia forma yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla. Teismo posėdžių sekretorius yra valstybės tarnautojas. Vienas iš reikalavimų valstybės tarnautojui, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, yra tai, kad valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir pan. Konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja ir tam tikrus konstituciškai pagrįstus reikalavimus asmenims, kurie siekia tapti valstybės tarnautojais. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė pareiškėjos nepriėmė į darbą remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad tik remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. atsakovas galėjo nepriimti pareiškėjos į darbą. Pagal Konstituciją valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje. Šiuo atveju, atsakovo nuomone, turėtų būti atsižvelgiama ir į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 punktą, kad šiurkščiu pažeidimu gali būti laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar administracinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos leidžia skirti nuobaudą valstybės tarnautojui, kuris ir nebuvo pripažintas kaltu, todėl, atsakovo nuomone, šios nuostatos turėtų būti taikomos ir priimant asmenį į valstybės tarnybą. Šių normų analizė leidžia teigti, kad valstybės tarnautojui taikomi aukšti reikalavimai. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tik teisėjams yra taikomi reikalavimai. Atsakovo nuomone, tai yra taikoma ne tik teisėjams, bet ir valstybės tarnautojams. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsakovas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. P-15, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėją į konkurso būdu laimėtas teismo posėdžių sekretorės pareigas, panaikinimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. 2011 m. vasario 7 d. laimėjo konkursą Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigoms užimti. 2011 m. vasario 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie J. S.. Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktoje pažymoje nurodoma, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informavo, kad J. S. administracine tvarka buvo bausta 2010-07-19 pagal LR ATPK 127 str. 6 dalį, jai paskirta 100 Lt bauda. Informacijos apie prevencinio poveikio priemonių taikymą tikrinamam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Policijos departamentas prie VRM neturi. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011-02-14 duomenimis, apie J. S. yra įrašas teistumo kartotekoje. Registro duomenimis, J. S. 2010-05-25 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 punktu, 2002 m. birželio 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 64², 65 punktais, LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. bei remdamasi pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą Nr. P-15, kuriuo nusprendė nepriimti J. S. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teismo posėdžių sekretorės pareigas ir siūlyti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas užimti antrajam pagal išlaikyto egzamino rezultatus pretendentui.
Priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 9 str. 1 d. nurodoma, jog asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62 metų ir 6 mėnesių; 4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu; 5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) kitų įstatymų nustatytais atvejais. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme (9 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, „kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems, kurie siekia atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybą jie turi būti nustatyti įstatymu ir žinomi iš anksto. Iš tokių bendrųjų reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą bendrųjų sąlygų paminėtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisės sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogą) išmanymas, valstybinės kalbos geras mokėjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privačių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto pašalinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali būti nustatyti bendrieji reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, išsilavinimu ir kt. Gali būti nustatytos ir konstituciškai pagrįstos bendrosios sąlygos, dėl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybės tarnybą. Taigi valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje, – specialiosios sąlygos siekiantiesiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje; šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Iš tokių reikalavimų – specialiųjų stojimo į valstybės tarnybą sąlygų – paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt., o priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ yra susijusi su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“ kaip lex specialis su lex generalis; pagal Konstituciją asmuo, siekiantis įgyvendinti savo konstitucinę teisę į darbą, turi teisę laisvai apsispręsti, ar rinktis darbą privačioje srityje arba privatų verslą, ar siekti būti priimtam į valstybės tarnybą. Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims. Šios konstitucinės doktrinos nuostatos suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą – lojalumą Lietuvos valstybei, reputaciją ir t. t. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas; kai valstybės tarnautojai eina pareigas, jų patikimumas taip pat gali būti tikrinamas, jeigu dėl jo kyla pagrįstų abejonių. Ypač pabrėžtina, kad šių asmens (ir siekiančio pareigų valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų dirbtinėms priekabėms, dėl kurių asmuo būtų nepriimamas į valstybės tarnybą, o asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje, turėtų iš jų pasitraukti, t. y. kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 13 d. nutarimas „Dėl kandidato į Vyriausybės atstovus skyrimo“). Taigi, jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali būti priimamas į atitinkamas pareigas.
Pagal Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas; Administracinių teismų praktika 9).
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 d. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu priimamas asmuo egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (2 dalis). Detaliau priėmimo į valstybės tarnybą tvarką, tarp jos – ir konkursų užimti pareigas valstybės tarnyboje organizavimą, reglamentuoja Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau tekste – ir Aprašas), kurio 14 punkte įtvirtinta nuostata priimant pretendentų paraiškas, patikrinti jų atitikimą jau minėtiems Valstybės tarnybos įstatymo 9 str.1 d. reikalavimams (redakcija, galiojusi iki 2011-08-24).
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, pateikusi paraišką dalyvauti konkurse, atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus valstybės tarnautojams keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, tai patvirtina žyma pretendento anketoje (b.l. 27-28) ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Aprašo 66 punktas numato, jog konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 14 kalendorinių dienų nuo konkurso pabaigos. Rašytiniai įrodymai taip pat tvirtina, jog pareiškėja laimėjo konkursą užimti teismo posėdžių sekretorės pareigas ir dėl to ginčo taip pat nėra. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą asmuo negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas „kitų įstatymų nustatytais atvejais“. Vienas iš tokių atvejų kaip tik numatytas Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje (2008 m. birželio 5 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad „pateikta informacija yra vienas iš pagrindų, apibūdinančių asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumą“, ir kad „asmuo, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų“. Taigi konstatuotina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. konkurso laimėtojas gali būti nepaskirtas į pareigas, net jeigu laimėjo konkursą į jas, jeigu pagrįstai konstatuojama, kad tas asmuo yra praradęs pasitikėjimą.
Pareiškėja laimėjo konkursą teismo posėdžių sekretorės pareigoms užimti. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime pateiktu argumentu, kad visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia teisėjų (kartu ir bei teismą aptarnaujančios personalo) kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims, racionalus teisinis baigiamųjų teismo aktų argumentavimas (motyvavimas), baigiamųjų teismo aktų aiškumas byloje dalyvaujantiems asmenims ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sąvokos „teismas“ viena iš prasmių yra „organizacine prasme teismas yra teismo tarnautojų, užtikrinančių tinkamą teismo funkcionavimą ir padedančių teisėjams vykdyti teisingumą, visuma, kuriai būdingas tam tikras struktūrinis suskirstymas ir administracinis pavaldumas teismo pirmininkui“ (Teismų įstatymo 106 straipsnis, 107 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys). Esant minėtam reglamentavimui, konstatuotina, kad aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra keliami ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visam teismo organizaciniam personalui, kurio darbas viena ar kitokia forma yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla. Pareiškėja, pateikdama prašymą dalyvauti konkurse, nei pretendento anketoje, nei gyvenimo aprašyme nenurodė, kad ji administracine tvarka buvo bausta 2010-07-19 pagal LR ATPK 127 str. 6 dalį, jai paskirta 100 Lt bauda, kad 2010-05-25 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pareiškėjai iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus bei kad 2011 m. vasario 3 dieną baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjos argumentas, kad minėtoje baudžiamojoje byloje dar nėra priimta jokio sprendimo, o asmens kaltumą dėl pareikštų įtarimų gali nustatyti tik teismas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos kaltės baudžiamojoje byloje. Pasitikėjimą asmeniu, siekiančiu tapti valstybės tarnautoju, lemia daug veiksnių, vienas iš jų – informacijos, galinčios turėti įtakos sprendžiant apie asmens reputaciją ir patikimumą, pateikimas/nepateikimas. Teismo nuomone, pareiškėja, pateikdama paraišką dalyvauti konkurse teismo posėdžių sekretorės pareigoms užimti, turėjo nurodyti visus duomenis, galėjusius lemti apsisprendimą dėl jos patikimumo ir galėjimo užimti valstybės tarnautojo pareigas. Konstatuotina, kad tai, jog J. S., prieš konkursą nenurodžiusi informacijos, pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje, pagrįstai leido suabejoti jos patikimumu ir galėjimu eiti Panevėžio miesto apylinkės teismo teismo posėdžių sekretorės pareigas bei prarado ją priimančio į darbą asmens pasitikėjimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“, priimtas vadovaujantis LR korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 punktu, 2002 m. birželio 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 64², 65 punktais, LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p., yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo panaikinti.
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę priimti J. S. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teismo posėdžių sekretorės pareigas yra išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą, todėl, pripažinus kad 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. P-15 yra teisėtas ir pagrįstas, bei kad naikinti jo nėra teisinio pagrindo, reikalavimas įpareigoti pareiškėją priimti į konkurso būdu laimėtas pareigas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę priimti J. S. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teismo posėdžių sekretorės pareigas atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.