- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- I-3910-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02568-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui I. J. (I. J.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 000 Lt (2 896,20 EUR) neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. jo laisvė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Be to, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, sąlygos jose buvo nežmoniškos. Kamerose nebuvo uždaro sanitarinio mazgo, nepakankamas natūralus apšvietimas, nebuvo stalo. Nusiprausti leisdavo tik vieną kartą per savaitę. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumų ir diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 5–9) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau skundą teismui surašė tik 2014 m. gegužės 1 d., todėl daliai pareiškėjo reikalavimų taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Su skundais ar prašymais ginčui aktualiu laikotarpiu į administraciją pareiškėjas nesikreipė. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad kamerose nebuvo įrengtos lentynos maistui ir higienos reikmenims susidėti, nes tokios lentynos yra įrengtos pagal tai, kiek kameroje laikoma asmenų. Pagal CK 6.271 str. deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir tai, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, o bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, išdėstė iš esmės tuos pačius motyvus, kaip ir skunde teismui.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K (b. l. 10), 2012 m. vasario 8 d. buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 13). Šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K (b. l. 15).
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo I. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Lukiškių TI-K 2009 m. spalio 15 d. – 2014 m. gegužės 1 d. laikotarpiu buvo ribojama, pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Reikalavimą priteisti jam 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau skundą teismui surašė 2014 m. gegužės 1 d. (b. l. 1). Lukiškių TI-K prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Įvertinęs tai, kad dėl dalies skundo reikalavimo pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, pagrindas jį atnaujinti ex officio nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų 2009 m. spalio 15 d. – 2011 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, atmestina kaip nepagrįsta.
Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas I. J. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Lukiškių TI-K praleido 1 095 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (1 095 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas 211 dienų, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d., nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. spalio 24 d., nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d., nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. sausio 8 d., nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 2 d., nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d., nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 27 d., nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 8 d., nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. ir nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Šių aplinkybių Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 211 dienų buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė diskomfortą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 211 dienų pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad I. J. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad, pagal pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis, negalima konstatuoti, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai. Iš pateiktų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos išrašų matyti, kad pareiškėjui dar 2008 m. buvo diagnozuota liga, o Lukiškių TI-K buvo sudarytos sąlygos dėl to konsultuotis su gydytoju, buvo reguliariai atliekami tyrimai (b. l. 34-55). Vadinasi, nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent dėl kalinimo Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, galimai pablogėjo pareiškėjo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai.
Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodo, kad diskomfortą patyrė, nes kameroje nebuvo uždaro tualeto, nebuvo stalo arba jis buvo labai mažas, o praustis jam buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę, tačiau tam skirtas per trumpas laikas (15 min.). Tačiau šių savo argumentų pareiškėjas skunde plačiau nepaaiškino, nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose buvo jo minimi pažeidimai, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu iš byloje pateiktų duomenų apie pareiškėjo buvimą ir judėjimą Lukiškių TI-K matyti, jog pareiškėjo laikymo vieta (kameros) nuolat keitėsi, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir iš esmės yra susiję su pagrindiniu pareiškėjo nusiskundimu dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normos pažeidimo. Be to, remiantis į bylą pateiktais dokumentais, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. su rašytiniais ir žodiniais pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) bei skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 32). Taigi jokių nusiskundimų dėl tariamų pažeidimų kamerose ginčo laikotarpiu pareiškėjas nė karto neišreiškė. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu objektyviai taip pat nėra įmanoma nustatyti, kokios sąlygos buvo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas 211 dienų aukščiau minėtais laikotarpiais.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (211 dienų), t. y. kad pareiškėjas ne visą ginčo laikotarpį, o, palyginti, nedidelę jo dalį, buvo laikomas kameroje, pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameros ploto normą, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesio alga iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 800 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. – 850 Lt, nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt) ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014 m. birželio 4 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 350 EUR suma neturtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 1 350 EUR sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 5 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui I. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 350 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.