Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1717-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-10
Bylos Nr.
2A-1717-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04318-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1717-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04318-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 50.9; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „SNORO LIZINGAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal UAB „SNORO LIZINGAS“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 160,30 Lt likusių mokėjimų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir E. M. N. 2005-12-20 sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė E. M. N. valdyti ir naudotis prekių rinkinį su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekės pereis E. M. N. nuosavybės teise. E. M. N. įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas bei vykdyti kitus mokėjimus, tačiau savo prievolės tinkamai neįvykdė. E. M. N. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis priimtų mirusiojo palikimą, tačiau atsakovas palikimą priėmė tik 2012-02-29.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas (kaip kreditorius) turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2012-05-17, todėl jis praleido įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pažymėjo, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ieškovo reikalavimai gali būti nagrinėjami tik VMI atlikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus veiksmus ir fiksuojant konkrečią paveldėto turto pinigų sumą. VMI dar nėra realizavusi paveldėto turto, todėl negali garantuoti, kad jį realizavus užteks lėšų visiškai atsikaityti su visais kreditoriais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-07 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2005-12-20 išperkamosios nuomos sutarties pagrindu E. M. N., miręs (duomenys neskelbtini), liko skolingas ieškovui UAB „SNORO LIZINGAS“ 160,30 Lt įmokų, skaičiuotinų nuo 2007-08-20 iki 2007-12-20 (b. l. 4-6, 8). 2012-02-29 pastarojo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, perimdama valstybės nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 30-33). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad valstybė iki palikimo priėmimo žinojo apie E. M. N. kreditorių UAB „SNORO LIZINGAS“, todėl ieškovas pagrįstai argumentuoja, kad nėra teisinio pagrindo spręsti Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo (atnaujinimo) klausimą. Teismas nurodė, kad valstybė įpareigota priimti paveldėjimą, tik ši pareiga ribojama paveldėto turto vertės. Paprastai tikroji valstybės paveldėto turto vertė yra nustatoma realizuojant paveldėtą nekilnojamąjį turtą per viešąjį aukcioną, konkursą ar kitais būdais, gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą; palikėjo skolas valstybė atlygina iš valstybės lėšų, skirtų paveldėtam turtui išlaikyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių paveldėto buto tikrąją vertę, valstybės lėšų gavimo už paveldėtą turtą faktą, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti ieškovui reikalaujamą sumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „SNORO LIZINGAS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 72 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi skundžiamu sprendimu sukūrė atsakovui teises iš jo pareigų nevykdymo.

2. Teismas netinkamai aiškino CK 5.62 straipsnio 3 dalį, kuria apibrėžiamos atsakovo atsakomybės ribos. Minėta įstatymo nuostata apibrėžia, kaip atsakovas atsako prieš ieškovą, tačiau nenumato, kad atsakovas prieš ieškovą iš viso neatsako. Atmetus ieškovo ieškinį, jis nebegalės su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismą, todėl teismui neteisingai išsprendus bylą ieškovui užkertama galimybė bet kada ateityje ginčo teisenos tvarka pareikalauti, kad atsakovas sumokėtų skolą ieškovui.

3. Teismas netinkamai taikė CK 1.3 straipsnio normą, reglamentuojančią CK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nutarimų santykį. Neaiškumus dėl poįstatyminio teisės akto normų turinio ir jų taikymo teismas turi šalinti, remdamasis įstatymo nustatytu atitinkamų santykių reglamentavimu, esant būtinybei, spręsti dėl CK 1.3 straipsnio 4 dalies taikymo. Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 643 yra CK 5.62 straipsnio 3 dalį įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas, kuri negali būti interpretuojamas taip, jog iš viso panaikintų atsakovo atsakomybę, ką šiuo atveju padarė teismas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Teismas netinkamai aiškino CK 5.63 straipsnio 1 dalies normą. Ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovas neprašė atnaujinti šio termino, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis praleistas, teismas nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis, todėl ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

2. Tik atlikusi Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 643 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytas procedūras ir realizavusi turtą (ar perėmusi pinigines lėšas), VMI atsiskaito su kreditoriumi. Imperatyvios teisės normos nustato, kad VMI atsiskaito su kreditoriumi paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Atsakovas nustatė, kad paveldėto turto (buto, kuris yra avarinės būklės, nerealizuotiname name) vertė lygi 0 Lt, todėl net ir pripažinus ieškovą tinkamu kreditoriumi, valstybė negalės patenkinti jo kreditorinio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl valstybės, atstovaujamos VMI, pareigos atsiskaityti su mirusio asmens kreditoriumi valstybės (CK 5.62 straipsnyje nustatytu pagrindu) paveldėtu mirusio asmens turtu. Pirmosios instancijos teismas atmetė kreditoriaus ieškinį nustatęs, kad jis nepraleido termino tokiam reikalavimui pareikšti, tačiau į bylą nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių paveldėto turto (buto) tikrąją vertę, valstybės lėšų gavimo už paveldėtą turtą faktą, todėl valstybė pagrįstai atsisakė mokėti kreditoriui (ieškovui) jo reikalaujamą sumą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šioje byloje, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2011-02-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, nebuvo teisinio pagrindo spręsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo (atnaujinimo) klausimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), kai mirė E. M. N. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ieškovo (kreditoriaus) teigimu, apie skolininko mirtį jam tapo žinoma 2008 m. liepos mėnesį (b. l. 2), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp ieškovo ir E. M. N. 2005-12-20 buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, pagal kurią E. M. N. įsipareigojo laiku ir tinkamai vykdyti mokėjimo grafiko sąlygas (sutarties 7.1.1 p.). E. M. N. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pagal mokėjimų grafiką mokėjimai dar turėjo būti atliekami 2007-08-20, 2007-09-20, 2007-10-19, 2007-11-20 ir 2007-12-20 (b. l. 4). Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, jog įmonė, kuri užsiima ūkine–komercine veikla ir jos tikslas – pelno siekimas, veikia savo rizika ir tokiam ūkio subjektui taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo pareigą per protingą terminą (t. y. anksčiau nei 2008 m. liepos mėnesį) išsiaiškinti, kodėl nuo 2007-08-20 nėra vykdomi mokėjimai pagal 2005-12-20 sutartį. Tinkamas minėtos pareigos vykdymas užtikrintų, kad ieškovas nepažeis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino savo kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 (kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį), išaiškinta, kad „Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą“. Tačiau iki minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo (t. y. nagrinėjamos bylos atveju – palikimo atsiradimo laiku), kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį; nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). O vėliau, kaip teisingai nurodė atsakovas, kasacinis teismas papildomai išaiškino, jog „<...> daugiausia problemų dėl CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymosi kyla tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką“. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje taip pat yra reikšminga nustatyti, ar ieškovas (apeliantas) yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), apie savo kreditorinį reikalavimą ieškovas atsakovą pirmą kartą informavo 2009-02-09 raštu (b. l. 9-10), atsakovas palikimą priėmė 2012-02-29, o ieškinys dėl skolos priteisimo teisme gautas 2012-05-24. Taigi nuo palikimo atsiradimo iki palikimą priėmusio asmens (valstybės, atstovaujamos VMI) informavimo apie kreditorinio reikalavimo egzistavimą praėjo daugiau nei pusantrų metų. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog apeliantas, ūkinę – komercinę veiklą savo rizika vykdantis juridinis asmuo (verslininkas), dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių pagrįstai praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui dar 2009-02-09 buvo žinoma, jog atsakovas paveldės 20,87 kv. m butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi prieš 2012-05-24 kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, ieškovas galėjo ir turėjo įsitikinti, kokia yra minėto turto tikroji vertė ieškinio pareiškimo dieną ir ar atsakovui realizavus šį turtą Taisyklių nustatyta tvarka, už turtą gautų lėšų užteks ieškovo kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naują įrodymą – 2012-09-14 statinio ekspertizės aktą. Nors vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas turi teisę šio įrodymo nepriimti, tačiau šis dokumentas yra svarbus teisingam šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl šio įrodymo (CPK 3 straipsnis). 2012-09-14 statinio ekspertizės akte nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra avarinis (b. l. 75). Atsakovas savo atsiliepime pažymėjo, kad vadovaujantis ekspertizės aktu buto vertė yra 0 Lt, todėl ieškovo kreditorinis reikalavimas, netgi pripažinus ieškovą tinkamu kreditoriumi, negalės būti patenkintas.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Ieškovo UAB „SNORO LIZINGAS“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimą palikti nepakeistą

Teisėja Aldona Tilindienė