- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- e2-1785-522/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00043-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „D. B.“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. T.“, uždarajai akcinei bendrovei „A. T.“
- Advokatai
- Greta Motiejūnienė, Reda Aleksynaitė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B.“ atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,
žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. T.“ dėl krovinio sugadinimo vežimo metu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „J.“, akcinė bendrovė „B. U. A.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „D. B.“ (toliau – ieškovė) pateikė teisme ieškinį, prašydama priteisti jos naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „A. T.“ (toliau – atsakovė) 6 146,25 Eur nuostolių atlyginimą, 302,5 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 54,73 Eur ikiteismines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. šalys sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - vežimo sutartis), kuria susitarė dėl ieškovės pasiūlyto krovinio (duomenys neskelbtini) vežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) (siuntėjas – P. & B. G.) – (duomenys neskelbtini) (iškrovimo vieta UAB „S. L.“) už 600 Eur vežimo užmokestį. Vežimo sutartyje buvo nurodyta, kad kartu su šiuo kroviniu negalima vežti kavos, chemijos, kitų prekių, kurios skleidžia aštrų kvapą, taip pat nurodyta, kad be raštiško ieškovės sutikimo, krovinio vežimo negalima perduoti tretiesiems asmenims, o jei krovinys įpakuotas ar pakrautas netinkamai, vežėjas (t. y. atsakovė) apie tai privalo informuoti ieškovę raštu (el. paštu, SMS žinute ar faksu). Iš vežimo sutarties sąlygų ir jose nurodyto galutinio krovinio gavėjo OOO „M.F.“ atsakovei buvo žinoma, kad krovinys po iškrovimo (duomenys neskelbtini), UAB „S. L.“ sandėliuose bus gabenamas toliau, į galutinę paskirties vietą (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) krovinys (13 palečių su (duomenys neskelbtini) maišais) buvo pakrautas į atsakovės pateiktą transporto priemonę valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pakrovimo vietoje vežėjas jokių pastabų apie netinkamą krovinio būklę, įpakavimą, vietų skaičiaus neatitikimą krovinį lydinčiame CMR važtaraštyje (be numerio) neįrašė, todėl preziumuojama, kad krovinys buvo priimtas vežimui tinkamos būklės ir tokio kiekio, koks nurodytas važtaraštyje. Paaiškino, kad kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, siuntėjas krovinį išoriškai, vaizdiniais ženklais bei tekstiniu aprašymu buvo paženklinęs kaip jautrų drėgmei. Priimdama krovinį vežimui, atsakovė tokį krovinio ženklinimą matė arba turėjo matyti ir atitinkamai įvertinti, ar transporto priemonėje krovinys galės būti vežamas saugiai, t. y. apsaugant nuo drėgmės. Išorinis krovinio ženklinimas, kurį vežėjas privalo patikrinti, buvo aiškus ir siuntėjo uždėtas taip, kad negalėjo būti nepastebėtas pakrovimo vietoje, jei vairuotojas būtų tinkamai vykdęs krovinio tikrinimo pareigą. Apie krovinio jautrumą drėgmei atsakovė buvo tinkamai informuota ne tik vaizdiniais ženklais ant krovinio pakuotės, tačiau ir vežimo sutartimi, kurioje buvo nurodyta, jog gabenamas krovinys – (duomenys neskelbtini). Priimdamas krovinį vežti, kaip savo srities profesionalas, vežėjas aiškiai žinojo, kad krovinys yra jautrus drėgmei, todėl vežimo metu turėjo imtis priemonių, kad būtų užtikrintos sausos vežimo sąlygos. Pranešimų apie netinkamą krovinio pakrovimą, įpakavimą atsakovė nepateikė ieškovei iki pat vežimo pabaigos, taip pat nepateikė jokių pranešimų apie įvykius, vežimo, oro sąlygas, buvusias vežimo metu, galimai turinčias įtakos krovinio sugadinimui ir panašiai, nepranešė apie pastebėtus apgadinimus ar riziką keliančius veiksnius, taip pat neprašė jokių papildomų instrukcijų saugiam krovinio gabenimui. 2021 m. kovo 29 d. pristačius krovinį į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad atsakovė be ieškovės sutikimo, pažeisdama sutarties nuostatas, perdavė krovinio vežimą trečiajam asmeniui UAB „J.“, be to, krovinys į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini) pristatytas sugadintas, todėl krovinį lydėjusiame CMR važtaraštyje krovinį iškrovęs logistikos sandėlis UAB „S. l.“ nurodė, kad gautos „Šlapios pll ir maišai“, bei pažymėjo, kad priimant krovinį, surašytas Aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vežėjo vardu pasirašė vairuotojas L. Ž.. Akte nurodyta, kad apgadinimai pastebėti atidarius automobilį, jog automobilis atvyko neplombuotas, krovinys šlapias, mašinoje bėga stogas, šlapios paletės, šlapi maišai su (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė pateikė ieškovei ir su trečiuoju asmeniu UAB „J.“ sudarytos vežimo sutarties kopiją, iš kurios matoma, kad trečiajam asmeniui sutartyje nebuvo nurodytas krovinio pobūdis ar kitos sąlygos, kurias sutartyje su atsakove kėlė ieškovė, tačiau bet kuriuo atveju, trečiojo asmens pasitelkimo sąlygos, jo informavimo pareiga teko atsakovei, kuri atsako už pasitelkto asmens veiksmus, kaip už savo. Krovinį iškrovimo vietoje (duomenys neskelbtini) UAB „S. L.“ sandėliuose apžiūrėjo nepriklausomas siurvejeris UAB „K. N.“, veikiantis vežėjo ir/ar jo draudiko pavedimu, apžiūra vykdyta neardant krovinio pakuočių (palečių), t. y. neapžiūrėjus kiekvieno maišo, o tik vizualiai apžiūrėjus išorinę palečių būklę gamintojo įpakavime, ir tokiu būdu pagal drėgmės pėdsakus ant krovinio pakuotės sprendžiant dėl sugadinto krovinio kiekio, po siurvejerio apžiūros, siekiant mažinti nuostolius, labiausiai sudrėkusi krovinio dalis buvo sukrauta ant vienos paletės ir krovinys išsiųstas gavėjui (duomenys neskelbtini) OOO „M. F.“, kuris turėjo priimti galutinį sprendimą dėl krovinio tinkamumo naudoti. Krovinys gavėjui (duomenys neskelbtini) pristatytas 2021 m. balandžio 7 d. kito ieškovės pasitelkto vežėjo OOO „E.“ transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); krovinys pristatytas su nepažeista plomba, transporto priemonės kėbulo drėgmė pristatymo metu neužfiksuota, nepastebėti tento apgadinimai ar remonto žymės. Krovinio gavėjas apie krovinio sugadinimą ankstesniame vežimo etape buvo informuotas, todėl paskirties vietoje buvo organizuota nepriklausomo siurvejerio IPC H. apžiūra, pradėta dar kroviniui esant transporto priemonėje valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat jau iškrovus į sandėlį ir pilnai išpakavus, t. y. išardžius krovinio gamyklinį įpakavimą. IPC H. pateikė 2021 m. balandžio 7 d. Atliktos kontrolės ataskaitą, kurioje nurodė, kad išoriškai apžiūrėjus krovinį, atrinktos trys sugadintos paletės, kurių viena be gamintojo pakuotės (kaip minėjo, sandėlyje (duomenys neskelbtini) buvo imtasi tokių nuostolio mažinimo veiksmų, t. y. labiausiai sudrėkusi krovinio dalis sudėta ant atskiros paletės), o kitos dvi paletės su gamintojo įpakavimu. Išrūšiavus ant šių trijų palečių esantį krovinį, nustatyta, kad 55 produkcijos H. V. C01 maišai, kurių kiekvieno svoris 25 kg, pristatyti su permirkimo, drėgmės, pratekėjimo žymėmis, todėl jie buvo atskirti nuo likusios krovinio dalies ir surašytas papildomas TORG -3 formos aktas Dėl importuojamų prekių kiekio ir kokybės neatitikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Galutinio krovinio gavėjo OOO „M. F.“ atrinkti apgadinimo požymius turintys maišai buvo tiriami specialiais prietaisais, siekiant nustatyti, ar produkcija atitinka kokybės reikalavimus. Tyrimų metu nustatyta, kad esant leistinai maksimaliai 14 proc. drėgmei produkcijoje, faktinė drėgmė atrinktuose maišuose svyruoja nuo 15,1 proc. iki 16,6 proc., t. y. viršija maksimalią leistiną drėgmės ribą, todėl produkcija 55 maišuose, kaip neatitinkanti gamintojo specifikacijos ir maisto produktų saugumo reikalavimų, buvo pripažinta netinkama vartoti ir sunaikinta, ką patvirtina pridedamas 2021 m. liepos 14 d. Krovinio sunaikinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šio tarptautiniu maršrutu gabento krovinio vežimas buvo organizuojamas tokia tvarka: krovinio gavėjas OOO „M. F.“ krovinio vežimui pasitelkė kitą (duomenys neskelbtini) įmonę, teikiančią logistikos paslaugas – OOO „U. L.“; OOO „U. L.“ sudarė sutartį su ieškove; ieškovė vežimo maršruto daliai (duomenys neskelbtini) sudarė vežimo sutartį su atsakove, o daliai (duomenys neskelbtini) – su kitu vežėju, OOO „E.“, į šio vežėjo transporto priemonę krovinys buvo pakrautas (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 2 d. ir pristatytas gavėjui (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 7 d.; atsakovė vežimo sutarties vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „J.“. Šio ginčo sprendimui svarbu ir tai, kad krovinys vežimo metu buvo apdraustas krovinio (turto) draudimu, draudėjas – krovinio gavėjas OOO „M. F., draudikas – (duomenys neskelbtini) draudimo kompanija AO SK „P”. Gavęs iš dalies sugadintą krovinį, krovinio gavėjas OOO „M. F.” pateikė draudikui AO SK „P.” pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, taip pat patirtų 6 146,25 Eur nuostolių apskaičiavimą ir sugadintos krovinio dalies nurašymą patvirtinančius dokumentus, ko pasėkoje AO SK „P“ 2021 m. liepos 1 d. išmokėjo krovinio gavėjui (duomenys neskelbtini) (6 146,25 Eur) draudimo išmoką, kuri atitinka sugadintos krovinio dalies vertę, ir pareiškė atitinkamą pretenziją OOO „U. L.“, kuri savo ruožtu 2021 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo AO SK „P.“ reikalaujamą (duomenys neskelbtini) (6 146,25 Eur) sumą. OOO „U. L.” pateikė ieškovei 2021 m. liepos 29 d. Pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. lapkričio 9 d. Mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino sumokėjusi (duomenys neskelbtini) 6 146,25 Eur kompensaciją pretenziją pareiškusiam krovinio draudikui AO SK „P.“, to pasekoje, ieškovė ir OOO „U. L.“ susitarė įskaityti abipusius reikalavimus, t. y. OOO „U. L.“ reikalavimą dėl 6 146,25 Eur nuostolių atlyginimo ir ieškovės reikalavimą dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo pagal pridedamas ieškovės PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovė dėl šio įvykio tyrimo taip pat kreipėsi į savo atsakomybės draudiką, t. y. trečiąjį asmenį B. U. A., AB (toliau - trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)), kuris 2021 m. balandžio 13 d. Sprendimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išsakė nuomonę, kad neva dėl atsiradusių nuostolių atsakovės atsakomybė nekyla, nes vežėjas, t. y. atsakovė atleistinas nuo atsakomybės, kadangi krovinio sudrėkimo vežėjas negalėjo išvengti, taip pat krovinys buvo vežamas jo neįpakavus ar įpakavus netinkamai. Su tokia trečiojo asmens pozicija sutikti nebuvo pagrindo, todėl ieškovė 2021 m. spalio 13 d. raštu – pretenzija Dėl krovinio sugadinimo vežimo metu kreipėsi į atsakovę ir jo draudiką, trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini), atmesdama draudiko argumentus ir prašydama sumokėti 6 146,25 Eur kompensaciją, po šio rašto pateikimo, ieškovė ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) vedė derybas, tačiau kompromiso rasti nepavyko. Krovinio gavėjas į 6 146,25 Eur nuostolių sumą įskaičiavo tik sugadintų prekių vertę pagal pardavėjo pateiktą kainoraštį, galiojusį vežimo metu, kuriame nurodyta kilogramo sugadintos produkcijos kaina - 4,47 Eur, t. y. 1 375 kg x 4,47 Eur = 6 146,25 Eur. Be aukščiau nurodytų 6 146,25 Eur nuostolių dėl dalies krovinio sugadinimo, siekdama išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, ieškovė papildomai patyrė 302,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų, šios išlaidos susijusios su 2021 m. spalio 13 d. rašto – pretenzijos pateikimu atsakovei, t. y. ikiteisminės pretenzijos pareiškimu ir kitais po to sekusiais veiksmais, kuriais buvo siekiama išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. CMR Konvencijos 27 straipsnis numato, kad 5 procentų metinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo reikalavimo vežėjui pateikimo dienos, pretenzija atsakovei pateikta 2021 m. spalio 13 d., ieškovė atlygino nuostolius OOO „U. L.“ 2021 m. lapkričio 15 d. Abipusių reikalavimų užskaitos aktu, todėl nuo šios dienos iki ieškinio pateikimo teismui susidaro 54,73 Eur palūkanų, todėl iš viso prašo priteisti iš atsakovės nuostolių sumą – 6 146,25 Eur, taip pat 302,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 54,73 Eur ikiteisminių palūkanų, viso - 6 503,44 Eur. Krovinio pakuotė vežimui buvo tinkama ir pakankama, o krovinys sugadintas dėl to, kad vežimo metu atsakovė nesiėmė priemonių saugiam krovinio vežimui ir ignoravo krovinio ženklinimą, dėl temperatūrų skirtumo susidarantis kondensatas nėra ta aplinkybė, kurios vežėjas negalėtų išvengti ar numatyti. Atsakovės transporto priemonė su kroviniu važiavo neplombuota, t. y. vairuotojas vežimo metu turėjo galimybę tikrinti tiek krovinio, tiek puspriekabės vidinę būklę, ir, žinodamas, kad veža drėgmei jautrų krovinį ir aplinkoje yra sąlygos kondensatui susidaryti, galėjo puspriekabės vidų vėdinti. Net įrodžius kondensato buvimo faktą vežimo metu, tai nešalintų atsakovė atsakomybės, nes krovinys buvo paženklintas kaip jautrus drėgmei, o atsakovė, kaip profesionali vežimo paslaugų teikėja, žinodama apie kondensato susidarymą dėl temperatūrų skirtumo, galėjo arba atitinkamai instruktuoti vairuotoją (dėl vėdinimo ir pan.), arba atsisakyti tokį krovinį vežti žinodama, kad negalės užtikrinti saugių vežimo sąlygų. Nurodė, kad neatmestinos ir kitos tokio ženklaus dalies krovinio sudrėkimo priežastys – nesandarus transporto priemonės kėbulas, krovinio perkrovimai drėgnomis sąlygomis (lyjant ir pan.) vežimo metu ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė užsakymui įvykdyti pasamdė kitą vežėją – UAB „J.“ (faktinis vežėjas), kuris 2021 m. kovo 26 d. paėmė krovinį iš nurodytos paėmimo vietos (duomenys neskelbtini) ir pristatė krovinį (duomenys neskelbtini) į UAB „S. l.“ sandėlį. Iškrovus krovinį, buvo pastebėta, kad dalis krovinio yra sušlapusi ir tuo tikslu CMR važtaraštyje buvo padaryta žyma: „Šlapios pll ir maišai“. Siekiant nedelsiant užfiksuoti krovinio sugadinimus ir priežastis, atsakovės draudikas B. U. A., AB pasamdė survejerius (UAB „K. N.“), kurie atliko krovinio ir puspriekabės apžiūrą ir 2021 m. balandžio 1 d. surašė vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis ataskaitos išvadomis, tiek atsakovė, tiek jo draudikas atmetė ieškovės reikalavimus atlyginti 6 146,21 Eur nuostolius už pervežimo metu sugadintą krovinį, nes šioje situacijoje vežėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę krovinio sugadinimą, krovinys sudrėko dėl natūraliai susidariusio kondensato, už kurį vežėjas nėra ir negali būti atsakingas. Jei krovinys būtų tinkamai įpakuotas, kondensatas nebūtų padaręs jokios žalos kroviniui. Ieškovė neteikė jokių įrodymų, kad būtų realiai ir faktiškai atlyginusi žalą savo klientui (siuntėjui), tik su ieškiniu ieškovė pateikė 2021 m. lapkričio 15 d. Abipusių reikalavimų užskaitos aktą, kuriuo ieškovės 6 146,21 Eur skola OOO „U. L.“ užskaitoma į OOO „U. L.“ 8 215,00 Eur skolą ieškovei (mažinama iki 2 068,75 Eur), nors tarp ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimas dėl šios situacijos ir derybos vyko dar 2022 m. sausio mėn. Neneigia paties fakto, kad dalis krovinio buvo sudrėkusi, tačiau nesutinka su ieškovės įrodinėjama aplinkybe, kad krovinys sugadintas dėl vežėjo kaltės, neveikiant pakankamai rūpestingai ir atidžiai, kad būtų išvengta krovinio sudrėkimo. Vykdant užsakymą krovinio pervežimui buvo pateikta geros kokybės, švari ir pilnai techniškai tvarkinga puspriekabė, ką patvirtina sekantys rašytiniai įrodymai: faktinis vežėjas UAB „J.“ transporto priemonę, kuria vežė ginčo krovinį, nuomojosi iš H. T., UAB. 2021 m. vasario 15 d. tarp šių šalių buvo pasirašytas turto priėmimo – perdavimo aktas, kuriame neužfiksuoti jokie transporto priemonės defektai, jų nematyti vizualiai ir akte esančiose nuotraukose. UAB „K. N.“ atliktos puspriekabės apžiūros metu taip pat nenustatyti jokie priekabos tento trūkumai - jokių tarpų, skylių ir kitų trūkimo, pro kuriuos galėjo prasiveržti vanduo, po krovinio iškrovimo buvo padarytos transporto priemonės nuotraukos, iš kurių taip pat nematyti jokių puspriekabės trūkumų. Ieškovė ir atsakovė sudarė krovinio vežimo sutartį, kurioje taip pat buvo aptartos abiejų šalių teisės ir pareigos, įskaitant ir ieškovės duotas pervežimo instrukcijas atsakovei; vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Pastabos“ buvo išvardintos instrukcijos, kurių atsakovė ir faktinis vežėjas UAB „J.“ laikėsi. T. y. pakrovimas buvo iš ryto, puspriekabėje nebuvo pakrauta jokių kitų draudžiamų krovinių. Jokių kitų šalių iš anksto aptartų instrukcijų, kurios būtų pritaikytos būtent tokio tipo krovinio vežimui, ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi, t. y. nebuvo jokių instrukcijų dėl puspriekabės tipo, puspriekabės vėdinimo, nebuvo užsakyta puspriekabė su reguliuojama temperatūra, nebuvo nurodoma, kokioje temperatūroje krovinys turėjo būti vežamas ir panašiai. Krovinys buvo vežamas, įvertinus ir ant pakuotės esantį ženklinimą dėl jautrumo drėgmei, nes buvo parinkta uždara transporto priemonė, pats siuntėjas parinko pakuotę ir jos apsaugą, pats pakrovė krovinį, todėl atsakovė neturėjo jokių abejonių, kad būsimas vežimas bus tinkamas šiam kroviniui. UAB „K. N.“ surašytoje ataskaitoje užfiksuota, kad puspriekabės apžiūros metu viduje pastebėti kondensato lašai, kurie tikėtina atsirado dėl nakties ir dienos temperatūrų skirtumų. Kadangi nėra jokių kitokių objektyvių paaiškinimų, iš kur puspriekabėje galėjo atsirasti vandens drėgmė (nes tentas buvo neperšlampamas ir be jokių tarpų), atsakovė laiko, kad natūralaus kondensato versija yra labiausiai tikėtina ir sąlygojusi vandens puspriekabėje atsiradimą, o kartu ir krovinio sudrėkimą. Tokioje situacijoje, kai padaryta išvada, kad vanduo puspriekabėje atsirado dėl natūralaus kondensato, vežėjas nuo atsakomybės turėtų būti atleistas CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies, CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto ir c punkto pagrindais, kadangi kondensatui, paties ieškovės teigimu, esant natūraliam reiškiniui, pats prekių siuntėjas, neužsakęs specialiai vėdinamos ar su temperatūros reguliatoriumi transporto priemonės, su kuria būtų pavykę išvengti kondensato, turėjo įvertinti kondensato susidarymą, krovinio jautrumą drėgmei ir parinkti savo krovinio supakavimą taip, kad kondensatas kroviniui nepakenktų. Atsakovė ir faktinis vežėjas UAB „J.“ pakraunant krovinį ir prieš vežimo pradžią atliko visas pareigas, kurias jam numato CMR konvencija ir vežimo sutartis; atsakovė nebuvo ir neprivalėjo būti pakavimo specialiste, kuri tikrintų parinktos krovinio pakuotės rūšies, kiekio, pakavimo metodo tinkamumo konkrečiam krovinio (duomenys neskelbtini). Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.6 punkte numatyta, kad vežėjas dalyvauja nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki jo pabaigos ir stebi, kad krovinys atitiktų įrašus CMR ar TIR dokumentuose. Vizualiai nustačius krovinio neatitikimą ir sugadinimą, daro atžymas krovinio važtaraštyje. Krovinys buvo maišuose ir iš šonų apvyniotas plėvele. Vežėjas nepastebėjo jokių pakuotės pažeidimų, nepastebėta maišų įplyšimų ir panašiai. Vežėjas tinkamai įgyvendino teisės aktais ir Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.6 punkte numatytas pareigas dėl krovinio patikrinimo ir nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė kaip nors pažeidė CMR konvencijos 8 straipsnį. Vežėjo pareiga buvo patikrinti, ar nėra akivaizdžių pakavimo trūkumų, t. y. įplyšimų, atsilupimų ir pan., tačiau atsakovė, kaip vežėja, neturėjo pareigos pati pakuoti krovinio, taip pat neturėjo ir neprivalėjo tikrinti, ar krovinio pakuotės rūšis, kiekis, vandens pralaidumas, oro pralaidumas bei pasirinktas pakavimo metodas yra tinkamas tokios rūšies kroviniui (duomenys neskelbtini). Vairuotojai neturi specialiųjų žinių, susijusių su krovinių pakavimu (pakrovimu). Vairuotojai, atvykdami pasikrauti krovinių, neturi jokios krovinių pakavimo technikos, medžiagų, būtinų kroviniams pakuoti, bei įrangos, reikalingos kroviniams pakrauti. Būtent siuntėjas, kaip savo srities profesionalas, geriausiai išmanantis savo prekės specifiką, turėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad krovinys būtų supakuotas taip, kad jam neigiamos įtakos nepadarytų, ieškovės įvardijami, natūralūs reiškiniai (tokie kaip, kondensatas). Siuntėjas tinkamai savo pareigų neįvykdė, ką patvirtina ir byloje esanti vertintojų Ataskaita. Aukščiau pateikti argumentai sudaro pakankamą pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės įrodinėjamais 6.146,25 Eur dydžio nuostoliais. Byloje yra skirtingi duomenys apie sugadintos produkcijos kiekį: IPC H. ataskaitoje apie atliktą patikrinimą, nurodoma, kad rasti sugadinti 55 maišai žaliavos – TR (duomenys neskelbtini) vidutinės C01, bendras svoris (neto) 1 375,00 kg, tuo tarpu ataskaitoje užfiksuota, kad rasti 46 drėgmės paveikti maišai. Lyginant šiuos du įrodymus, matyti, kad UAB „D. N.“ survejeriai krovinį apžiūrėjo 2021 m. kovo 31 d. (dieną po krovinio pristatymo į sandėlį), tuo tarpu IPC H. patikrinimą atliko daug vėliau, t. y. 2021 m. balandžio 7 d., kai krovinys buvo pervežtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Byloje yra skirtingi duomenys apie sugadinto krovinio rūšį: atsakovė įrodinėja, kad pervežimo metu buvo sugadintas 1 375,00 kg kiekis TR (duomenys neskelbtini) vidutinės C01, būtent šios rūšies krovinys įvardijamas IPC H. ataskaitoje, OOO „M.“ bandymu protokole, OOO „M.“ išvadoje dėl broko, tuo tarpu, prie vežimo dokumentų pateiktame 2021 m. kovo 24 d. kainoraštyje tokios prekės rūšies kaip „TR (duomenys neskelbtini) vidutinės C01“ nėra. Tokios rūšies krovinys neužfiksuotas ir ataskaitoje. Ieškovė gali reikalauti tik tų nuostolių, kurie atsirado už konkretaus pervežimo metu sugadintas prekes. Krovinio priėmimo metu detaliai krovinio būklė ir sugadinimų mastas nebuvo įvertinti. CMR važtaraštyje yra tik atžymėta „Šlapios pll ir maišai“, o 2021 m. kovo 30 d. UAB „S. L.“ surašytame krovinio pažeidimo/trūkumo akte tik pažymėta, kad krovinys šlapias, „šlapios paletės, šlapi maišai su (duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad šios bylos atveju laikytina, kad krovinio priėmimo metu pretenzija vežėjui nebuvo pareikšta, tokia pretenzija su detaliu krovinio sugadinimo masto paskaičiavimu nebuvo pateikta vežėjui ir per 7 darbo dienas nuo krovinio paėmimo, dėl ko laikytina, kad atsakovei nebuvo pateikta reklamacija pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie sugadinto krovinio mastą.
Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, jog iškrovimo vietoje (duomenys neskelbtini) krovinys buvo šlapias, taip pat neginčija, kad krovinio priėmimo iš siuntėjo (duomenys neskelbtini) metu krovinys buvo sausas, t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinio būklė iš esmės pasikeitė būtent atsakovės pasitelkto vežėjo UAB „J.“ vykdyto vežimo metu ir būtent vežimo metu dalis krovinio stipriai sudrėko, arba permirko; atsakovė taip pat neginčija, kad drėgmė yra faktorius, kuris pakenkė šiam (duomenys neskelbtini) žaliavos kroviniui, t. y. kad dėl drėgmės poveikio dalis krovinio buvo sugadinta. Tikslus krovinio sugadinimo mastas gali būti nustatytas tik išpakavus krovinį (šiuo atveju, paletės nei iškrovimo (duomenys neskelbtini) metu, nei UAB „K. N.“ apžiūros metu nebuvo išpakuotos), o reklamacijose nebūtina nurodyti žalos dydžio, reikalavimo pagrindo, pakanka, kad būtų konstatuota, jog prekių būklė netinkama, kas ir buvo padaryta ne tik atžyma CMR važtaraštyje, bet ir surašant Krovinio pažeidimo / trūkumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį be pastabų ar prieštaravimų pasirašė ir atsakovės pasitelkto vežėjo vairuotojas L. Ž.. Akte nurodyta, kad mašinoje bėga stogas, ir vairuotojas, pasirašydamas aktą, jokių išlygų nepažymėjo ir nei stogo bėgimo, nei šlapio krovinio faktų neginčijo. Reiktų vadovautis galutinio krovinio gavėjo OOO „M. F.“ pateiktais duomenimis apie sugadinto krovinio kiekį ir asortimentą. Krovinio gavėjas įvertino krovinio būklę iškrovimo metu ir terminai akivaizdžiai nebuvo susiję, o atsakovė vykdė krovinio vežimą tik dalimi maršruto. Gavėjas (duomenys neskelbtini), iškrovęs krovinį ir išardęs visas krovinio paletes, dalyvaujant siurvejerių IPC H. atstovams, 2021 m. balandžio 7 d. nustatė, kad rasti sugadinti 55 maišai žaliavos TR (duomenys neskelbtini) vidutinės C01, kurių bendras svoris yra 1 375 kg, tuo tarpu UAB „K. N.“ ataskaitoje nurodyta, kad 2021 m. kovo 31 d. rasti 46 drėgmės pažeisti maišai, kurių bendras svoris 1 145 kg. Apžiūros turi kitų esminių skirtumų: krovinys buvo iškrautas (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 29 d., UAB „K. N.“ siurvejeriai apžiūrėjo krovinį tik 2021-03-31, puspriekabę, kuria gabentas krovinys, siurvejeriai apžiūrėjo 2021 m. balandžio 1 d., t. y. ir viena, ir kita apžiūra įvykta praėjus keletui dienų po krovinio iškrovimo, kroviniui jau esant iškrovimo sandėlyje, o krovinį gabenusi priekaba – kitoje vietoje, tuo tarpu galutinėje paskirties vietoje siurvejeriai dalyvavo iškrovimo metu ir galėjo įvertinti būtent iškrovimo metu faktiškai buvusią krovinio ir transporto priemonės būklę. UAB „K. N.“ krovinio apžiūra buvo atlikta neardant krovinio pakuočių (palečių), t. y. neapžiūrėjus kiekvieno krovinio maišo, o tik vizualiai apžiūrėjus išorinę palečių būklę gamintojo įpakavime ir tokiu būdu pagal neišpakuotame krovinyje matomus drėgmės pėdsakus sprendžiant dėl sugadinto krovinio kiekio, tuo tarpu atliekant krovinio priėmimą (duomenys neskelbtini), gamintojo įpakavimas buvo ardomas, apžiūrima kiekviena krovinio pakuotė ir nustatinėjamas tikslus sugadinto krovinio kiekis. Krovinio iškrovimo (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad bėga puspriekabės stogas, tuo tarpu iškrovimo vietoje (duomenys neskelbtini) nenustatyti nei bėgančio stogo, nei bet kokios drėgmės puspriekabės viduje požymiai, krovinys gabentas plombuotoje transporto priemonėje. Krovinys buvo gabenamas į trečiąją valstybę su muitinės priežiūra, kas sąlygojo privalomą krovinių sekcijos plombavimą. Nesant drėgmės požymių kėbulo viduje ir nesant prieigos prie krovinio vežimo metu, nėra pagrindo manyti, kad krovinys tolesnėje maršruto dalyje buvo papildomai veikiamas išorinių veiksnių (lietaus, kondensato ir pan.) ir dėl to sudrėko daugiau maišų. Labiau tikėtina, kad krovinio neišpakavimas neleido išsamiai įvertinti sudrėkusio krovinio kiekio. Iš UAB „K. N.“ ataskaitos neseka, kad siurvejeris būtų matavęs ir tyręs krovinio drėgmę, kaip tai darė gavėjas (duomenys neskelbtini), matuodamas drėgmės kiekį kiekviename maiše, o ne spręsdamas dėl krovinio sugadinimo pagal išorinius požymius, t. y. vandens tekėjimo žymes ant maišų. Dalis krovinio buvo sugadinta ne dėl prekinės išvaizdos praradimo (dėmių ant maišų), tačiau dėl vidinių krovinio savybių pasikeitimo, t. y. per didelės drėgmės koncentracijos, kuri buvo sąlygota vandens, vežimo metu patekusio ant krovinio. Ryšys tarp vandens tekėjimo ir drėgmės maišuose pakankamai akivaizdus – didžioji dalis UAB „K.N.“ ir gavėjo duomenų sutampa, tačiau vis dėl to manytina, kad gavėjo duomenys yra tikslesni. Būtent galutinėje paskirties vietoje (duomenys neskelbtini) išpakavus krovinį ir pamatavus jo drėgmės lygį, nustatyti duomenys yra tikslesni ir patikimesni, nei apžiūros (duomenys neskelbtini) metu. „TR (duomenys neskelbtini) vidutinės C01“ ir (duomenys neskelbtini) yra vienas kito vertimas, naudojamas tame pačiame krovinio ženklinime, t. y. faktiškai tapačios sąvokos. Tolesnio vežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) metu krovinys nebuvo veikiamas drėgmės ar kitų išorės faktorių, jokie papildomos drėgmės pėdsakai nenustatyti; (duomenys neskelbtini) iškrovimo metu visos paletės nebuvo ardomos, todėl dalis sugadintų maišų galėjo nebūti nepastebėti ir nesuskaičiuoti, o CMR Konvencija to ir nereikalauja – iškrovimo metu pakanka nustatyti bendro pobūdžio faktą, kurį vėliau galima tikslinti, kas ir buvo padaryta iškrovimo (duomenys neskelbtini) metu. Nei atsakovė, nei jos pasitelktas siurvejeris UAB „K. N.“ neginčija, kad į krovinį patekęs vanduo sąlygojo jo sugadinimą, taip pat remiasi tuo, kad vežant tokį krovinį uždaroje erdvėje, dėl temperatūrų kaitos gali susidaryti kondensatas, tačiau tuo pačiu savo poziciją grindžia tuo, kad siuntėjas tokį krovinį turi supakuoti uždarai, tai akivaizdžiai parodo, kad atsakovė tik formaliai „ieško kaltų“, tačiau nesigilina į realias krovinio vežimo sąlygas ir savybes, jei tokio lygio kondensatas, atsakovės nuomone, gali susidaryti puspriekabėje, jis juo labiau susidarytų ir aklinos pakuotės viduje, todėl atsakovės požiūris iš esmės neteisingas ir elementariai nelogiškas. Atsakovės pasitelktas siurvejeris UAB „K. N.“ nekonstatavo, kad siuntėjo naudota krovinio pakuotė būtų netinkama, o tik konstatavo faktą, kad vanduo pateko per neuždengtą pakuotės viršų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pakuotė būtų netinkama ir kad tokio tipo krovinio vežimui turėtų būti naudojama kitokia pakuotė. Vežėjas aiškiu tarptautiniu ženklinimu ant pakuočių buvo įspėtas apie drėgmės riziką, tačiau vežėjas pasirinko kitokį sutarties vykdymo būdą – drėgmei jautrų krovinį jau pradėjusioje drėkti puspriekabėje gabeno savo rizika, vežimo metu nesiimdamas papildomų priemonių sumažinti drėgmės rizikai, t. y. puspriekabės krovinių sekcijos nevėdino, nors tokią galimybę turėjo (puspriekabė nebuvo plombuota). Atsakovė neginčija, kad nepaisant techninės būklės, puspriekabė ne tik kad neapsaugojo krovinio nuo vidinės drėgmės, tačiau dar daugiau – ją sąlygojo dėl kondensato susidarymo puspriekabės viduje, kuris lašėdamas nuo puspriekabės lubų, sugadino krovinį. Kondensato susidarymas priklauso nuo temperatūrų skirtumo ir vėdinimo, abu faktorius vežėjas vežimo metu gali stebėti ir įtakoti, ir būdamas savo veiklos profesionalas, privalo tai daryti, t. y. užtikrinti saugias vežimo sąlygas. Tentinė puspriekabė buvo tinkama tokio tipo krovinio vežimui. UAB „K. N.“ ataskaitos 5 skyriuje „Žalos priežastys“ paminėta, kad vairuotojas teigė, kad dar iki pakraunant (duomenys neskelbtini) krovinį (duomenys neskelbtini) jis matė kelis kondensato lašus ant priekabos grindų, o vežimo metu dienos ir nakties temperatūrų skirtumas intensyvėjo. Vairuotojas jau pakrovimo metu matė tiek krovinio ženklinimą, tiek lašus ant priekabos grindų; vežimo metu, matė ir suprato temperatūrų skirtumus; nesiėmė jokių priemonių, pradedant nuo kreipimosi į siuntėją instrukcijų ir baigiant puspriekabės vėdinimu, kas yra akivaizdžiai nepakankama saugiam krovinio vežimui. Atsakovė nepateikia jokių argumentų, kodėl ji neturėjo laikytis krovinio ženklinimo reikalavimų, net jei specialaus ženklinimo nebūtų, rūpestingam vežėjui savaime turėtų būti suprantama, kad vežimo sąlygos, kai vanduo bėga nuo lubų, nėra tinkamos bet kokio krovinio vežimui, nes sudrėksta pakuotė ar lieka vandens nuosėdos, o šiuo konkrečiu atveju, krovinys dar buvo atitinkamai paženklintas, kaip jautrus drėgmei.
Triplike atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad pateikiant reklamacija pakanka bendro pobūdžio įrašo apie sugadintą krovinį. Atsakovė neneigia, kad jai apie patį krovinio sugadinimo faktą buvo žinoma ir be reklamacijos pateikimo, tačiau reklamacija yra reikalinga ne tik tam, kad užfiksuoti patį sugadinimo faktą, bet, kad užfiksuoti krovinio sugadinimo apimtis ir mastą (nepateikiant tikslaus sugadinto krovinio nuostolių paskaičiavimo fakto), tinkamos reklamacijos pareiškimas yra svarbus vėlesniame etape, įrodinėjant vežėjo atsakomybę, vežėjo atsakomybės mastą ir nuostolių paskaičiavimą, jei gavėjas nesugeba laiku ir tinkamai pateikti vežėjui reklamacijos, tokiu atveju teismas apie krovinio sugadinimo mąstą ir apimtį sprendžia iš kitų byloje esančių įrodymų. Atsakovės draudikų pasamdyti asmenys (siurvejeriai UAB „K. N.“) ginčo krovinį apžiūrėjo poros dienų laikotarpyje, t. y. 2021 m. kovo 31 d. (krovinys pristatytas 2021 m. kovo 29 d.), tuo tarpu pats gavėjas krovinį apžiūrėjo tik 2021 m. balandžio 7 d. (po 9 dienų nuo to momento, kai pastebėtas pirminis krovinio apgadinimo faktas). UAB „K. n.“ atlikta apžiūra atitinka CMR konvencijos 30 straipsnyje įtvirtintus terminus. Laiko, kad natūralaus kondensato versija yra labiausiai tikėtina ir sąlygojusi vandens puspriekabėje atsiradimą, o kartu ir krovinio sudrėkimą. Pats siuntėjas, žinodamas savo siunčiamo krovinio savybes ir atsparumą drėgmei, turėjo supakuoti krovinį taip, kad jis būtų apsaugotas nuo bet kokios drėgmės (tiek nuo vandens patekimo iš išorės, tiek nuo galimo kondensato), turėjo užtikrinti, kad pakuotė atitiktų krovinį ir nesąlygotų/neprisidėtų prie krovinio sugadinimo. Kaip matyti iš nuotraukų, krovinio pakuotės buvo apsuktos polietilenine plėvele tik iš šonų, paliekant neuždengtą viršų. Atsakovė aiškindama tokį įpakavimo metodą, teigia, kad viršus buvo neuždengtas, tariamai sąmoningai, siekiant, kad supakuotas krovinys ventiliuotųsi. Mano, kad toks pakavimas („apvyniojimas plėvele“) buvo skirtas tikrai ne tam, kad krovinys nesudrėktų iš išorės, o tam, kad medžiaginiai maišai būtų apsaugoti nuo įdrėskimo, kad būtų suspausti ir sutvirtinti vienas ant kito uždėti maišai (kad jie neišslystų ir pan.). Vien paskutinio viršutinio maišo neapsukimas plėvelė absoliučiai niekaip negarantuoja vienas ant kito ant paletės sukrautų visų maišų ventiliacijos; apatinių maišų sudrėkimas leidžia teigti, kad apatiniai maišai sudrėko ne dėl to, kad iš išorės ant jų pateko vanduo (nulašėjo nuo stogo), bet dėl to, kad tokioje pakuotėje, kokioje buvo maišai ant palečių, susidarė kondensatas dėl įpakavimo nesiventiliavimo (apatiniai maišai nesiventiliavo per plėvele), todėl laikytina, kad maišų apsukimas plėvele nebuvo tinkamiausias ir geriausias sprendimas maišų sudėjimui ant paletės. UAB „K. N.“ siurvejeriai krovinį apžiūrėjo daug anksčiau nei IPC H. atliko patikrinimą, todėl logiška, kad tikslesni duomenys yra tie, kurie užfiksuoti iš karto pastebėjus krovinio defektus. UAB „K. N.“ apžiūra atlikta laikantis 7 dienų termino, kas sudaro savarankišką pagrindą, nesant tinkamos reklamacijos, vadovautis būtent UAB „K. N.“ Ataskaita. PC H. siurvejeriai taip pat, kai UAB „K. N.“ netinkamą produkciją atrinko vizualiai apžiūrėjus krovinį ir tai pažymėta pačioje ataskaitoje. Tik vėliau IPC H. atrinkti 55 maišai buvo pateikti tikrinimui į laboratoriją. Ginčo krovinys po pastebėtų defektų buvo dar gabenamas į (duomenys neskelbtini); remiantis bylos duomenimis, krovinys buvo paliktas tokiame pat įpakavime, t. y. maišai sudėti vienas ant kito, apsukta plėvele. Krovinio gavėjas galėjo pasirūpinti, jog pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) metu maišai būtų atskirti vienas nuo kito, nes nuo jau sudrėkusių esamų maišų galėjo sudrėkti daugiau maišų, kas realiai ir atsitiko, nes (duomenys neskelbtini) buvo sudrėkę 46 maišai, o į (duomenys neskelbtini) atvežti jau 55 sudrėkę maišai (9 maišais daugiau).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. kovo 24 d. šalys sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl krovinio (duomenys neskelbtini) vežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) (siuntėjas – P. & B. G.) – (duomenys neskelbtini), Lietuva (iškrovimo vieta UAB „S. L.“) už 600 Eur vežimo užmokestį.
2021 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) krovinys (13 palečių su (duomenys neskelbtini) maišais) buvo pakrautas į atsakovės pateiktą transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
2021 m. kovo 29 d. krovinį į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini) pristatė kitas atsakovo pasirinktas asmuo - trečiasis asmuo UAB „J.“. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „J.“ 2021 m. kovo 26 d. sudarė pervežimo sutartį.
Krovinys į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini) pristatytas sugadintas. Krovinį lydėjusiame CMR važtaraštyje krovinį iškrovęs logistikos sandėlis UAB „S. l.“ nurodė, kad gautos „Šlapios pll ir maišai“. Priimant krovinį, surašytas Aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vežėjo vardu pasirašė vairuotojas L. Ž.; akte nurodyta, kad apgadinimai pastebėti atidarius automobilį, jog automobilis atvyko neplombuotas, krovinys šlapias, mašinoje bėga stogas, šlapios paletės, šlapi maišai su (duomenys neskelbtini).
Krovinį iškrovimo vietoje (duomenys neskelbtini) UAB „S. L.“ sandėliuose apžiūrėjo nepriklausomas siurvejeris UAB „K. N.“, veikiantis vežėjo ir/ar jo draudiko pavedimu; apžiūra vykdyta neardant krovinio pakuočių (palečių), t. y. neapžiūrėjus kiekvieno maišo, o tik vizualiai apžiūrėjus išorinę palečių būklę gamintojo įpakavime, ir tokiu būdu pagal drėgmės pėdsakus ant krovinio pakuotės sprendžiant dėl sugadinto krovinio kiekio, po siurvejerio apžiūros.
Krovinys gavėjui (duomenys neskelbtini) pristatytas 2021 m. balandžio 7 d. kito ieškovės pasirinkto vežėjo OOO „E.“, transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); krovinys pristatytas su nepažeista plomba, transporto priemonės kėbulo drėgmė pristatymo metu neužfiksuota, nepastebėti tento apgadinimai ar remonto žymės. Paskirties vietoje buvo organizuota nepriklausomo siurvejerio IPC H. apžiūra, pradėta dar kroviniui esant transporto priemonėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat jau iškrovus į sandėlį ir pilnai išpakavus, t. y. išardžius krovinio gamyklinį įpakavimą.
IPC H. pateikė 2021 m. balandžio 7 d. Atliktos kontrolės ataskaitą, kurioje nurodė, kad išoriškai apžiūrėjus krovinį, atrinktos trys sugadintos paletės, kurių viena – be gamintojo pakuotės, o kitos dvi paletės – su gamintojo įpakavimu; išrūšiavus ant šių trijų palečių esantį krovinį, nustatyta, kad 55 produkcijos H. V. C01 maišai, kurių kiekvieno svoris – 25 kg, pristatyti su permirkimo, drėgmės, pratekėjimo žymėmis, todėl jie buvo atskirti nuo likusios krovinio dalies ir surašytas papildomas TORG -3 formos aktas „Dėl importuojamų prekių kiekio ir kokybės neatitikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Galutinio krovinio gavėjo OOO „M.F.“ atrinkti apgadinimo požymius turintys maišai buvo tiriami specialiais prietaisais, siekiant nustatyti, ar produkcija atitinka kokybės reikalavimus. Tyrimų metu nustatyta, kad esant leistinai maksimaliai 14 proc. drėgmei produkcijoje, faktinė drėgmė atrinktuose maišuose svyruoja nuo 15,1 proc. iki 16,6 proc., t. y. viršija maksimalią leistiną drėgmės ribą, todėl produkcija 55 maišuose, kaip neatitinkanti gamintojo specifikacijos ir maisto produktų saugumo reikalavimų, buvo pripažinta netinkama vartoti ir sunaikinta, ką patvirtina pridedamas 2021 m. liepos 14 d. Krovinio sunaikinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Vežimo metu buvo apdraustas krovinio (turto) draudimu; draudėjas – krovinio gavėjas OOO „M.F.“, draudikas – (duomenys neskelbtini) draudimo kompanija AO SK „P”. OOO „M.F.” pateikė draudikui AO SK „P.” pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, patirtų 6 146,25 Eur nuostolių apskaičiavimą ir sugadintos krovinio dalies nurašymą patvirtinančius dokumentus, ko pasėkoje AO SK „P.“ 2021 m. liepos 1 d. išmokėjo krovinio gavėjui (duomenys neskelbtini) (6 146,25 Eur) draudimo išmoką, kuri atitinka sugadintos krovinio dalies vertę, ir pareiškė atitinkamą pretenziją OOO „U. L.“, kuri 2021 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo AO SK „P.“ reikalaujamą (duomenys neskelbtini) (6 146,25 Eur) sumą.
OOO „U. L.” pateikė ieškovei 2021 m. liepos 29 d. Pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2021 m. lapkričio 9 d. Mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino sumokėjusi (duomenys neskelbtini) (6 146,25 Eur) kompensaciją pretenziją pareiškusiam krovinio draudikui AO SK „P.“. Ieškovė ir OOO „U. L.“ 2021 m. lapkričio 15 d. susitarė įskaityti abipusius reikalavimus, t. y. OOO „U. L.“ reikalavimą dėl 6 146,25 Eur nuostolių atlyginimo ir ieškovės reikalavimą dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo pagal pridedamas ieškovės PVM sąskaitas – faktūras.
Atsakovė dėl šio įvykio tyrimo kreipėsi į savo atsakomybės draudiką, t. y. trečiąjį asmenį B. U. A., AB, kuris 2021 m. balandžio 13 d. Sprendimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad dėl atsiradusių nuostolių atsakovės atsakomybė nekyla, nes vežėjas, t. y. atsakovė atleistina nuo atsakomybės, kadangi krovinio sudrėkimo vežėjas negalėjo išvengti, taip pat krovinys buvo vežamas jo neįpakavus ar įpakavus netinkamai. Ieškovė 2021 m. spalio 13 d. raštu – pretenzija Dėl krovinio sugadinimo vežimo metu kreipėsi į atsakovę ir jo draudiką, trečiąjį asmenį Bunda, atmesdama draudiko argumentus ir prašydama sumokėti 6 146,25 Eur kompensaciją. Atsakovė nesutinka atlyginti ieškovo nurodytus nuostolius.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi šį sprendimą panaikino. Šios nutarties konstatuotų aplinkybių kontekste teismas iš naujo išnagrinėjo šią civilinę bylą.
Šalių reikalavimai, atsikirtimai, jų atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl drėgmės, t. y. kad krovinio būklė pasikeitė dėl drėgmės būtent faktinio vežėjo trečiojo asmens UAB „J.“ vykdyto vežimo metu. Esminiu bylos dalyku yra atsakovės nurodomų aplinkybių dėl jos atleidimo nuo atsakomybės vertinimas, t. y. krovinio sudrėkimo priežasčių nustatymas, sąlygotas netinkamo krovinio supakavimo ir, galimai, natūralaus kondensato susidarymo krovinį transportuojant, ką savo nutartyje nurodė ir apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos A. T. savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CMR Konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų. Nesant šalių susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tik nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).
Nagrinėjamu atveju ir ieškovė, ir atsakovė 2021 m. kovo 24 d. Vienkartine krovinio pervežimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) aptarė, kad vežėjas dalyvauja nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki jo pabaigos ir stebi, kad krovinys atitiktų įrašus CMR ar TIR dokumentuose. Vizualiai nustačius krovinio neatitikimą bei sugadinimą, daro atžymas krovinio (CMR) važtaraštyje (2.6 punktas); jei krovinys įpakuotas ar pakrautas netinkamai vežėjas privalo nedelsiant informuoti užsakovą (ieškovę) raštu (2.9 punktas). Taigi atsakovė nurodyta sutartimi aiškiai prisiėmė pareigą dalyvauti pakraunant krovinį, stebėti krovinio duomenų atitikimą važtaraščio duomenims, o pastebėjus neatitikimą ar sugadinimą – daryti atžymas. Tačiau pastebėtina, kad minėtos sutarties 3.1 punkte ieškovei buvo nustatyta pareiga užtikrinti, kad šioje sutartyje nustatytais terminais vežėjui būtų pateiktas transportavimui paruoštas (tinkamai įpakuotas) krovinys, pateikti CMR važtaraščiai, bei kiti reikalingi dokumentai.
Įpakavimo tinkamumas nesukėlė teismui abejonių, nepriklausomai nuo to, jog vežėjas nėra pakavimo specialistas ir neturi pakankamų žinių įvertinti tam tikro produkto įpakavimo kokybę. Krovinys buvo supakuotas tinkamai bei išoriškai pažymėtas jo jautrumas drėgmei. Šioms aplinkybėms patikrinti ir išvadoms padaryti, teismas, kaip ir buvo nurodyta apeliacinio teismo nutartyje, iš naujo nustatinėjo sudrėkimą lėmusias priežastis ir daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad tai nebuvo natūralus kondensato susidarymas, kuris pažeidė prekes, kurios buvo netinkamai supakuotos, kas laikytina pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės.
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas faktinio vežėjo vairuotojas apie tai, kaip ir nurodė nutartyje apeliacinis teismas, kokiomis sąlygomis ginčo krovinys buvo vežamas, kokios oro sąlygos buvo tuo metu, ar vežimo metu buvo atidaroma priekaba ir pan. Liudytojas L. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad vežė krovinį -(duomenys neskelbtini) popieriniuose maišuose sudėtą ir apvyniotą polietileno plėvele, kad laikytųsi. Priekaba buvo nauja ir, greičiausiai, papuolė į didelį temperatūrų skirtumą, todėl mano, kad kondensatas pridarė tiek žalos. Liudytojas parodė, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas. Kraunant krovinį, priekaba buvo sausa. Vežimo laikas iki iškrovimo truko apie 3 paras. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar kelionės metu tikrino krovinį; krovinys aukštas, todėl kažką pamatyti yra sunku. Tuo metu liudytojas dirbo UAB „J.“. Jis buvo instruktuotas, kad turi apžiūrėti krovinį, ar nepažeista pakuotė, nesuplyšę maišai, jeigu yra leidžiama. Krovinio ženklinimo jis paprastai nežiūri; nepamena, ar šiuo atveju krovinys buvo ženklintas; pamena tik popierinius maišus ir (duomenys neskelbtini) kvapą; neprisimena, bet tikriausiai tas krovinys buvo vienintelis. Atvykus į iškrovimo vietą priekabos duris atidarė pats liudytojas; iš pradžių jis nieko nepastebėjo, o toliau pamatė, kad porą maišų šlapi. Ekspertui apžiūrint krovinį, jis nedalyvavo. Parodė, kad būnant labai dideliam temperatūrų skirtumui, susidaro labai stiprus kondensatas; negalvojo, kad krovinys jautrus drėgmei; paprastai brangus krovinys būna atsakingai supakuotas, o šis buvo apsuktas polietileno plėvele tik kad neišvirstų.
Liudytoju buvo apklaustas, krovinį pristačius į (duomenys neskelbtini), sandėlio darbuotojas. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad krovinys atvažiavo šlapias: tentas, stogas buvo šlapi, bėgo vanduo, buvo šlapi maišai. Buvo surašytas pažeidimo aktas. Krovikai iškrovę mašinas, pamatė, kad krovinys, visos grindys, maišai šlapi. Posėdžio metu liudytojas vėl parodė nuotraukas. Liudytojas, rodydamas nuotraukas komentavo, kad aplink paletę viskas šlapia; matyti, kad priekaboje yra šlapios grindys, ypač vandens pribėgę priekabos gale - prie pat durų. Mano, kad vanduo galėjo patekti per kiaurą stogą, šoninį lietų ar pakraunant krovinį atidarius stogą. Kondensatas būtų susidaręs tik po paletėmis. Nepamena savo praktikoje, kad iš kondensato būtų tiek vandens. Tentas yra ventiliuojamas, todėl minimali tikimybė, kad susidarytų toks kiekis kondensato. Iš nuotraukų matyti, kad drėgmė pateko iš viršaus. Liudytojas turi 9 nuotraukas darytas pačioje mašinoje ir sandėlyje. Nuotraukos buvo patalpintos sandėlio programoje. Vairuotojas akte gali parašyti komentarą. Liudytojo duomenimis, minimame akte vairuotojo komentaro nėra.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „K. N.“ nepriklausomu ekspertu. Šioje byloje į jį kreipėsi draudikas AB „B. U. A.“, prašydami apžiūrėti krovinį, pagal sandėlio pranešimą dėl sušlapusio krovinio. Atvykus į sandėlį krovinys buvo iškrautas. Suskaičiavo maišus, atskyrė sušlapusius, patikrinto paletes, surašė ataskaitą. Ant krovinio pakuočių buvo nurodytas krovinio laikymo santykinis drėgnumas. Susisiekė su vežėju, patikrino puspriekabę, kuri buvo be jokių pažeidimų (tentas nesuplyšęs, nesusiūtas), pastebėjo lašelius ant tento šonų panašius į kondensato, kuris susidaro esant temperatūrų skirtumui.
Įvertinus šių liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad šie parodymai neprieštarauja rašytiniams įrodymams ir patvirtina, kad krovinys buvo apgadintas dėl to, kad sudrėko jį vežant. Teismas taip pat daro išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, kad sudrėkinimas ir krovinio apgadinimas įvyko dėl natūraliai susidariusio kondensato. Tokias išvadas teismas daro įvertinus liudytojo – sandėlio darbuotojo parodymus, kad vandens buvo labai daug, dar kartą buvo apžiūrėtos nuotraukos, kurios patvirtino, kad yra minimali tikimybė, kad tiek drėgmės galėjo atsirasti nuo natūralaus kondensato dėl temperatūrų svyravimo. Savaime suprantama, kad tiesiogiai vežančiam krovinį asmeniui bei atsakovui ši versija yra priimtinesnė, nes ji sąlygoja atleidimą nuo atsakomybės. Teismas sutinka su sandėlio darbuotojo paaiškinimais, kurie yra logiški ir suprantami, kad tokio tipo priekaboje, kuri buvo tentine ir yra natūraliai vėdinama, tokio kiekio vanduo galėjo atsirasti tik dėl kitų, tačiau suinteresuotų asmenų neatskleistų aplinkybių, kurios savaime suprantama atsakovui būtų nenaudingos. Tačiau tikrų aplinkybių neatskleidimas, nepatvirtina, kad krovinys buvo pažeistas natūraliu kondensatu, kurio nesustabdė galimai netinkamas įpakavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas nestebėjo ir nesidomėjo krovinio ženklinimu, be to jis patvirtino, kad plėvele krovinys buvo apvyniotas tik dėl to, kad geriau krovinys laikytųsi, o vanduo buvo rastas ne po plėvele, o pačioje priekaboje, ant grindų, šonų ir jo buvo labai daug. Akivaizdu, kad pagrindinė krovinio sugadinimo priežastis yra nemažo kiekio vandens patekimas į tentinės priekabos vidų ir tai nėra susiję su natūraliais veiksniais (kondensatas), todėl neturi reikšmės pakuotė, nes jis nebuvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu. Atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
Teismas dėl žalos dydžio sutinka su ieškovo paaiškinimais, nes skirtingas sugadinto krovinio kiekis atsirado tik dėl nuodugnaus jo apžiūrėjimo ir patikslinimo, o ne papildomo jo apgadinimo galutiniame pristatymo taške.
CMR 17 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Šiuo atveju atsakovė įrodinėjo, kad buvo CMR 17 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta jos atsakomybę šalinanti aplinkybė, t. y. krovinys buvo netinkamai įpakuotas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neįrodyta ir nenustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.
CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 302,50 Eur išlaidų susijusių su pretenzijos atsakovei parengimu, ir kita teisine pagalba ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistinos 302,50 Eur skolos išieškojimo išlaidos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnis).
CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – nuo ieškinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiškinimas leidžia spręsti, jog ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to, tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų dydžio palūkanos. Tai atitinka ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; kt.). Be to, pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį nuostolius patyrusiam pagal sutartį įgaliojimus turinčiam asmeniui (nagrinėjamos bylos atveju – krovinio siuntėjui) yra nustatyta teisė gauti 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuotinas ir iki ieškinio pateikimo dienos, kurios priteistinos iš vežėjo tuo atveju, kai šiam raštu buvo pateiktas reikalavimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovei sąskaitas dėl skolos ir reikalauja atlyginti nuostolius. Taigi remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia mokėtinas palūkanas tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties atveju, ir byloje konstatavus atsakovės pareigą atlyginti ieškovei patirtus nuostolius yra pagrindas konstatuoti ieškovės teisę gauti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo reikalavimo atsakovei pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus atsakovei, prašė priteisti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2021 m. spalio 13 d. (pretenzijos pareiškimo data), todėl teismas sprendžia esant pagrindui priteisti 5 procentų palūkanas iš atsakovės būtent nuo šios datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios sudaro 54,73 Eur (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punktas).
Teismas , vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 146 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis), taip pat patyrė 245 Eur vertimo išlaidas bei 2758,8 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, todėl ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. T“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 6146,25 Eur nuostolių atlyginimą 302,50 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 54,73 Eur ikiteismines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3149,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.