Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai V. U., atsakovo atstovei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. U. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo- Šalčininkų rajono policijos komisariatas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja yra Vilniaus AVPK Šalčininkų RPK Organizacinio poskyrio specialistė (b.l.6). Šalčininkų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjos santuoka su A. B. buvo nutraukta, o jų dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, t.y. pareiškėja (b.l.7), o (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su R. P. (b.l.10).

Vilniaus AVPK 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.10-S-6035 „Dėl kasmetinių atostogų trukmės“ atsisakė suteikti pareiškėjai 35 kalendorinių dienų kasmetines atostogas (b.l.16) ir tokį sprendimą motyvavo tuo, kad DK 166 str. 2 d. 2 punkto ir VTĮ 36 str. 1 dalies nuostatos, numatančios, kad darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi būti suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos nepriklausomai nuo turimo stažo, taikomos darbuotojams, kurie faktiškai vieni augina vaiką (pvz.: yra našlys (našlė), vieniša motina, kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, yra išsituokęs ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo). Sprendžiant klausimus, ar tikrai darbuotojas vienas augina vaiką, atsižvelgiama į paties asmens pateiktus duomenis, jo viešus pareiškimus (įvairios deklaracijos ir pan.), o kadangi pareiškėja pateikė santuokos, įregistruotos 2005-12-10, liudijimą, taip pat privačių interesų deklaracijoje, pildytoje 2008-11-25, nurodė sutuoktinį, akivaizdu, kad vaikas auga šeimoje. Vadovaujantis CK 37 str. 2 dalimi, numatančia, kad vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai, jai netaikytina sąvoka „viena auginanti vaiką“, nes ji gyvena santuokoje su savo sutuoktiniu, todėl nėra pagrindo jai suteikti 35 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Jos nurodyta aplinkybė, jog vaiko tėvas gyvena užsienyje ir vaiko neaugina, suteikia jai teisę įstatymų nustatyta tvarka prisiteisti lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-05-31 rašte Nr.5-S-4202 (b.l.23-27) dėl atostogų suteikimo darbuotojui, vienam auginančiam vaiką, paaiškino policijos įstaigoms, kad, vadovaujantis DK 166 str. 2 ir VTĮ 36 str. 1 dalių nuostatomis, darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos nepriklausomai nuo turimo stažo. Šios teisės normos apima darbuotojus, kurie faktiškai vieni augina vaiką (pvz., yra našlys (našlė), vieniša motina, kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, yra išsituokęs ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojais bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Be to, ši įstatyme numatyta garantija šiuo atveju nepriklauso nuo to, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sutuoktiniais laikomi asmenys, kurie yra sudarę santuoką pagal CK 3.23, 3.24 straipsnius, partneriais laikomi asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravę partnerystę, sugyventiniais laikomi asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravę partnerystę, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeimą (CK 3.229 str.), atitinkamas giminystes ryšys gali būti nustatytas ir teismo (LAT 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ.byloje Nr.3K-3-389/2005). Sprendžiant klausimus, ar tikrai darbuotojas vienas augina vaiką, galima atsižvelgti į paties asmens pateiktus duomenis, jo viešus pareiškimus (įvairios deklaracijos ir pan.), o jeigu būtina- taip pat ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybos informaciją.

Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyrius 2008-07-28 raštu „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos“ Nr.(06)SD-14262 (b.l.28-29) paaiškino Vilniaus miesto VPK viršininkui, kad, vadovaujantis DK 165 str. 1 dalies, 166 straipsnio nuostatomis, kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė- 28 kalendorinės dienos, tačiau tam tikrų kategorijų asmenims jos yra ilgesnės: minimalios 35 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliesiems bei kitiems įstatymų numatytiems asmenims. Sąvoka „vienas augina vaiką“ yra vertinamoji, todėl kiekvienu individualiu atveju nustatant jos prasmę turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes. LAT Senatas Nutarimo Nr. 44 12.2 punktu išaiškino, kas yra darbuotojai, vieni auginantys vaikus (įvaikius). Vienas darbo santykių reguliavimo principų yra darbo santykių šalių lygybė, pagal jį šalims vienodai priskiriama pareiga bendradarbiauti, kad tarpusavio santykiai būtų grindžiami įstatymu ir tai gali būti pasiekiama tik suteikiant reikiamą informaciją tinkamam įstatymų vykdymui. Iš šio principo kyla darbdavio pareiga informuoti darbuotoją apie jam DK garantuotas teises ir lengvatas, o darbuotojas, norėdamas jomis pasinaudoti, turi pateikti atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, įstatymo numatytų garantijų užtikrinimas yra darbdavio pareiga. Darbuotojui teisė į 35 k.d. kasmetines minimalias atostogas, numatytas DK 166 str. 2 dalyje, priklauso nuo tas aplinkybes patvirtinančių dokumentų pateikimo darbdaviui dienos. Taigi, darbuotojas, norintis pasinaudoti DK 166 str. 2 d. 2 punkte įtvirtinta teise, turi pateikti teismo nutarimo nuorašą, pažymą apie šeimos sudėtį ar kitus dokumentus, įrodančius faktą, kad jis vienas augina vaiką iki 14 metų. Pateikus minėtus dokumentus, darbdaviui atsiranda pareiga suteikti ilgesnės trukmės minimalias kasmetines atostogas, t.y. 35 kalendorinių dienų per metus. Darbuotojui pateikus dokumentus (vaiko gimimo liudijimą, ištuokos liudijimą ir kt. dokumentus), patvirtinančius faktą, kad jis vienas augina vaiką iki 14 metų, darbdavys jį turi informuoti apie jam DK garantuotą teisę į 35 k.d. kasmetines minimalias atostogas bei jas suteikti. Darbdaviui apie kiekvieno darbuotojo atitikimą DK 166 str. 2 dalies sąlygoms tampa žinoma nuo tas sąlygas patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos.

Iš pateikto Šalčininkų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad juo buvo nutraukta santuoka tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. B., (duomenys neskelbtini) metų gimimo dukros gyvenamoji vietas nustatyta pas motiną, t.y. pareiškėją, neribojant buvusio sutuoktinio teisių susitikinėti su dukra, dalyvauti jos išlaikyme bei auklėjime (b.l.7).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, teismų praktikos analizė ir išvados .

Šioje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau pareiškėja nesutinka su jai darbdavio apskaičiuota 30 kalendorinių dienų kasmetinių minimalių atostogų trukme ir teigia, kad jai, kaip motinai, vienai auginančiai vaiką, turi būti suteiktos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Taigi, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėja laikytina asmeniu, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų ir ar tuo pagrindu jai suteiktinos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.

Pareiškėja yra statutinė vidaus tarnybos sistemos pareigūnė, kurio statusą, socialines bei kitas garantijas nustato Statutas.

VTĮ 4 str. 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008-10-18 iki 2008-12-31) nustatė, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 16 str. 4 ir 5 dalys, 18¹ ir 19 straipsniai, 39 str. 1 dalis, 43 str. 5 d. 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius, t.y., 23-26¹ straipsniai, taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pagal šiuo metu galiojančią VTĮ 4 str. 2 dalies redakciją (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01), statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 str. 4 ir 6 dalys, 16¹, 17, 18¹, 19, 28 straipsniai, 29 str. 5 ir 6 dalys, 31, 31¹, 32, 33 straipsniai, 39 str. 1 dalis, 43 str. 5 d. 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios, tiek šiuo metu galiojančios VTĮ redakcijos 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. VTĮ 16 str. 1 d. 4 punktas nustato, kad valstybės tarnautojai turi teisę į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas. VTĮ 36 str. 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos.

Vadovaujantis DK 165 str. 1 dalimi, kasmetinės atostogos yra kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos. DK 166 str. 1 dalis nustato, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos, o vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų; 2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; 3) neįgaliesiems; 4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

Statuto 32 str. 1 dalies 1 punktas nustato, kad pareigūnams, kurių vidaus tarnybos stažas yra iki 10 metų, suteikiama 30 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų.

Vadovaujantis CK 3.3 str. 1, 2 dalimis, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. CK 3.7 str. 1 dalis nustato, kad santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai (CK 3.7 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 3.165 str. 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.169 straipsnis, reglamentuojantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą tėvams gyvenant skyrium, nustato, kad tuo atveju, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (...) Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įtvirtina CK 3.170 straipsnis, kurio 1-4 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.X-1569 patvirtintos Valstybinėje šeimos politikos koncepcijos 1.6.7 punkte santuoka apibrėžiama kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, o šios koncepcijos 1.6.9 punktu šeima apibrėžiama, kaip sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra.

LAT Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.44 „Dėl Dar­bo ko­dek­so nor­mų, reg­lamentuojan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129 straips­nis), tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ 12.2 punkte nurodoma, kad dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni au­gi­na vai­kus (įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus ir šiuo pa­grin­du pa­gal DK 135 str. 1 d. 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra pri­pa­žįs­ta­mi dar­buo­to­jai, ku­rie fak­tiš­kai vie­ni au­gi­na vai­ką (vai­kus) ar įvai­kį (įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus (pa­vyz­džiui, yra naš­lys (naš­lė), vie­ni­ša mo­ti­na (įmo­tė), ki­tas vai­ko tė­vas (įtė­vis) at­lie­ka lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ar jam ne­ter­mi­nuo­tai ar­ba ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­ta tė­vų val­džia, san­tuo­ka yra nu­trauk­ta ar gy­ve­na sky­rium ir teis­mo spren­di­mu vai­ko (įvai­kio) gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra nu­sta­ty­ta su juo, kt.). Šis są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis, nes prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai dar­buo­to­jas bus lai­ko­mas fak­tiš­kai vie­nas au­gi­nan­tis vai­ką. DK 135 str. 1 d. 2 punk­tas tai­ko­mas ir įsta­ty­mi­nio glo­bė­jo (rū­pin­to­jo) at­žvil­giu. Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas iš­lai­ko au­gi­na­mą vai­ką, ar ki­tas vai­ko tė­vas taip pat vyk­do pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­tį vai­ką.

Iš to, kas pasakyta šiame ir sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“, darytina bylos išnagrinėjimui reikšminga išvada, kad aplinkybė „vienas (viena) augina vaiką“ yra vertinamoji ir priklauso nuo konkrečiu metu nustatytų faktų, t.y., darbdavio pareiga suteikti pailgintas kasmetines atostogas nėra permanentinė, aplinkybėms pasikeitus, sprendimas suteikti (nesuteikti) pailgintas atostogas gali kisti. Nustatytų šioje byloje faktinių aplinkybių bei cituotų teisės aktų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjos darbdavys iš esmės pagrįstai atsisakė suteikti jai pailgintas atostogas, nes ji negali būti laikoma faktiškai viena auginanti vaiką (dukrą) iki 18 metų, nes dukra turi tėvą, kuris ir pagal teismo sprendimą, ir pagal cituotą CK turi ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti jos auklėjime. Teismas pabrėžia, kad aptariamu atveju pareiškėjos vaiko tėvo teisė tai daryti (t.y. dalyvauti jos auklėjime, taip kompensuojant tėvų buvimą su dukra, kam iš esmės ir suteikiamos pailgintos atostogos), nėra niekaip suvaržyta, t.y. jis nėra įkalinimo vietoje, jam neapribota tėvo valdžia, gi jo buvimo užsienyje pareiškėja nei darbdaviui, nei teismui neįrodė jokiais dokumentais, juolab, kad, vertinant formaliai, ir vieno iš tėvų gyvenimas užsienyje nėra ta aplinkybė, kuri leistų spręsti, kad tėvas (motina) neprisideda (negali prisidėti) prie vaiko auklėjimo, nes ir gyvenantiems (dirbantiems) užsienyje yra suteikiamos atostogos ir jie atvyksta jų į Lietuvą. Dėl fakto, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką su asmeniu, kuris jos dukros neįvaikino, teismas pasisako, kad savaime ši aplinkybė nėra pagrindas laikyti, kad moteris faktiškai nebe viena augina vaiką, nes tokia santuoka sutuoktiniui, kuris neįvaikina kito sutuoktinio vaiko (vaikų), jam jokių pareigų nei vaiko priežiūros, nei vaiko išlaikymo, nei vaiko auklėjimo klausimais neuždeda, atvirkščiai, dažnai tarp vaiko (vaikų) ir naujojo sutuoktinio susiklosto nepalankūs santykiai, vaikas (vaikai) mano gauną mažiau motinos (tėvo) dėmesio ir jiems skiriamo laiko, nes šis jo dalį skiria naujajam sutuoktiniui.

Kartu teismas pabrėžia, kad šis teismo sprendimas, pareiškėjai darbdaviui pateikus įrodymus, kad jos buvęs sutuoktinis nuolat gyvena užsienyje ir dėl šios ar kitos priežasties faktiškai nedalyvauja (negali dalyvauti) dukros auklėjime, nėra kliūtis priimti kitokį sprendimą dėl jos prašymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 punktu, 127 str.,

nusprendė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 10-S-6035 „Dėl kasmetinių atostogų trukmės“ palikti nepakeistą, o skundą- atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.