Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-02-06 · Civilinė byla Nr. 2-65-835/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
2-65-835/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03396-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
V. T.
Advokatai
Dominykas Varnas
Kategorijos
  • 33.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-65-835/2013(Proceso Nr. 2-13-3-03396-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija 33.9.1; 30.10; 99.5; 114.11; 116.1. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovei V. T., jos atstovui advokatui J. G. Valivoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. T. dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį 3 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62,20 kv. m., šį butą visą natūra paskiriant atsakovės nuosavybėn, o iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 21300,00 Lt kompensaciją, priteisti iš atsakovės ieškovui 4001,89 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovui priklauso 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto 2008-12-18 iš L. Š. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir atsakovei priklauso 4/6 šio buto. Nuo pat pirkimo dienos ieškovas negalėjo patekti į butą ir naudotis savo turtu, kadangi į butą jo neįleidžia atsakovė, tuo pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir nuosavybės teisę. Ieškovas atsakovei daug kartų siūlė jai parduoti savo dalį, ir iš jos nupirkti jos dalį, ir bendrai butą parduoti bei pasidalinti pinigus 1/3 ir 4/6 dalimis, ir bendrai keisti butą į lygiavertį turtą, ir jai naudotis jo dalimi sumokant mokesčius, taip pat svarstyti bet kokius jos pasiūlytus variantus, tačiau atsakovė su niekuo nesutiko, savo variantų nesiūlė. Natūroje šis butas yra nedalus, nes įrengti atskirą įėjimą ir atidalinti bendro naudojimo patalpas nėra galimybių. Dėl trukdymo naudotis nuosavybe nuolat tarp šalių kyla konfliktai, keliolika kartų kreipėsi į policiją. Ieškovas negali butu naudotis ir disponuoti, tačiau jam, kaip bendraturčiui, keliami reikalavimai sumokėti už komunalines paslaugas, dėl ko jis patiria nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Prašoma priteisti nuostolių suma yra 4001,89 Lt, kuriuos sudaro apmokėjimai už komunalinius mokesčius pagal pateiktus mokėjimo kvitus.

Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pateiktas buto atidalijimo būdas atsakovės netenkina ir yra nepriimtinas, nes ji negali pasilikti sau šio buto ir sumokėti ieškovui 21300,00 Lt, kadangi gyvena iš 600,00 Lt pensijos ir santaupų neturi. Taip pat ji nesutinka ir su kitais ieškovo pasiūlytais variantais, kadangi ją tenkina esama padėtis ir ji ieškovui netrukdo naudotis jam priklausančiu kambariu. Kad tarp šalių kyla konfliktai, kaltas tik ieškovas, nes jis elgiasi netinkamai. Nuostolių priteisimui nėra jokio pagrindo, nes kiekvienas mokasi už save.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys yra 3 kambarių buto, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovui priklauso 1/3 (33/100), atsakovei 4/6 (67/100) šio ginčo turto dalys (b. l. 9-13, 25, 117, 119). Naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad butu, išskyrus vieną kambarį, naudojasi tik atsakovė (b. l. 84-85).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl nepagrįsti argumentai, jog vienam iš bendrasavininkių nesutikus su atidalijimo būdu, negalimas daikto teisinio režimo pasikeitimas pagal vieno iš bendrasavininkių reikalavimą. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-421/2012). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamas bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atidalinti buto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nei viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo. Be to, ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Butas priklauso dviems bendraturčiams: ieškovui 33/100 dalys, atsakovei 67/100. Ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji. Atsižvelgiant į buto tikslinę naudojimo paskirtį, kambarių skaičių, akivaizdu, kad jį atidalinti į du butus, kuriems būtų atskirai priskirtos pagalbinės patalpos - virtuvė, koridorius bei sanmazgas, nėra galimybės. Šiuo metu butu naudojasi viena atsakovė, toks faktinis naudojimasis butu iš esmės atitinka pagrindinę tikslinę buto naudojimo paskirtį - trijų kambarių gyvenamasis butas. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovui priklausiančias 33/100 dalis, kurios sudaro 20,68 kv. m. bendro buto ploto, į atskirą butą, su atskira virtuve ir sanmazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma (b. l. 14-23). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad natūra atidalinti ieškovo buto dalies neįmanoma. Nustačius, kad šioje byloje negalimas ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, bei, kad šalys nesiekia nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, be to, jog ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė už atsakovės, ieškovas turi kitą gyvenamąjį plotą, nuo šio turto įsigijimo 2008 m. iki šiol juo nesinaudojo dėl konfliktų su atsakove, ieškovas siekė savo buto dalį parduoti, išnuomoti, spręstina, kad jo interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus (b. l. 26-28). Kad šalys nuolat konfliktuoja ir negali ginčo butą valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu patvirtina ieškovo pateikti nutarimai, nutartys ir paranešimai (b. l. 29-37) ir atsakovės pateikti nuosprendžiai (b. l. 88-92). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad jai svarbu išsaugoti ir neprarasti ginčo daikto, ji nesutiko su ieškovo siūlomais susidariusios situacijos sprendimo variantais, nesutiko pasinaudoti galimybe įsigyti kitą tokį ar panašų butą, tačiau nepateikė nei savo pasiūlymų, nei jos poziciją dėl ieškovo pasiūlymų netinkamumo pagrindžiančių įrodymų, tik nurodė, kad jai reikalingas būtent tokio dydžio gyvenamasis plotas kokį ji turi, kad išmokėti ieškovui kompensacijos negali dėl gaunamų mažų pajamų. Jokių duomenų apie turimas santaupas ir kitą nekilnojamąjį turtą nepateikė. Teismas sprendžia, kad nustačius šias faktines aplinkybes, atsakovei iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovo poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šalims nepavykus rasti atidalijimo natūra varianto, yra pagrindas ieškovo ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovui kompensaciją pinigais tenkinimui.

Vertindamas ar ieškovo prašoma priteisti 21300,00 Lt kompensacija yra teisinga, teismas pažymi, jog paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Ieškovas ginčo turto dalį įgijo už 24500,00 Lt (b. l. 21-22). Byloje pateikti įrodymai, jog ginčo buto vertė yra 63900,00 Lt (b. l. 79). Šio pateikto buto įvertinimo atsakovė neginčijo, todėl nustačius, kad turto vertė nustatyta Valstybinės įmonės Registrų centro pagal rinkos būklę spręstina, kad abejoti jos objektyvumu nėra jokio pagrindu.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl daikto teisinio rėžimo pakeitimo bei atidalijimo būdo ir prašomos priteisti kompensacijos dydžio, yra pagrįstas todėl tenkintinas.

Reikalavimas dėl 4001,89 Lt nuostolių atlyginimo atmestinas, kadangi kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, nepriklausomai nuo to ar savininkas naudojasi butu ar ne (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo 759,07 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir 3300,00 Lt už advokato teisines paslaugas (b. l. 7, 68-69, 80, 104-105, 112-113). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovo pareikšti reikalavimai tenkinti 84,183 procento (21300,00 Lt iš 25301,89 Lt), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 639,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (21300,00x3%), 2778,00 Lt už advokato teisines paslaugas (3300,00x84,183% ). Valstybei iš atsakovės priteistina 19,99 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (b. l. 1) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p, 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės V. K. ir V. T. priklausantį 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62,20 kv. m., šį butą visą natūra paskiriant V. T. nuosavybėn.

Priteisti iš Vladzės T. V. K. 21300,00 Lt piniginę kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Vlazdės T. V. K. 639,07 Lt žyminį mokestį ir 2778,00 Lt už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš V. T. valstybei 19,99 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė