- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 1-80-733/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39685-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-04-20, laikotarpiu nuo 09 val. 54 min. iki 10 val. 14 min., Šilutės m., M. Jankaus g. 4, Šilutės rajono apylinkės teismo patalpoje, administracinio nusižengimo bylos Nr. A2.6-117-385/2017 teismo posėdžio metu, R. M., apklausiama kaip liudytoja, prieš tai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia melagingai parodė, kad 2016-08-19, 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) automobilį „Alfa Romeo 156 Sportwagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo ir ji, vairavo nepažįstamas sesers draugas, kuris Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) nepažeidė, nors tokie jos parodymai prieštaravo minėtoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Kaltinamoji R. M., apklausta teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ji, kaip liudytoja, prieš tai pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, administracinio nusižengimo bylos, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas sesers V. P. sugyventinis G. Z., teismo posėdžio metu, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, jog 2016-08-19, 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo ji ir jos sesuo, vairavo ne G. Z., kuris važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešdamas policijai, o jai nepažįstamas sesers draugas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Liudytojas S. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2016-08-16, po pietų, jis, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir išgirdo garsą, panašų į plastmasės ir skardos braškėjimą. Priėjęs prie lango pamatė kaip kieme automobilis „Alfa Romeo“, važiuodamas atbuline eiga, galiniu bamperiu atsitrenkė į automobilio „VW Golf“ priekinį dešinį sparną. Iš automobilio „Alfa Romeo“ priekinės keleivio pusės išlipusi moteris apžiūrėjo automobilių susidūrimą, o šio automobilio vairuotojas atsidaręs dureles, iškėlęs kairiąją koją ir persisvėręs per atidarytų durelių slenkstį, bet neišlipdamas iš automobilio, žiūrėjo į automobilių susidūrimo pusę. Moteriai įlipus į automobilį vairuotojas pavažiavo kelis metrus į priekį ir sustojo. Tada iš automobilio išlipo vairuotojas, ta pati moteris, sėdėjusi priekinėje keleivio pusėje, ir kita moteris, sėdėjusi automobilio gale, kurie apžiūrėję minėtų automobilių susidūrimo vietą paskėsčiojo rankomis ir sulipę į automobilį „Alfa Romeo“ išvažiavo. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį, iš kurio vietos vairuotojas pasišalino. Automobilio vairuotoją pagal veido bruožus atpažino administracinio nusižengimo bylos teismo posėdžio metu (b. l. 36, 37, 40, 41).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-08-19, 17 val. 54 min., mobiliojo telefono numeriu, priklausančiu S. V., pranešta apie tai, jog prieš keletą minučių namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme į stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nepranešęs policijai iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 19-21).
Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-21 nutarimo, įsiteisėjusio 2017-09-21, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6- 117-385/2017 G. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį jam paskirta 725 Eur bauda už tai, jog, 2016-08-19, 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis, vairuodamas automobilį „Alfa Romeo 156 Sportwagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl to atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, o iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešdamas policijai (b. l. 25-33).
Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-21 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6-117-385/2017 perdavė surinktą medžiagą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. M. atžvilgiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes šios bylos nagrinėjimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, jog automobilį „Alfa Romeo“ vairavo G. Z., o liudytojos R. M. parodymai, jog šis į jokį automobilį neatsitrenkė, prieštarauja neginčytinai byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (b. l. 3).
Iš 2017-04-20 administracinio nusižengimo bylos Nr. A2.6-117-385/2017 garso įrašo, liudytojos priesaikos ir informacinės pažymos akivaizdu, kad teismo posėdžio metu R. M., apklausiama kaip liudytoja, prieš tai pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, parodė, jog 2016-08-19, 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo ji ir jos sesuo V. P., vairavo nepažįstamas sesers draugas, kuris į jokį automobilį neatsitrenkė, KET nepažeidė (b. l. 16-18, kompaktinis diskas – b. l. 12).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios R. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2017-04-20 teisme, administracinio nusižengimo bylos teismo posėdžio metu, ji, apklausiama kaip liudytoja, prieš tai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus, yra surinkta pakankamai. Kaltinamoji R. M. pripažįsta padariusi nusikaltimą. Jos parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.
R. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji, apklausiama kaip liudytoja, prieš tai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus teisme.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamoji R. M. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. Z. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 97). A. Z. sutinka būti R. M. laiduotoju ir prašo ją perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 98). Gynėjas ir prokurorė tokiems prašymams neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba je jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas A. Z. prašymas, kuriame nurodoma, kad jis sutinka būti kaltinamosios R. M. laiduotoju, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). R. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 54, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstama veika žalos nepadarė (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, R. M. turi šeimą, anksčiau už administracinius nusižengimus nebausta (b. l. 45, 46, 53). Teisiamajame posėdyje R. M. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo netinkamą elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jos sesers V. P. sugyventinio G. Z. tėvas A. Z., kuris anksčiau neteistas, o tik baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais (b. l. 100-103), (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, drausmingas, kruopštus darbuotojas, kolektyve, dėl sukauptos darbo ir gyvenimiškos patirties, turintis neginčijamą autoritetą ir rodantis teigiamą pavyzdį bendradarbiams (b. l. 99). Be to, A. Z. nurodė, kad kaltininkei R. M. galės daryti teigiamą poveikį. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti kaltininkei R. M. teigiamą įtaką, nes su ja nuolat bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytas sąlygas, R. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).
R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61, 62), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. M. kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. Z. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti A. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.