Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-10-16 · Byla Nr. TS-124-753/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-16
Bylos Nr.
TS-124-753/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48989-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-124-753/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48989-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 16 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. liepos 7 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Nuosprendis 2023 m. sausio 23 d. įsiteisėjęs.

Bausmės pradžia 2023 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 14 d.

Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Anksčiau teistas.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo. Skatintas 1 kartą. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. liepos 3 d. kartą per savaite dalyvavo penkiuose grupiniuose ,,smurtinio elgesio prevencijos“ užsiėmimuose. E. K. dalyvavo ir išklausė teisinio socialinio švietimo užsiėmimų programą.

Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti, nuo 2023 m. balandžio 3 d. nuteistasis dirba LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo gamybos zonoje darbininku. 2023 m. liepos 26 d. įstaigoje gauta Nr. G-23-608I UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. SD-343. kurioje teigiama, kad E. K. lygtinio paleidimo atveju įdarbintų plataus profilio statybininku.

2023 m. liepos 26 d. įstaigoje gautas E. K. sutikimas Nr. G23-6072. kuriame teigiama, kad nuteistasis sutinka, kad jis grįžtų gyventi adresu, (duomenys neskelbtini) galimo lygtinio paleidimo atveju.

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. pateiktoje pažymoje Nr. NFP-23-448 nurodyta, kad nuteistojo E. K. vardu vykdomieji dokumentai negauti.

Šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kankindami ir itin žiauriai sunkiai sutrikdė asmens sveikatą bei neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jų platinti. Nuteistasis linkęs minimalizuoti kaltę.

Teisės pažeidėjas turi tikslą keisti savo elgesį, anksčiau išeiti į laisvę, nuosekliai to siekia vykdydamas resocializacijos plane numatytas priemones. Įsitraukdamas į pozityvias veiklas. E. K. turi ateities tikslų, jie yra konkretūs, įgyvendintini. Nuteistasis mandagus su administracija, pareigūnais, kitais nuteistaisiais. Bausmės atlikimo metu stebima, kad asmuo stengiasi save išreikšti pozityviose veiklose, dirbdamas. Asmuo dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu. Šiuo metu stebimos nuteistojo pastangos keisti mąstymo ir elgesio ypatumus, kurie buvo jam būdingi nusikalstamos veikos įvykdymo metu. Siekiant pakartotinių nusikalstamų veikų prevencijos tikslinga būtų didinti asmens sąmoningumą, o taip pat gilinti situacijos bei savęs analizės įgūdžius.

Vertinant nuostatas, interviu metu nuteistasis kaltu dėl vykdytų nusikalstamų veikų prisipažįsta, tačiau stebima, jog kaltės jausmas yra daugiau formalus. Nuteistasis linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių ar dėl jų kaitinti aplinką. Neišryškėjo diskriminacinės ar kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Nuteistasis nors ir suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. E. K. nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su paviršutinišku požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų.

Taip pat pažymėjo, kad destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui išlieka itin aktuali. Komisija susipažinusi su nuteistojo asmens byla Nr. 2820/B. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi posėdžio įvykusio 2023 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 2 dalimi nutarė netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

2023 m. liepos 28 d. atliktu pakartotiniu vertinimu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis dirba įkalinimo įstaigoje, dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Šiuo metu teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kati toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Taip pat sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis, taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Taip pat apsauginių veiksnių nebuvo nustatyta. Atsižvelgus į visas aplinkybes priimta išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Komisija vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 5 dalimi nustato šias resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą nedaryti teisės aktų pažeidimų; vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: tęsti darbinę veiklą.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. K. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad su Komisijos nutarimu, jos motyvais nesutinka, kadangi sprendžiant mano lygtinio paleidimo klausimą buvo remiamasi ne tiksliais jį charakterizuojančiais duomenimis, taip pat netinkamai įvertinant elgesio, mąstymo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius bei paties lygtinio paleidimo instituto prasmę ir principus.

Prie charakterizuojančios medžiagos nurodyti duomenys, kad anksčiau teistas, bausmės atlikimo metu skatintas vieną kartą, dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, kaip kriminogeniniais veiksniais įvardinti – ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, taip pat, kad būdingas impulsyvus elgesys ir kt., tačiau nurodo, kad šie faktai yra klaidingi, kadangi ankstesnis teistumas apie kurį minima nutarime yra išnykęs (buvau teistas beveik prieš 11 metų), bausmės atlikimo metu (prieš kelis mėnesius) skatintas už gerą elgesį, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat nepagrįstai minimas, kaip vis dar kriminogeninis veiksnys. Įkalinimo metu greitieji testai buvo atliekami ne mažiau kaip 6 kartus ir niekada nebuvo patvirtintas narkotikų vartojimo faktas, kas liudija jog šiuo metu jau tai nebėra problema ar kažkoks rizikos veiksnys. Nėra suprantama apie kokią dažnai užsiimamą veiklą kalbama, kuri dar skatina nusikalstamumą. Jis teistas vieną kartą, bausmės atlikimo metu laikosi drausmės rėžimo, nėra baustas už jokius pažeidimus, skatintas, įvykdęs individualų resocializacijos planą, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, dirba nuo pat patekimo į įkalinimo įstaigą, laisvalaikiu užsiimu sportu. Komisijos manymą apie jam būdingą impulsyvų elgesį, agresyvumą, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, prieštarauja psichologo pateiktai 2023 m. liepos 7 d. pažymai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog smurtinio elgesio prevencijai skirtuose užsiėmimuose buvo nagrinėtos pykčio valdymo, streso įveikimo strategijos, aptarta narkotinių medžiagų bei elgesio priklausomybių poveikis, kurių metu aktyviai dalyvavau diskusijose, kad kėlė asmeniškai svarbius klausimus susijusius su smurto prevencijos tema. Taip pat pažymėjo, kad nutarime remiamasi tuo, kad jo teigiamas elgesys niekuo neišskirtinis ir taip turi daryti visi nuteistieji, tačiau visi taip nedaro. Kiekvienas turi savo ambicijas, sau nusibrėžtus tikslus ir mąstymą, jo teigiamas elgesys, pokyčiai visos bausmės atlikimo metu tik įrodo, kaip nurodyta nutarime, kad turiu tikslą keistis, nuosekliai to siekia vykdydamas resocializacijos plane numatytas priemones, įsitraukdamas į pozityvias veiklas, turi konkrečių ir įgyvendinamų ateities planų, yra mandagus su administracija ir kitais nuteistaisiais.

Nutarime remiamasi ir tuo, kad jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, dirba, dalyvauja renginiuose ir užsiėmimuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir t.t., tačiau jų nuomone šie duomenys nėra išskirtiniai ir dar savo elgesiu neįrodė, kad gali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Mano, kad tokia išvada yra nepagrįsta ir klaidinga, kadangi jų teigimu to turi siekti vis nuteistieji. Charakterizuojantys duomenys tik įrodo, kad visos bausmės atlikimo metu nuosekliai dėjo pastangas, turėdamas aiškų siekį taisyti praeityje padarytas klaidas, keisti savo mąstymą ir požiūrį, gyvenimo tikslus. Taip pat pažymėjo, kad po paskutinio vertinimo nustatytas – 41 balas, kuris sumažėjo nuo 48. Pažanga yra suprantama, kaip nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas. Nustatant ją, atsižvelgiama ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu užfiksuotus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, bet ir į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą (ypač dalyvavimą tikslinėse, į nustatytų rizikos veiksnių mažinimą orientuotose programose), asmens elgesį visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei stebimus asmens elgesio pokyčius. Pagal nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sudarytą planą, lankė ir baigė tikslines programas, dalyvavo psichologo konsultacijose, nepažeidė drausmės reikalavimų, buvo skatintas, visą laiką dirbo, kas visumoje būtent ir įrodo pozityvius pokyčius, kurių pakanka nustatant padarytą pažangą. Be to savo iniciatyva dalyvavo Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programoje, skirtoje asmenims, kuriuos ruošiama paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Jos metu buvo aptartos tokios temos kaip „LR teisinė sistema“, „Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindai ir tvarka“, „Užimtumo problemų sprendimas“ bei kt., aktualios temos. Visuma šių faktų leidžia spręsti apie jo elgesio, mąstymo pokyčius, pasirengimą toliau būti taisomam ne bausmės atlikimo vietoje. Taikant lygtinį paleidimą būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, nes gerėtų socialinė aplinka, stiprėtų socialiniai ryšiai ir motyvacija būti laisvėje. Skunde nurodė, kad sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, kas dar labiau turėtų patvirtinti jo pasiryžimą ir motyvaciją kuo greičiau integruotis į visuomenę, neturint jokių kitų tikslų tik grįžimą į gyvenimą, įrodymą sau ir kitiems, kad to nusipelnė bei gali to pasiekti toliau laikydamasis paskirtų draudimų ir įpareigojimų, tokiu būdu taip pat tęsiant ir pačią resocializaciją.

Pažymėjo, kad nutarime taip pat minima, kad neatliktos bausmės dalis per didelė ir dėl to, negalima daryti išvados, kad pataisos procesas jau baigtas, tačiau toks argumentas prieštarauja BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytoms nuostatoms, kuriose yra apibrėžti minimalūs atliktos bausmės terminai, kuriais kaip argumentais, kad per maža atlikta bausmės dalis, remtis teisiškai negalima.

Taip pat nesutinka su motyvu, kad apsauginių veiksnių nustatyta nebuvo. Apsauginis veiksnys, asmens charakteristika ar aplinkybė, kurios yra susijusios su mažesne kriminalinio aktyvumo tikimybe. Nurodo, kad iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų yra tokie veiksniai, kaip artimi santykiai su šeima, motina, pas kurią ir gyventų. Glaudūs šeimos ryšiai yra apsauginis pakartotinio nusikalstamumo veiksnys, galintis padėti integruotis ir veikia, kaip motyvacijos keistis šaltinis. Darbo vietos turėjimas, tai, kad išėjęs turėtų darbą įrodo Komisijai pateikta pažyma. Pastovi gyvenamoji vieta, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, kas itin reikšminga dėl finansinės naštos neturėjimo tik išėjus į laisvę. Komisijai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra bendradarbiaujama su kitomis institucijomis, Probacijos tarnybos ir tikrinamas gyvenamosios vietos sąlygų atitikimas, kas liečia stebėjimą intensyvia priežiūra, tačiau skirtingai nei kitiems nuteistiesiems, tačiau pas nuteistąjį į namus niekas atvykęs net nebuvo, o tai papildomai kelia abejonių dėl Komisijos sprendimo skaidrumo ir pagrįstumo, todėl prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) Kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, apie tai, kad nuteistasis nebuvo skatintas darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra klausimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas vieną kartą, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. K., šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors E. K. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau skatintas tik vieną kartą. Be to, pagal „OASys“ metodiką E. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, nuteistas už sunkų, nesunkų nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai: 2023 m. balandžio 24 d. nuteistajam atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. liepos 28 d. atliktu pakartotiniu vertinimu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, o ,,Mąstymas ir elgesys“ srityje įverčio balai mažėjo, kadangi bausmės atlikimo metu, stebima, kad nuteistasis turi tikslą keisti savo elgesį, anksčiau išeiti į laisvę, nuosekli to siekia vykdydamas resocializacijos plane numatytas priemones, įsitraukdamas į pozityvias veiklas, dirba įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu rodo pastangas koreguoti savo elgesį, kalinimo metu asmuo geba neįsivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas, disciplinuotai laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas vieną kartą, tačiau atsižvelgiant į turimą informaciją nuteistojo E. K. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Kriminogeniniai veiksniai. Dinaminiai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą. Buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, o ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais. Būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, odėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta, jog praeityje dalyvaudavo veikloje, kuri skatino jo nusikalstamą elgesį. Taip pat, teisės pažeidėjas pripažįsta, jog praeityje buvo lengvatikis, lengvai pasiduodavo kitų asmenų įtakai, manipuliacijoms. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kuri įvykdyta bendrininkų grupėje, galima daryti prielaidą, jog teisės pažeidėjo laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Pateikdamas savo įvykių versiją nurodo, jog iš visų bendrininkų gerai pažinojo tik vieną asmenį, kuris buvojo giminaitis. Be to, teigia, jog buvo netinkamai įvertintos tam tikros aplinkybės bei jo įsitraukimas į nusikalstamus veiksmus. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, jog teisės nebuvo būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas. Vertinimo metu negauta duomenų, jog nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą įkalinimo įstaigoje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas, skatintas vieną kartą. Dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Vertinimo metu gauta 2023 m. liepos 26 d. Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose, kurioje pažymima, kad nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai buvo susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška praeityje. Nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio praleidimas, organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams. Vertinimo metu nuteistasis teigė, kad narkotinių medžiagų „žolės“ pabandė būdamas draugų kompanijoje. Pokalbio metu nuteistasis neigia sistemingą vartojimą, teigia, jog vartodavo kartais, dėl kompanijos, dėl atpalaiduojančio ir raminančio poveikio. Taip pat nurodo, kad vieną kartą per Kalėdas draugų kompanijoje yra vartoję kokainą, teigia, kad tai buvo vienintelis kartas. Priklausomybę psichotropinių medžiagų kategoriškai neigia. Šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę ir už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu jos kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti. Nuteistajam nėra būdingos piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis problemos, tačiau siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos yra svarbus nuteistojo sąmoningumo dėl galimų problemų susijusių su piktnaudžiavimu psichotropinėmis medžiagomis didinimas. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog alkoholinius gėrimus laisvėje vartodavęs saikingai, dažniausiai švenčių, progų metu. Analizuojant asmens gyvenimo ir nusikalstamo elgesio istoriją nebuvo gauta duomenų, kad nuteistajam būtų būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio.

Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė