Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašy­ti­nio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstai­gos ko­mi­sijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 21 d. nu­ta­rimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteis­ta­jam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. ir jam paskirta penkių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – treji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas, laisvės atėmimo bausmė paskirta ne pirmą kartą.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 20140 m. balandžio 21 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2 metai ir 1 diena.

Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, at­si­žvelgdama į tai, kad nuteistasis faktiškai atlikęs 1/3 paskirtosios bausmės, įvertinusi socialinio ty­ri­mo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, rem­da­ma­si 2015 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio protokolu, nutarė taikyti E. B. lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos E. B. Kons­tatavo, kad nuteistąjį E. B. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuos­p­rendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuo­me­nės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nu­teis­ta­sis E. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti nau­jas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vyk­dan­čiam individualiame so­cia­linės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. nu­matytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nu­teistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pa­žangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rug­pjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos tai­ko­mos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo E. B. skundas aukštesniajam teis­mui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­ty­ti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir ne­nusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 74 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne­ke­lianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Įvertinus pateiktą bylos medžiagą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teis­mui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įs­ta­ty­mų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pa­žymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo meto­di­nių re­komendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsaky­mu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 ak­tua­li redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ma­ty­ti, kad pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane numatytų prie­mo­nių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos pro­gra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo el­ge­sio rizikai. Iš psichologinės tarnybos išvados maty­ti, kad nuteistojo E. B. rizikos veiksniai, didi­nan­tys pakartotinį nusikalstamumą ateityje, yra len­gva­būdiškas neatsakingas elgesys, ypač būnant ap­svai­gus nuo alkoholio, nesugebėjimas pasimokyti iš savo patirties bei neapgalvojimas visų savo veiks­mų pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad E. B. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ankstesnį smurtinį nusikaltimą taip pat įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pats nuteistasis teigia, kad dėl alkoholio vartojimo problemų pagalbos iš aplinkinių nereikia. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvavo elgesio pataisos pro­gra­mo­se, kurios padėtų valdyti su alkoholio vartojimu susijusius rizikos veiksnius. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas jau šiuo metu taikant lygtinį paleidimą nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nėra nustatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lyg­ti­nį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.