Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos V. Č. prašymo dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir teismo liudijimo išdavimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. Č., atstovaujama advokato R. L., prašymu kreipėsi į teismą ir prašo, vadovaujantis CPK 199 str. bei CK 4.45 str., išduoti teismo liudijimą žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), matavimams atlikti; taip pat prašo nustatyti minėtų žemės sklypų, po ½ dalį priklausančių pareiškėjai, ribas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Susipažinus su pareiškėjos prašymo turiniu ir forma, darytina išvada, kad pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka prašo išduoti teismo liudijimą jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių bendrasavininkė yra mirusi, matavimams atlikti.

Teismas pažymi, kad toks reikalavimas nėra nagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka; taip pat reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Tokie reikalavimai teisme nagrinėtini ginčo teisenos tvarka, pateikiant teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.

Be to, prieš spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų nuspręsti, ar nėra kliūčių, kurios, net ir pašalinus ieškinio trūkumus, leistų teismui priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Netikslinga nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jei net ir ištaisius juos, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį.

Nagrinėjamu atveju atsakove byloje turėtų būti žemės sklypų bendraturtė A. Č., kuri 2000-10-23 mirė.

Vadovaujantis CPK 41 straipsnio 1 dalimi, civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Fizinio asmens, kaip civilinės teisės subjekto, būdingu požymiu yra laikomas jo teisnumas ir veiksnumas. Teisnumas yra asmens galėjimas turėti civilines teises ir pareigas, veiksnumas – fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda jo gimimo metu ir išnyksta jam mirus, atsakovui neturint civilinio teisnumo, jis negali būti civilinės bylos šalimi. Ieškovui kreipiantis į teismą galimas atsakovas jau yra miręs, todėl ieškinys negalėtų būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad šiuo atveju, priėmus ieškinį, negalėtų būti taikomas ir privalomas bylos sustabdymas, numatytas CPK 163 straipsnio 1 punkte, nes teismas privalo sustabdyti bylą, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas.

Nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą pareiškėjai procesinio dokumento trūkumams pašalinti, tinkamai suformuluoti reikalavimus ir pateikti juos ieškinyje, nėra tikslinga, kadangi net ir pašalinus pateikto procesinio dokumento (prašymo) trūkumus, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos V. Č. prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo ir žemės sklypų ribų nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.