- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- AN2-55-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00632-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. atstovo advokato Jurijaus Kovalenkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas atstovo skundas dėl 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) nutarimo Nr. 10-ANR_N-5754-2022, kuriuo D. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 70 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 22 d. nutarimu D. L. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. sausio 18 d. 21.24 val., vairuodamas transporto priemonę BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti pėsčiųjų perėjoje. Už šį administracinį nusižengimą jam paskirta 70 Eur bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu D. L. atstovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi atstovo skundas buvo atmestas. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog D. L. automobilis 2022 m. sausio 18 d. 21.24 val. sustojo ir stovėjo pėsčiųjų perėjoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.4 punktą. Tą faktą patvirtina byloje esančios akivaizdžios pažeidimo nuotraukos, liudytojo M. J. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, kita bylos rašytinė medžiaga. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad D. L. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą. Byloje surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių tokią išvadą. Pareiškėjo atstovas šiuo atveju pateikia savą, jo atstovaujamajam palankią KET bei ANK nuostatų interpretaciją, kritikuoja institucijos atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Skundo teiginiai, kuriais neigiamos institucijos padarytos išvados, deklaratyviai nurodant materialiosios ir proceso teisės taikymo klaidas, nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdamas su minėta nutartimi D. L. atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį ir institucijos nutarimą panaikinti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas klaidingai nustatė bylos aplinkybes dėl transporto priemonės BMW 535 stovėjimo 2022 m. sausio 18 d. 21 val. 24 min. pėsčiųjų perėjoje Vilniuje, M. Katkaus g. prie 23 namo.
Atsiliepimas
3.2. Atstovo nuomone, teismas prie institucijos specialisto A. K. padarytų proceso pažeidimų ir vyr. tyrėjos M. K. neteisėtai priimto nutarimo prijungė ir vyr. tyrėjo V. Miliaus atsiliepimą ir nuotraukas, padarytas po 10 mėnesių nuo nagrinėjamo įvykio, iš kurių pagal nuotraukose atvaizduotus tvoros segmentus teismas nustatė D. L. transporto priemonės stovėjimo vietą. Teismas neįvertino gynybos nurodytų reikšmingų bylai aplinkybių, kurių vertinimas yra būtinas, nes būtent jų pagrindu grindžiamas skundas, todėl pažeidė ANK 641 straipsnio reikalavimus, nes nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas privalo patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu tada, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe, ir kai byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Aptartos aplinkybės nulėmė ANK 593, 594, 608, 609, 615, 616, 620 straipsnio nuostatų pažeidimus, kurie laikytini esminiais.
3.3. Atstovo nuomone, nepakanka pagarsinti ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir KET 150.4 punkto pažeidimo esmę, kad būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad D. L. automobilis stovėjo pėsčiųjų perėjoje. Esminė aplinkybė šioje byloje yra transporto priemonės stovėjimo vieta, kurią teismas nustatė tvoros segmentų matavimu, nors nuotraukose nesimato pėsčiųjų perėjos „zebros“. Įstatymas reikalauja, kad kaltinimas turi būti pagrįstas neginčytinais įrodymais, o visos abejonės privalo būti vertinamos pareiškėjo naudai. Šio pažeidimo tyrimas nebuvo atliktas. Protokole ir nutarime nurodyta, kad transporto priemonė stovėjo M. Katkaus gatvėje prie 23 namo, tačiau 23 namo M. Katkaus gatvėje nėra.
3.4. Atstovas skunde pažymi, kad stovėjimas draudžiamoje vietoje (pėsčiųjų perėjoje) gali būti nustatytas matavimais pagal kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles - matuojant nuo ženklo 533 iki 534 ženklo (nuo „zebros“ pradžios), tačiau institucijos nutarime nėra net transporto priemonės pavadinimo ir kitų duomenų.
3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui turi reikšmės šios aplinkybės: protokolą surašė neturintis įgaliojimų VPK rinktinės „Vytis“ specialistas A. K., protokole nėra paminėti įrodymai - nei nuotraukos, nei liudytojai, nėra matavimų ir šių duomenų vertinimo, tačiau visus šiuos veiksmus atliko specialistas kurio veiksmų teisėtumas byloje nenustatytas; nutarimą surašė vyr. tyrėja M. K., tačiau nutarime nėra nurodomi transporto priemonės duomenys, o byla išnagrinėta vieną dieną vėliau nei buvo paskirta nagrinėjimui protokole, t. y. ne 2022 m. kovo 23 d., o 2022 m. kovo 22 d.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladas Milius prašo apeliacinio skundo netenkinti – institucijos nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį šioje administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs D. L. skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog D. L. kaltas dėl jam inkriminuojamos veikos, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad institucijos ir teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė statutinis policijos pareigūnas, kuris turi teisę surašyti protokolus, todėl D. L. gynėjo išsakytos abejonės neturi pagrindo. Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 150.4 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, - įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Šiuo atveju byloje pateiktoje nuotraukoje kelio ženklinimo nesimato, nes važiuojamoji dalis yra apsnigta, todėl negalima tvirtinti, kad ženklinimas yra, tačiau tokiu atveju vadovaujantis KET pėsčiųjų perėjos ribos yra įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. O tai patvirtina, kad D. L. automobilis stovėjo pėsčiųjų perėjoje.
4.3. Atsiliepime teigiama, kad nėra ginčo, jog automobilis pastatytas pėsčiųjų perėjoje, kuri randasi M. Katkaus gatvėje. Pėsčiųjų perėja savo adreso neturi, todėl asmenys ar pareigūnai fiksuodami nusižengimą, bando kuo tiksliau nurodyti vietą, todėl pririšama prie artimiausio stacionaraus objekto. Ties minėta pėsčiųjų perėja yra namas Nr. 23, todėl asmuo pateikdamas pareiškimą, bei pats būdamas M. Katkaus gatvėje, natūralu, kad nurodė nusižengimo vietą būtent M. Katkaus g. 23. Patikrinus per viešąją internetinę svetaine maps.lt, akivaizdu, kad pėsčiųjų perėja yra M. Katkaus g. ties namu Nr. 23, tačiau minėtas namas iš tiesų priklauso Tuskulėnų g. Taip pat nustatyta, kad minėta pėsčiųjų perėja yra M. Katkaus g. tarp namų Nr. 2C ir 2E. Institucijos nuomone ši aplinkybė nėra reikšminga, nes pėsčiųjų perėja išties yra M. Katkaus g., o tai, kad minėta perėja buvo pririšta prie objekto, kuris priklauso kitai gatvei, nesudaro pagrindo manyti, kad pažeidimas netinkamai buvo užfiksuotas, todėl, atsiliepime prašoma ištaisyti šią nereikšmingą klaidą, paliekant nusižengimo vietą – M. Katkaus g., Vilnius.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atstovo prašymas dėl skundo papildymo rašytiniais paaiškinimais, kuriuose iš esmės kartojami jo apeliacinio skundo argumentai, prašoma šiuos paaiškinimus prijungti prie bylos ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Prie prašymo pridedama 2 žemėlapių išrašai ir 2 fotografijos, kuriuose matyti Tuskulėnų g. 23A, Vilniuje esantis namas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.4 punkte nurodoma, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
9. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos specialistas A. K. negalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo. ANK 589 straipsnio 49 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo <...> šių institucijų pareigūnai: policijos – dėl šio kodekso <...> 417 <...>, straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atstovo nurodyta aplinkybė, kad dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo protokolą gali surašyti ir savivaldybių administracijų pareigūnai (ANK 589 straipsnio 82 punktas), nepaneigia policijos pareigūnų teisės ir pareigos surašyti administracinio nusižengimo protokolo dėl aptariamo nusižengimo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 589 straipsnyje yra nustatyta atvejų, kuomet protokolus dėl tuose pačiuose ANK straipsniuose numatytų nusižengimų surašyti gali kelių institucijų pareigūnai (pvz. dėl ANK 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų protokolą gali surašyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos banko pareigūnai ir kt.).
10. Nesutiktina ir su skundo teiginiu, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta vieną dieną vėliau, nei buvo paskirta nagrinėjimui protokole, t. y. ne 2022 m. kovo 23 d., o 2022 m. kovo 22 d. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atstovas klaidingai nurodo aptariamų proceso veiksmų datas. Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 13) bylos nagrinėjimo data yra nurodyta 2022 m. kovo 21 d., o skundžiamas institucijos nutarimas priimtas 2022 m. kovo 22 d. (b. l. 9) Nepaisant apeliaciniame skunde daromos klaidos, aukštesnysis teismas pažymi, kad D. L. atstovas nepagrįstai administracinio nusižengimo nagrinėjimą tapatina su nutarimo priėmimu. ANK nuostatos nereikalauja, kad institucija nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimtų šios bylos nagrinėjimo dieną. Ši administracinio nusižengimo byla institucijoje buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, D. L. nereikalavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad ši byla institucijoje buvo nagrinėjama ne 2022 m. kovo 21 d.
11. Atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad protokole ir nutarime nurodyta, kad transporto priemonė stovėjo M. Katkaus gatvėje prie 23 namo, tačiau 23 namo M. Katkaus gatvėje nėra. Atstovas papildomai pateikė žemėlapių išrašus ir fotografijas, kurie patvirtina šiuos skundo argumentus. Institucija atsiliepime sutinka su šiais skundo teiginiais ir nurodo, kad iš tiesų M. Katkaus gatvėje nėra namo registruoto 23 numeriu, o aptariama pėsčiųjų perėja yra M. Katkaus gatvėje ties namu, kuris yra pažymėtas 23 numeriu, tačiau jis registruotas Tuskulėnų gatvėje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš byloje esančio D. L. el. laiško ir prie jo pateiktų fotografijų (b. l. 17-18) matyti, kad pastarajam nusižengimo padarymo vieta buvo aiški, jis pats pateikė fotografijas, kuriose matyti ta pati vieta kaip ir pranešėjo pateiktoje fotografijoje (b. l. 16). Be to, iš el. laiško matyti, kad D. L. neginčija fakto, kad jo automobilis nurodytu laiku stovėjo aptariamoje vietovėje, šių aplinkybių skunduose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neginčijo ir jo atstovas. Ginčas šioje byloje kilo tik dėl konkrečios automobilio stovėjimo vietos (ant perėjos, ar ne ant perėjos). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo vieta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime yra nurodyta netiksliai, tačiau šis netikslumas nesuvaržė D. L. teisės į gynybą, todėl laikytinas neesminiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo vieta tikslintina nurodant, kad administracinis nusižengimas padarytas M. Katkaus gatvėje, Vilniuje.
12. Apeliaciniame skunde atstovas nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad D. L. automobilis aptariamu laiku stovėjo pėsčiųjų perėjoje, remdamasis liudytojo M. J. parodymais ir byloje pateiktomis fotografijomis.
14. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. J. paaiškino, kad automobilis BMW, kurį jis nufotografavo, stovėjo pėsčiųjų perėjoje, jis gyvena netoli nuo nusižengimo vietos, dažnai pro ją vaikšto, pėsčiųjų perėjos ženklas yra ties to automobilio veidrodėliu ir beveik automobilio vidurys yra pačioje pėsčiųjų perėjoje, jam yra žinoma, kur yra horizontalusis pėsčiųjų perėjos ženklinimas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo paaiškinimais. Prieš duodamas parodymus teismo posėdyje, liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad liudytojas turėjo motyvų apkalbėti D. L.. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir objektyvūs byloje surinkti duomenys.
15. Byloje yra pateikta liudytojo M. J. daryta fotografija (b. l. 16), kurioje matyti automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip minėta, prie D. L. el. laiško buvo pateiktos 2 fotografijos, kuriose matoma ta pati pėsčiųjų perėja (b. l. 17-18). Aukštesnysis teismas pažymi, kad liudytojo pateiktoje fotografijoje ir D. L. pateiktoje fotografijoje (b. l. 17) pėsčiųjų perėja nufotografuota panašiu kampu. Iš D. L. pateiktų fotografijų matyti, kad kampu fotografuojant pėsčiųjų perėją ir automobilio galinei daliai uždengiant pėsčiųjų perėjos ženklą (b. l. 17), šis automobilis stovi ne ant pėsčiųjų perėjos (b. l. 18). Tačiau iš liudytojo M. J. pateiktos fotografijos matyti, kad BMW automobilis pėsčiųjų perėjos ženklą dengia priekine automobilio dalimi ir galimai yra ties šio automobilio veidrodėliu. Sugretinęs aptartas fotografijas, atsižvelgdamas į automobilių gabaritus ir atstumą nuo pėsčiųjų perėjos ženklo iki horizontaliojo pėsčiųjų perėjos žymėjimo, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad D. L. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis buvo ant pėsčiųjų perėjos horizontaliojo ženklinimo.
16. Remdamasis aptartų duomenų visuma, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad D. L. automobilį BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko stovėti pažeisdamas KET 150.4 punkto reikalavimus, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
17. Apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio motyvus išsamiai išdėstė skundžiamuose sprendimuose. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Patikrinus nutarimo ir skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad D. L. padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. D. L. paskirta sankcijos ribose numatyta bauda nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga, padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-525-486/2022 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. atstovo advokato Jurijaus Kovalenkos apeliacinio skundo netenkinti.
Patikslinti 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarime Nr. 10-ANR_N-5754-2022, nustatytas administracinio nusižengimo faktines aplinkybes nurodant, kad administracinis nusižengimas padarytas M. Katkaus g. Vilniuje.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.