Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. liepos 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) 2011 m. rugpjūčio 4 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (1300 litų) bauda,

3) 2011 m. lapkričio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams ir 1300 litų bauda;

4) 2012 m. balandžio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 40 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų;

5) 2012 m. liepos 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - areštas 90 parų;

7) 2013 m. sausio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

8) 2013 m. liepos 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

9) 2014 m. balandžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis: pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

10) 2014 m. rugsėjo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams; 2015 m. lapkričio 27 d. paleistas atlikęs bausmę;

11) 2018 m. liepos 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 22 paroms; šis nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 34 MGL dydžio, t. y. 1700 eurų bauda, kurią sumokėti nurodyta iki 2020 m. balandžio 30 d., bausmė visiškai neatlikta;

taip pat 2017 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. liepos 11 d. nuteistas Vokietijoje už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti;

teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja D. L., kaltinamojo motina, teisme atsisakė duoti parodymus.

Išrašas iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad krovininis automobilis ,,Mercedes B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. balandžio 26 d. priklauso kaltinamajam A. B., paskutinis valstybinio numerio ženklo keitimas atliktas 2018 m. spalio 18 d. (1 t., b. l. 87-90).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu svetimu turtu neteisėtai ir neatlygintinai ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalos turto savininkui.??? Ši nusikalstama veika besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai čia yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2014).???

Nukentėjusysis A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad su A. B. 2018 m. liepos mėnesį žodžiu susitarė dėl A. G. nupirkto sodo traktoriaus „Castelgarden“ pervežimo iš Anglijos, (duomenys neskelbtini) miesto į Lietuvą, Utenos miestą. Nukentėjusysis visą laiką nuosekliai teigė, kad 2018 m. liepos 15 d. Anglijoje, (duomenys neskelbtini) A. G. atvykusiam A. B. į šio baltos spalvos mikroautobusą „Mercedes B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pakrovė A. G. nupirktą sodo traktorių „Castelgarden“ ir sutarė, kad šį daiktą A. B. nuveš jam A. G. nurodytu adresu Utenoje A. L., sutarė pervežimo kainą 180 eurų, sutarė, kad A. B. po savaitės nuo sodo traktoriaus pakrovimo išvažiuos į Lietuvą ir traktorių nuveš į Uteną greičiau nei per dvi savaites nuo jo pakrovimo. Taip pat A. G. nuosekliai nuo pat 2018 m. rugpjūčio 2 d. kreipimosi į policiją teigė, kad A. B. šio daikto A. L. į Uteną nurodytu laiku nepristatė, jį pasisavino, nes traktoriaus negrąžino ir pačiam A. G.. Tokias faktines aplinkybes A. G. nurodė 2018 m. rugpjūčio 2 d. protokole-pareiškime policijai ir visų apklausų metu. Teismui nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir iš esmės vienodais dėl reikšmingų faktinių aplinkybių nukentėjusiojo A. G. parodymais. Pastebėtina, kad nukentėjusysis šioje byloje netgi nereiškė A. B. jokių turtinių pretenzijų dėl neturtinės žalos jam padarymo, taigi, nesiekė iš šios situacijos pasipelnyti. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo manyti, kad A. G. siektų melagingai apkaltinti A. B. turto pasisavinimu. A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus - 2018 m. rugpjūčio 2 d. (2 t., b. l. 80-82), 2018 m. rugpjūčio 27 d. (2 t., b. l. 83-84) ir 2018 m. spalio 24 d. (2 t., b. l. 87-89). Jis visų apklausų metu vienodai ir nuosekliai tvirtino, kad pagal kliento iš Utenos A. L. užsakymą nuvyko pas traktoriuko-žoliapjovės „Castelgarden“ pardavėją Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), nupirko A. L. internetu sutartą pirkti traktoriuką, už jį sumokėjo 900 svarų savo pinigais. Taip pat jis parodė, kad traktoriuką turėjo pats pargabenti A. L. į Lietuvą, tačiau šis daiktas netilpo į jo paties autobusiuką, todėl susisiekė su A. B., tuo metu buvusiu Jungtinėje Karalystėje krautis krovinių, su juo žodžiu sutarė, kad traktoriuką į Lietuvą savo transporto priemone pargabens A. B., A. G. 2018 m. liepos 15 d. traktoriuką pakrovė į A. B. baltos spalvos mikroautobusą „Mercedes B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) padavė A. B. traktoriuko-žoliapjovės pirkimo pardavimo dokumentą, išrašytą prekės pardavėjo A. G. šio vardu, ir A. B. prekę išvežė, tačiau negrąžino. Nors nukentėjusiojo apklausos 2018 m. rugpjūčio 27 d. protokole užfiksuota, kad traktoriuką pakrovė 2018 m. rugpjūčio 16 d., o ne 15 d., teismui nėra pagrindo šio vienintelio atvejo dėl tikslios traktoriuko pakrovimo datos, ją nurodant tik vienos dienos skirtumu, traktuoti kaip nenuoseklių nukentėjusiojo parodymų. Traktoriuko kainą nukentėjusysis iš esmės vienodai teigė buvus 900 svarų (apie 1000 eurų), tokia kaina nurodyta ir S. G. išrašytame pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinime. Nors A. G. R. L. 2018 m. liepos 3 d. persiųstoje žinutėje yra nurodyti skaičiai ir raidės „700sv“, nukentėjusysis paaiškino, kad jis už traktoriuką sumokėjo 900 svarų, o ką reiškė ši jam atsiųsta žinutė, nurodė negalintis paaiškinti, teigė manantis, kad gal tai yra pradinė derybų suma. Duomenų, kad A. G. sumokėjo už sodo traktorių mažiau, nei nurodė pats ir nei nurodyta S. G. pasirašytame pirkimo-pardavimo rašte, byloje negauta. Liudytojas A. L. teisme nurodė, kad traktoriukas kainavo 800 svarų, su A. G. teigė sutaręs parvežimo kainą 180 eurų. Jis taip pat tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 31 d. (2 t., b. l. 110-111) parodė, kad su A. G. „Messenger“ programėlės pagalba susitarė, kad šis Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste nupirks jo su pardavėju sutartą traktoriuką-žoliapjovę, sumokėdamas savo pinigais ir prekę paims iš pardavėjo bei pargabens į Lietuvą A. L.. A. L. nurodė, kad jis pats pinigų nemokėjo, o žoliapjovių per metus jis įgyja tokiu būdu apie 15, internetinių pirkimų per metus būna apie 50-60. Įvertinus tai, kad liudytojas pats nemokėjo pinigų, turtinės žalos jis pats nepatyrė, tokias prekes jis internetu perka per metus daug kartų, teisme apklausiamas buvo praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo internetinio aukciono, kuriame sutarė iš S. G. pirkti sodo traktorių, šio liudytojo nurodomos kainos neatitikimas su A. G. nurodyta bei pirkimo-pardavimo sąskaitoje įrašyta suma nelaikytinas esminiu, nes neatmetama galimybė, kad liudytojas A. L. to konkretaus sodo traktoriaus kainos po tiek daug laiko gali tiksliai nebeatsiminti. Tačiau šis liudytojas patvirtino tai, kad jam po aukciono praėjus kelioms dienoms, pardavėjas parašė, kad viskas gerai, traktoriukas paimtas. A. L. patvirtino ir A. G. nurodytas aplinkybes, kad A. G. jam parašė, jog kitam asmeniui perdavė parvežti traktoriuką, bet su šiuo asmeniu nukentėjusysis paskui nebegalėjo susisiekti. Tokius A. L. ir atitinkamai paties nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir A. G. pateiktas susirašinėjimas su R. L., kur 2018 m. liepos 15 d. matyti A. G. žinutė R. L., informuojanti, kad jam traktoriukas netilpo, tai padavė kitam, o į liepos 19 d. (ketvirtadienį) gautą R. L. žinutę, kada atveš žoliapjovę, A. G. atrašė, kad tuoj paklaus, kur kada bus ir vėliau parašė jai, kad pirmadienį tik pajuda iš Jungtinės Karalystės. Tai atitinka A. G. parodymus, kad 2018 m. liepos 15 d., tai yra sekmadienį, pakrovus traktoriuką, A. B. jam nurodė po savaitės, tai yra pirmadienį, 2018 m. liepos 23 d. išvyksiąs į Lietuvą. Tai, kad A. B. turėjo tokį ketinimą vykti A. G. nurodytu laiku į Lietuvą, patvirtina ir iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta aplinkybė, kad A. B. iš tiesų jau 2018 m. liepos 25 d. buvo Alytuje. Abejotina, kad A. G. žinotų, kada A. B. išvyksta į Lietuvą, jeigu jam to nebūtų nurodęs pats A. B.. Atitinkamai analogiškai ir liudytojas A. L. teisme parodė, kad traktoriukas turėjo parkeliauti po savaitės, o nesulaukęs nurodytu laiku, jis paklausė A. G., kur traktoriukas dingo. Kaip matyti iš A. G. susirašinėjimo su D., A. G., praėjus dviem savaitėms nuo jo nurodytos sodo traktoriaus perdavimo A. B. datos, jau A. B. ir pradingusio daikto ieškojo, rašydamas žinutes D.i.

Nors nukentėjusysis nurodė, kad sodo traktoriaus pakrovimą į A. B. mikroautobusą matė ir nukentėjusįjį su kaltinamuoju bendraujant girdėjo jo draugas V. K., šis asmuo nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo gyvenamoji vieta nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu, tokio liudytojo į teismo posėdį nepakvietė ir pats nukentėjusysis. Todėl V. K. vardu pasirašytame ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai I. L. atsiųstame elektroniniame laiške (2 t., b. l. 104-105) nurodomi duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnis) ir teismas jais nesiremia.

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad baltos spalvos mikroautobusas „M. S.“, valstybinio numerio ženklas iki 2018 m. spalio 18 d. buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. balandžio 26 d. priklauso kaltinamajam A. B.. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys patvirtina, kad A. B. su mikroautobusu, kurio valstybinio numerio ženklas nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. spalio 18 d. buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-88), 2018 m. birželio 19 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, grįžo į Lietuvos Respubliką 2018 m. rugpjūčio 24 d. Tai duoda papildomą pagrindą tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis 2018 m. liepos 15 d. pakrovė traktoriuką-žoliapjovę į šį kaltinamojo automobilį. Duomenų, kad tą dieną A. B. ir jo automobilis „Mercedes B. S.“, kurio valstybinio numerio ženklas 2018 m. liepos 15 d. dar buvo (duomenys neskelbtini) būtų buvęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra.

A. B. po to, kai jam 2018 m. spalio 3 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 150), sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal A. G. pareiškimą, 2018 m. spalio 18 d. pakeitė savo mikroautobuso, į kurį A. G. parodė pakrovęs pervežimui traktoriuką-žoliapjovę, valstybinės registracijos numerius. Tokie A. B. veiksmai vertintini kaip pastangos pasunkinti galimybę A. G. teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistą teisę. Nors kaltinamojo motina D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežino jokių aplinkybių apie jos sūnaus A. B. ir A. G. susitarimą dėl traktoriuko-žoliapjovės pervežimo į Lietuvą ir nepamena, kad ji būtų su A. G. internetinėje erdvėje iš savo telefono susirašinėjusi apie žoliapjovę, o jos telefone nėra tokio susirašinėjimo, A. G. pateiktų žinučių ji nerašė (2 t., b. l. 118-119, 124-125), teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo pateiktame susirašinėjime telefonu su asmeniu, pasivadinusiu D., žinutes rašė ne kaltinamojo motina. Šiuo atveju asmens, rašiusio žinutes, vardas atitinka kaltinamojo motinos D. L. vardą. Nukentėjusysis parodė, kad su asmeniu D. susisiekė, šią informaciją apie kaltinamojo motiną D. L. radęs internete, Facebook grupėje, kurioje buvo informacijos apie būtent kaltinamąjį A. B. ir jo šeimos narius. Neįtikima, kad kitas asmuo, artimai nesusijęs su kaltinamuoju, atsakydamas į A. G. žinutes, neneigtų su šiuo asmeniu (A. B.) turįs ryšį ir galėtų atrašyti nukentėjusiajam į jo klausimus apie A., savo žinutėse minėtų būtent šį vardą. Taip pat neįtikima, kad toks asmuo, nukentėjusiajam 2018 m. liepos 30 d. 8.29 val. parašius, kad jo žiniomis, A. jau UK (tai yra Jungtinėje Karalystėje), nurodytų, kad „taip, naktį buvo prie kelto“ – pastebėtina, kad pašaliniam asmeniui vargiai ar būtų žinoma tokios aplinkybės, kad kaltinamasis A. B. iš tiesų 2018 m. liepos 25 d. buvo Alytuje, kur buvo užfiksuotas jo padarytas administracinis nusižengimas, atitinkamai, vertinant laiko ir atstumo atžvilgiu, visiškai įmanoma, kad 2018 m. liepos 30 d. naktį kaltinamasis būtent būtų jau prie Lamanšo sąsiaurio, taigi, prie kelto, kaip A. G. atrašo asmuo, vardu D.. Toks susirašinėjimas, beje, teikia papildomą pagrindą tikėti nukentėjusiojo ir liudytojo A. L. parodymais, kad traktoriukas turėjo būti pargabentas į Lietuvą 2018 m. liepos mėnesį, maždaug po savaitės ar dviejų nuo jo pakrovimo A. B. – pagal nukentėjusiojo parodymus ir jo R. L. išsiųstą žinutę, 2018 m. liepos 15 d. (sekmadienį) pakrovus traktoriuką, taip pat pagal nukentėjusiojo 2018 m. liepos 19 d. siųstoje žinutėje R. L., kad į Lietuvą traktoriuko vežėjas pajudės iš Jungtinės Karalystės pirmadienį, tai būtų 2018 m. liepos 23 d. A. B. iš tiesų buvo Lietuvoje 2018 m. liepos 25 d., kai ir buvo užfiksuotas padaręs administracinį nusižengimą Alytuje. Be to, A. G. 2018 m. rugpjūčio 28 d. 00.02 val. rašė D., kad žino, jog A. grįžęs, nurodo atvežti traktoriuką. Duomenys, gauti iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, patvirtina, kad A. B. įvažiavo į Lietuvos Respubliką su mikroautobusu „Mercedes B. S.“ 2018 m. rugpjūčio 24 d. 5.25 val. Į minėtą A. G. žinutę D. atrašo, neneigdama, kad A. B. yra Lietuvoje, nurodo, kad A. parašė, kad jam būtų pervesti pinigai už parvežimą ir jis nurodysiąs adresą, kur A. G. galės pasiimti traktorių, nurodo, kad A. perdavė, kad per šią savaitę A. G. traktorių pasiimtų arba kitą savaitę nebus. Tokie asmens, „Messenger“ programėlėje pasivadinusio D., žinutėse A. G. nurodomi duomenys atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymus apie jo bandymą susirasti A. B., apie tai, kad A. B. užblokavo A. G., kad šis negalėtų jam rašyti, D. savo žinutėse taip pat teigia, kad A. ją užblokavo. Įvertinus susirašinėjime esančius duomenis bendrame kontekste su objektyviais duomenimis apie A. B. atvykimą į Lietuvos Respubliką, nukentėjusiojo ir liudytojo A. L. parodymais, teismui nėra abejonių, kad A. G. susirašinėjo su kaltinamojo motina D. L.. Nors D. L. telefone ir paties nukentėjusiojo telefone, jį apžiūrint 2019 m. kovo 6 d., nebuvo rasta jokio kaltinamojo ir jo motinos susirašinėjimo su nukentėjusiuoju, pažymėtina, kad kaltinamojo motinos telefonas buvo apžiūrėtas tik 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. kovo 1 d., kai kaltinamajam jau kelis mėnesius buvo žinoma apie jo atžvilgiu pagal A. G. pareiškimą pradėtą ikiteisminį tyrimą, taigi, tiek kaltinamasis A. B., tiek jo motina D. L. galėjo panaikinti visą ankstesnį susirašinėjimą per „Messenger“ programėlę ir šioje programėlėje sukurti naujas savo paskyras. Kaip matyti, kaltinamojo motinos telefone netgi jos susirašinėjimas su sūnumi yra išlikęs tik nuo 2019 m. vasario 28 d. Todėl A. G. ir D. L. telefonų apžiūros metu nustatyta aplinkybė, kad juose nėra susirašinėjimo apie žoliapjovę, nepaneigia, kad toks susirašinėjimas buvo būtent 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, kaip kad pateikta A. G. 2018 m. spalio 24 d.

A. G. parodymai ir jo pateikta su S. G. pasirašyta sąskaita patvirtina, kad traktoriukas-žoliapjovė buvo įsigyta už 900 svarų sterlingų, už prekę sumokėjo A. G.. Liudytojas A. L. patvirtino, kad jis pinigų už šį traktoriuką-žoliapjovę prekės pardavėjui nemokėjo, su pardavėju susitarė, kad pinigus sumokės ir prekę paims būtent A. G.. Taigi, prekės perdavimo A. B. momentu ji priklausė A. G.. Nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų įgijęs teisę į šį turtą ir savo nuožiūra galėtų jį valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti. Tiek A. G., tiek ir A. L. parodymai patvirtina, kad A. G. A. B. sodo traktorių „Castelgarden“ patikėjo tik pergabenti jį iš Jungtinėje Karalystėje esančios pakrovimo vietos – (duomenys neskelbtini) miesto į Lietuvos Respubliką A. L..

Taigi, remiantis nukentėjusiojo A. G. parodymais ir juos patvirtinančiais kitais pirmiau aptartais įrodymais, nustatyta, kad pagal žodinį susitarimą krovinio – sodo traktoriaus „Castelgarden“ vežėjas A. B. įsipareigojo siuntėjo – A. G. jam perduotą krovinį nugabenti iš Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) miesto į Lietuvos Respubliką, Utenos miestą, o siuntėjas A. G. įsipareigojo A. B. už šio krovinio vežimą sumokėti 180 eurų užmokestį. Toks sandoris atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje numatytą krovinio vežimo sutartį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nukentėjusysis parodė, kad joks važtaraštis ar kitas dokumentas dėl vežimo sutarties patvirtinimo nebuvo surašytas. Tačiau, nors toks dokumentas, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą, nebuvo surašytas, tai nepaneigia fakto, kad A. G. perdavė A. B. sodo traktorių, būtent patikėdamas šį daiktą pervežti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką A. G. nurodytu adresu. Jokių duomenų, kad A. G. būtų šį daiktą perleidęs kaltinamojo nuosavybėn, o ne jam tik laikinai patikėjęs traktorių nuvežti į Uteną A. L., nėra. Bylos duomenys – nukentėjusiojo A. G., liudytojo A. L. parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2019 m. kovo 4 d. protokole užfiksuoti duomenys, kad A. B. negali pateikti reikalaujamo sodo traktoriaus „Castelgarden XT 180 HD“, patvirtina, kad A. B. šio daikto jam A. G. nurodytu adresu iki 2018 m. liepos pabaigos nenuvežė, jis sodo traktoriaus negrąžino ir pačiam siuntėjui A. G.. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tarp A. G. ir kaltinamojo būtų sudaryta rašytinė sutartis dėl krovinio vežimo, surašant važtaraštį ar kitą dokumentą, A. G. savo teisių pažeidimą būtų kur kas lengviau apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju būtent ta aplinkybė, kad krovinio vežimo sutartis nebuvo patvirtinta jokiu dokumentu, kaip tik objektyviai pasunkina tokią galimybę. Todėl yra pagrindas manyti, kad A. B. sąmoningai nesudarė su A. G. jokio rašytinio susitarimo dėl krovinio pervežimo, krovinio vežimo neįformino CMR ar jokiu kitokiu važtaraščiu. Kaltinamasis teismui pateikė tris CMR važtaraščius (3 t., b. l. 175-184) kaip patvirtinimą, kad jis be CMR važtaraščio negabendavo jokių krovinių, tačiau iš jų matyti, kad šiais atvejais jis krovinius vežė kaip vežėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojas, o ne kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, be to, buvo gabenami automobiliai – privalomai registruotinas turtas. Duomenys iš Sodros informacinės sistemos patvirtina, kad 2018 m. liepos 15 d. kaltinamasis (duomenys neskelbtini) nebedirbo, o dirbo tik (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 66). Abejoti kaltinamojo sąžiningumu CMR važtarščiuose nurodant teisingus duomenis verčia ir jo pateiktas CMR važtaraštis, užpildytas 2018 m. liepos 11 d., nurodant vežėjo (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. B., kai, Sodros duomenimis, A. B. šioje įmonėje nebedirbo nuo (duomenys neskelbtini). 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 straipsnis nustato, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui, šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos. Tai, jog A. G. sodo traktoriaus „Castelgarden“ vežimui nesurašė CMR važtaraščio ir jo neperdavė A. B., niekaip nepaneigia A. G. nurodytos aplinkybės, kad A. G. jam patikėjo vežti į Lietuvos Respubliką sodo traktorių „Castelgarden“ ir nepatvirtina kaltinamojo versijos, kad A. B. nebūtų iš jo priėmęs jokio krovinio vežimui be CMR važtaraščio. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. B. tuo metu nuolat vairavo automobilius, netgi neturėdamas teisės vairuoti, tai rodo, kad jis visai nebuvo linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų.

Faktiškai nuo pat sodo traktoriaus „Castelgarden“ pakrovimo į kaltinamojo A. B. mikroautobusą ir jo išgabenimo iš pakrovimo vietos pradžios A. B. jau įgijo realią galimybę valdyti šį svetimą turtą, juo naudotis ar disponuoti kaip nuosavu. Kaltinamasis A. B. neabejotinai suvokė, kad jokių nuosavybės teisių į A. G. turtą neturi, tačiau šio turto sutartu laiku nepateikė nukentėjusiojo nurodytam asmeniui A. L. siuntėjo nurodytu adresu Utenoje. Todėl yra pagrindas išvadai, kad paėmęs iš A. G. sodo traktorių tik pervežimui į Lietuvos Respubliką, A. B. šį svetimą turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, t. y. jį neteisėtai užvaldė ir taip padarė žalą turto savininkui. Kada tiksliai kaltinamasis pasisavino jam A. G. patikėtą sodo traktorių, kaltinamajam nedavus parodymų, nenustatyta, tačiau vertinant nukentėjusiojo ir liudytojo A. L. parodymus, gretinant juos su A. G. žinutėmis R. L., matyti, kad sodo traktorius A. B. perduotas 2018 m. liepos 15 d., ir nuo tada A. B. įgijo realią galimybę neteisėtai pasisavinti sodo traktorių. Aukščiau aptartų įrodymų pakanka teismo išvadai, jog kaltinamasis A. B. 2018 m. liepos mėnesį pasisavino jam A. G. pervežti patikėtą 1017,09 euro vertės turtą – sodo traktorių ,,Castelgarden XT 180 HD“. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę A. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas – tai yra, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, taigi jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o A. B. laikomas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – A. B. teisiamas jau net dvyliktą kartą (3 t., b. l. 12-28, 29-47), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, ne visos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 48-58, 62-63, 64), nors jis dirba (3 t., b. l. 69, 70). Kaltinamasis į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą ir į UAB „MediCA klinika“ priklausomybių ir psichikos ligų įskaitą neįrašytas (3 t., b. l. 84, 87). IBPS duomenimis, A. B. atžvilgiu yra atliekami du nauji ikiteisminiai tyrimai dėl kelių naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visus šiuos duomenis, atsižvelgiant į nuolat nusikalsti linkusią kaltinamojo asmenybę, sistemingą administracinių nusižengimų darymą, tai, jog anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės rūšys neturėjo teigiamo poveikio, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas minimalus.

A. B. šią nusikalstamą veiką padarė iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, priėmimo. Ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausmė neįvykdyta visiškai, A. B. jam paskirtos baudos iki šio nuosprendžio priėmimo nėra sumokėjęs, baudos sumokėjimo terminas jam nustatytas iki 2020 m. balandžio 20 d. Todėl šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme - 34 MGL dydžio, t. y. 1700 eurų bauda, jas visiškai sudedant.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos, pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusysis A. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1017,09 euro turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 100).

A. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos už kaltinamojo A. B. neteisėtai pasisavintą sodo traktorių „Castelgarden“ yra pagrįstas, įrodytas S. G. išrašyta sąskaita, nukentėjusiojo parodymais, liudytojo A. L. parodymais, Lietuvos banko internetinėje svetainėje www.lb.lt paskelbtais duomenimis apie 2018 m. liepos 13 d. D. B. svaro ir Euro valiutos santykį ir visiškai tenkinamas. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą nukentėjusiajam A. G., privalo ją pilnai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys), todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašoma suma priteistina iš kaltinamojo.

Laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas A. B. automobiliui „Mercedes B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), taikytas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu, paliktinas galioti iki A. G. civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Prokurorė prašė konfiskuoti A. B. automobilį „Mercedes B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas labai pasunkėtų (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas. Nors šiuo atveju A. G. kaltinamajam patikėtas sodo traktorius buvo išvežtas iš pakrovimo vietos A. B. priklausančiu mikroautobusu „Mercedes B. S.“, sodo traktorius buvo į šį automobilį pakrautas žodiniu paties nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimu dėl šio daikto pergabenimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką būtent kaltinamojo transporto priemone, kuri ir buvo naudojama tokiai krovinių, siuntų pervežimo veiklai. Byloje nenustatytas kaltinamojo tyčios pasisavinti sodo traktorių susiformavimo momentas, nėra jokių duomenų, kad jau 2018 m. liepos 15 d. pakraunant sodo traktorių į kaltinamojo mikroautobusą, kaltinamasis tyčia šią transporto priemonę panaudojo tam, kad galėtų iš nukentėjusiojo paimti daiktą, siekdamas jį būtent pasisavinti, o ne atlikti sutartą paslaugą. Todėl teismas neturi pagrindo mikroautobuso „Mercedes B. S.“ vertinti kaip priemonės nusikalstamai veikai padaryti, BK 72 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, A. B. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, paskirta bausme - 34 MGL dydžio, t. y. 1700 eurų bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių ir 34 MGL dydžio, t. y. 1700 eurų baudą.

Kardomąsias priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. B. 1017,09 EUR (vieną tūkstantį septyniolika eurų 09 ct) turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. B. automobiliui „Mercedes B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), taikytą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. E. 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu, palikti galioti iki A. G. civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.