- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 2-1335-344/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01003-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- V. L.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- A. L.
institucijos teikiančios išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Kiržgalvienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. L.,
institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą A. L. sūnaus D. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), tėvu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja bei priteisti išlaikymą po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, o taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą 14 400 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. Ieškovė V. L. nurodė, kad su atsakovu pradėjo kartu gyventi nuo 2006 metų pas atsakovo mamą Klaipėdoje, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini),. gimė sūnus (duomenys neskelbtini),. Kadangi tuo metu atsakovas neturėjo jokio asmens dokumento, o santuoka su atsakovu buvo įregistruota tik po vaiko gimimo, (duomenys neskelbtini), todėl sūnui buvo suteikta mamos pavardė, o tėvas gimimo liudijime nenurodytas. Planavo, kad atsakovas tėvystę pripažins ir vaikui pavardę suteiks po santuokos įregistravimo, tačiau įregistravus santuoką, atsakovas pradėjo girtauti, smurtauti, nesirūpino vaiku, neteikė išlaikymo, nebenorėjo suteikti vaikui savo pavardės. Nenorėdama, kad vaikas augtų tokioje aplinkoje, nuo 2008 m. birželio mėnesio ieškovė su sūnum išėjo gyventi kitur. Atsakovas apie bylą žino ir žadėjo atvykti į teismą.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji yra ieškovės mama ir žino, kad ieškovė su atsakovu susipažino Klaipėdoje, kurį laiką gyveno pas atsakovo mamą. Buvo nuvykdavo pas juos į svečius, nuveždavo maisto. Vaikas gimė iki vestuvių, tačiau kodėl atsakovas nesuteikė vaikui savo pavardės ir nepripažino tėvystės, pasakyti negali. Atsakovas buvo keisto charakterio.
Institucijos, teikiančios išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laima Kiržgalvienė prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį, o taip pat išlaikymo įsiskolinimas atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gimė ieškovės sūnus D. Ž., gimimo liudijime jo motina nurodyta ieškovė V. L. -(duomenys neskelbtini), o tėvas nenurodytas (5 b. l.), todėl ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas yra biologinis D. Ž. tėvas.
Santuokos liudijime nurodyta, kad 2007 m. spalio 13 d. A. L. susituokė su V. Ž., po santuokos sudarymo pasirinktos pavardės (duomenys neskelbtini), (5 b. l.).
Iš Pažymos apie deklaruotą gyvenamą vietą matyti, kad ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), šeimoje auga sūnus D. Ž. (10 b. l.).
Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad teismas išnaudojo visas galimybes surasti atsakovą, buvo paskelbta paieška, nustatyta gyvenamoji vieta, siųsti teismo procesiniai dokumentai, tačiau atsakovas ignoravo jam paliekamus pranešimus, todėl atsakovui A. L. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, proceso eiga nesidomėjo, prieštaravimu nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas ieškinį pripažįsta.
Vaikui gimus nesusituokusiai motinai ir esant nepripažintai tėvystei, tėvystę gali nustatyti teismas (LR CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Šalims atsisakius ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gal būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (LR CK 3.148 str. 1 d.).
Jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje, remiantis bylos dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2006 metų pradžioje, sūnus (duomenys neskelbtini), gimė ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, praėjus trims mėnesiams po vaiko gimimo, šalys įregistravo santuoką ir apie metus laiko gyveno kartu.
Įvertindamas tai, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nuo 2006 metų pradžios, ieškovė tuo laikotarpiu pardėjo lauktis vaiko, jį pagimdė, o gimus vaikui, šalys susituokė ir dar apie metus laiko gyveno šeimoje, įvertinus ieškovės V. L. ir liudytojos D. Ž. paaiškinimus, taip pat tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių prieštaravimų, darytina išvada, kad atsakovas A. L. neprieštarauja ieškinio reikalavimams, todėl nustatytina, kad ieškovės sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra būtent atsakovas A. L. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str., LR CPK 185 str., 389 str.).
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas.
Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. LR CK 3.169 str. 1 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo, ugdymo ir juo nesirūpina, berniukas pastoviai gyvena sus ieškove, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir jos sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su mama (LR CK 3.169 str. 1 d.).
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.). LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas bendras principas „pagal poreikius ir galimybes“, nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant D. Ž. reikalingo išlaikymo ribas, įvertintinas vaikų poreikių tenkinimas, atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį, jų galimybes išlaikyti vaiką.
Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą (LR Konstitucijos 38 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 5 str., LR CK 3.3 str. 1 d., reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu), turtinė tėvo padėtis nėra pagrindas jį atleisti nuo prievolės vykdymo.
LR CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (LR CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir siekiant apginti viešąjį interesą – mažamečio D. Ž. teises ir interesus, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo A. L. priteistinas išlaikymas jo sūnui periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės, bei susidariusį įsiskolinimą už trejus metus nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str.).
Priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).
Ieškovė V. L. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas lėšas (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Iš atsakovo priteistinas nesumokėtas 144 Lt žyminis mokestis valstybės naudai už išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą ir 432 Lt žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (LR CPK 96 str. 1 d.).
Priteisti iš atsakovo 142 Lt žyminis mokestis už tėvystės nustatymą ir 300 Lt teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 98 str. 1 d. str.) ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti atsakovą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),, D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),., tėvu, o D. Ž. atsakovo A. L. vaiku.
Nepilnamečio D. Ž., gim.. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove V. L., jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini),
Iš atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą sūnui D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Iš atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Ieškovę V. L. paskirti uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas lėšas.
Iš atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 577 Lt žyminį mokestį valstybės naudai.
Iš atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 442 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.