Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-821-743/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
e1-821-743/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26538-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
K. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-821-743/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26538-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo (dabar – Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai) 2017 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 78 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2 937,48 eurų) bauda, likusi nesumokėta baudos dalis – 1 146,55 eurai, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. liepos 5 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo tėvą G. M., suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į nosį ir taip sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. M., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 5 d. tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visą dieną vienas gėrė degtinę ir užmigo. Tėvai grįžo apie 18 val. Mama buvo kitame kambaryje, o tėvas G. M. ėjo per kambarį, kuriame jis gulėjo, į balkoną rūkyti, pradėjo plūstis, rėkti, kad jis kažką paėmė. Jam trūko kantrybė ir atsistojęs sudavė vieną kartą deši­nės rankos kumščiu tėvui į veidą, pataikė į nosį, bėgo kraujas. Tėvas sakė, kad kvies policiją, todėl jis išėjo į namus, pas draugę. Po to paskambino mama ir pasakė, kad ateitų. Nuėjęs rado policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė, nustatė virš trijų promilių girtumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Apie metus laiko dirba „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, darbo vieta nėra pastovi, kur objektas yra, ten ir dirba, renovuoja namus. Savo vardu registruoto turto neturi, nevedęs, vaikų neturi. Teistas, kad vairavo neblaivus, buvo paskirta bauda, jos nesumokėjęs, perduota antstoliams (b. l. 75–76, 78–79).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1, 36–38, 39), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 18 val. 22 min. pagal pranešimą, kad mušasi sūnus, nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad K. M. smurtavo prieš savo tėvą G. M., suduodamas jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. G. M. buvo pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, apžiūros metu nustatytas nosies sumušimas, po apžiūros išleistas į namus;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 19–27), kuriame užfiksuota įvykio vieta daugiabu­čio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte esančio 8 buto kambaryje;

- nukentėjusiojo G. M. parodymais (b. l. 46, 54–55), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), K. M. yra jo sūnus. 2020 m. liepos 5 d. apie 18 val. su žmona grįžo iš Vilniaus, buvo truputį išgėręs. Grįžęs rado sūnų K. miegantį ant lovos. Eidamas į balkoną parūkyti pamatė, kad sūnus apsidaužęs veidą. Kai ėjo pro jį į balkoną, jis prabudo. Matė, kad sūnus neblaivus. Kai paklausė, kur apsidaužė, atsakė, kad ir jis tuoj gali taip atro­­dy­ti. Sūnus kitame kambaryje buvo parėmęs langą tokia dalimi, kuri yra viduje krano, tai dar pasakė, kam jis ją ėmė. Tada sūnus įpyko, priėjo prie jo ir sudavė vieną kartą dešine ranka į nosį, jam bėgo kraujas, jautė fizinį skausmą. Nuėjęs į kitą kambarį, kur buvo jo telefonas, pasakė sūnui, kad jis nešokinės, ir iškvietė pareigūnus. Tada K. išėjo iš namų. Netrukus atvyko pareigūnai, žmona paskambino sūnui, jis grįžo namo ir pareigūnai jį išsivežė. Jį nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėjo medikai, buvo tik sumušimas, kitą dieną jokių žymių ant veido nebu­vo. Sūnui ieškinio nereikš. Žmona jų konflikto nematė;

- asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės kopija (b. l. 32–33), iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 5 d. G. M. buvo pristatytas į VšĮ Lazdijų ligoninė policijos parei­gūnų dėl smurto šeimoje; sumušė sūnus; nustatytas nosies sumušimas;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 39) ir alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0130 panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 40–43), iš kurių matyti, kad 2020 m. liepos 5 d. 18 val. 35 min. G. M. nustatytas 1,45 promilių neblaivumas; 18 val. 53 min. K. M. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas;

- išrašu iš duomenų bazės (b. l. 88–89), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. M. yra kaltinamojo K. M. tėvas.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. M. kaltė pada­rius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota smurto žymė; medicininių dokumentų išrašas, patvirtinantis, kad nukentėjusia­jam nustatytas nosies sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad K. M. sukėlė savo tėvui fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu ir su poveikio priemonėmis (b. l. 117–119, 121).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis K. M. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuome­nei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). K. M. teistas, bausmės neatlikęs, likusi nesumokėta baudos dalis – 1 146,55 Eur, teistumas neišnykęs (b. l. 90–92, 93–96, 99); baustas administracine tvarka (b. l. 100–104); dirba (b. l. 105, 106); Psichikos ir priklausomybių ligų registre neįrašytas (b. l. 110); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 113).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); ); jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuo­jančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteisto­jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 48 straips­nio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti numatytus įpareigojimus ir/ar draudimus. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam skiriama bausmė subendrintina su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės – baudos – dalimi, t. y. 1146,55 Eur, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės laikotarpį įpareigojant tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečda­liu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per bausmės laiko­tarpį įpareigojant tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės – baudos – dalimi, t. y. 1 146,55 Eur, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (ketu­riems) mėnesiams, per bausmės laikotarpį įpareigo­jant tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 1 146,55 eurų baudą.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, K. M. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 6 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Išaiškinti K. M., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė