Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. lapkričio 8 d. E. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-KAUP-76965443-16 dėl to, kad atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. M. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. lapkričio 5 d., 12 val. 00 min., Jurbarko rajone, Eleonoravos miške medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete medžiojo ir organizavo medžioklę medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo (b. l. 4-5).

Teismo posėdyje E. M. paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 5 d. buvo organizuota medžioklė. Medžioklės metu patikrinimo nebuvo. Kai atvyko inspektoriai, visi medžiotojai buvo autobuse prie kelio, šautuvai buvo dėkluose. Netikėtai buvo pasiūlytas vadovauti medžioklei. Per skubą nepatikrino medžioklės lapo. Yra medžiotojų klubo narys. Masinei medžioklei varant vadovavo pirmą kartą. Tą dieną turėjo atvykti klubo prezidentas S. Ž. ir paduoti medžioklės lapą, bet jis susirgo ir tuo pasirūpino anksčiau. Derinant, buvo vienas iš galimų kandidatų vadovauti medžioklei. Patikrinimo metu medžioklė nevyko. Medžiotojai buvo autobuse. Vyko pasitarimas su varovais, lydinčiais asmenimis, nes sudėtinga bendrauti su užsieniečiais. Medžioklė turėjo prasidėti iš ryto. Susirinko apie 7.00 val. Patikrinimo metu vyko pietų pertrauka. Iki tol porą valandų buvo vykusi medžioklė. Vadovavo medžioklei, to neneigia. Pirmą kartą vadovavo kolektyvinei medžioklei užsieniečiams. Dėl datos nemano, kad užpildyta netinkamai, dėl vadovo pavardės – jo žioplumo klaida. Visada medžioklės lapą pildo būrelio prezidentas, lapo viršus būdavo užpildytas pilnai. Mechaniškai patikrino medžiotojų bilietus ir į lapo viršų nepažiūrėjo. Baigus medžioklę, medžioklės vadovas pasirašo, kad medžioklė baigta, surašo žvėris. Kitą kartą neįmanoma to medžioklės lapo panaudoti. Klube nenustatyta medžioklės lapo pildymo tvarka. Lapas buvo perduotas per kitus medžiotojus. Medžioklių tykojant vadovu yra buvęs. Medžioklės lapai yra tik pas klubo prezidentą S. Ž., visada medžioklės lapus užpildytu viršumi išduoda prezidentas, neduoda tuščio lapo. Tai buvo labiau techninė klubo prezidento klaida. Atskiro instruktažo klube nebūdavo, medžioklės vadovu paskiriama dėl ilgalaikės praktikos. Klubo valdyba organizavo medžioklę. S. Ž. nebuvo toje medžioklėje dėl ligos. Galėjo būti taip, kad S. Ž. buvo neapsisprendęs ką skirti medžioklės vadovu, nežinojo, ar pats dalyvaus medžioklėje. Buvo keli kandidatai vadovauti medžioklei. Organizavimas vyko apie dvi savaites. Žala gamtai nebuvo padaryta. Po patikrinimo medžioklė vyko toliau. Iki patikrinimo nebuvo sumedžiota gyvūnų, vėliau sumedžiojo. Inspektorius leido toliau medžioti ir nenutraukė medžioklės. Inspektorius nufotografavo medžioklės lapą, originalą grąžino, įsirašė savo pavardę ir medžiojo toliau.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė nurodė, kad medžioklės lapo viršutinę dalį pildo klubo pirmininkas, nurodo būtinus rekvizitus. Vadovas gavęs tokį medžioklės lapą, turi pareigą įsitikinti, ar medžioklės lapas yra galiojantis. Medžioklė negalėjo būti vykdoma arba turėjo iš naujo užpildyti medžioklės lapą. Klubo vadovui S. Ž. skirta administracinė nuobauda. E. M. organizavo medžioklę be medžioklės lapo. E. M. už medžioklės taisyklių pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi. Pats E. M. inspektoriams nurodė, kad yra medžioklės vadovas ir pateikė medžioklės lapą. Pažeidimas nustatytas medžioklės metu atlikus patikrinimą. Buvo tikrinama konkreti medžioklė. Klubo pirmininkas nubaustas. Dėl to nekilo ginčo. Kitiems medžioklėje dalyvavusiems asmenims nekyla atsakomybė, nes jiems nėra privalu pasitikrinti, ar medžioklės lapas galioja.

Teismo posėdyje liudytojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Tomas Kantaravičius paaiškino, kad lapkričio 5 d. buvo atliekamas reidas medžioklės kontrolei vykdyti. Be jo dar buvo inspektorius M. Danielius ir neetatinis inspektorius V. Sorokinas. Buvo nustatyta, kad vykdoma medžioklė, dalyvavo užsieniečiai. Paklausus kas vadovavo medžioklei, vadovu prisistatė E. M.. Medžioklės lape nebuvo nurodytas medžioklės vadovas ir lapo galiojimo laikas. Tai buvo medžioklės lapą išduodančio asmens padaryti pažeidimai. Tokį medžioklės lapą gavęs asmuo neturėjo teisės organizuoti medžioklę. Buvo surašytas patikrinimo aktas. E. M. iškviestas į inspekciją protokolui surašyti. Kai atvyko, vyko medžioklė. Kol rašė dokumentus, medžiotojai nusprendė papietauti. Buvo įpareigoti nemedžioti. Jei norėjo tęsti medžioklę, turėjo paskambinti medžioklės lapą išdavusiam asmeniui, kad išduotų kitą medžioklės lapą. Medžioklės lapo nepaėmė, nes nebuvo sumedžiota gyvūnų, nebuvo pagrindo paimti lapą. Medžioklės bilietą paėmė, nes tą numato ATPK. Buvo paklausta kas yra vadovas, medžiotojai pasakė, kad E. M.. Pats E. M. priėjo ir pasakė, kad yra vadovas, vėliau pateikė dokumentus. Medžioklės lapas skirtas kontrolės užtikrinimui, kad būtų paprasčiau dirbti inspektoriams. Medžioklės lapas rodo, kad asmuo turi teisę organizuoti, vykdyti medžioklę. Tai nėra šiurkštus pažeidimas. Straipsnio 4 dalis skirta ne medžiotojams, 5 dalis – medžiotojams. Jei yra nustatytas pažeidimas dėl medžioklės lapo, rašoma 85 straipsnio 5 dalis. Dar buvo nustatyta, kad S. Ž. netinkamai užpildė medžioklės lapą. Daugiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Turėjo su tuo medžioklės lapu daugiau nemedžioti, kreiptis į S. Ž.. Medžioklės lapas gali būti išduodamas iki sezono pabaigos, bet tai turi būti nurodoma dienomis.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Marius Danielius paaiškino, kad 2016-11-05 tikrino medžioklę. Jo metu buvo patikrintas medžioklės lapas. Vadovu prisistatė E. M.. Medžioklės lapas buvo negaliojantis – nebuvo nurodytas vadovas ir galiojimo laikas. Buvo surašytas aktas. Po kelių dienų iškviestas E. M. protokolui surašyti. Tai buvo medžioklės pradžia, buvo įvykę gal 1-2 varymai. Kol rašė dokumentus, medžiotojai pietavo. Buvo pasakyta susisiekti su medžioklės lapą išduodančiu asmeniu ir išsiimti medžioklės lapą, jei nori medžioti toliau. Paklausus kas yra vadovas, pasakė, kad E. M.. Taip pat pats E. M. pasakė, kad vadovauja medžioklei.

Teismo posėdyje liudytojas S. Ž. nurodė, kad yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidentas. Paaiškino, kad medžioklės lapą išdavė 2016-10-28. Buvo neaišku kurią lapkričio dieną vyks medžioklė, nes medžioklėje turėjo dalyvauti užsieniečiai, nebuvo paskirtas medžioklės vadovas, todėl tuo metu neįrašė medžioklės lapo galiojimo datos ir medžioklės vadovo. Po to susirgo, turėjo vykti pas gydytoją. Lapą greitai perdavė iki galo neužpildęs. Tai jo klaida. Niekada anksčiau to nebuvo, visada jis užpildydavo lapą. Tačiau E. M. vis tik turėjo lapą patikrinti. E. M. yra pavyzdingas medžiotojas. Klube medžioklei varant lapas išduodamas tik konkrečiai medžioklei, o medžioklei tykant lapas išduodamas dviem mėnesiams. Iki šio įvykio nebuvo nustatyta pažeidimų, patikrinimų yra buvę.

Teismo posėdyje liudytojas S. B. nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį dalyvavo medžioklėje. Tuo metu, kai atvyko inspektoriai, ruošė pietus. Visi stovėjo ant miško kelio, užsieniečiai buvo autobuse, laukė pietų. Vykdant tikrinimą, nedalyvavo, rūpinosi pietumis. Medžioklei vadovavo E. M.. Buvo leista medžioti toliau. Yra tekę vadovauti medžioklei. Po šio įvykio atidžiai tikrino medžioklės lapą.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 5 d., Jurbarko rajone, Skirsnemunės seniūnijoje esančiame Eleonoravos miške Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamas medžiojamųjų išteklių naudojimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad klubo prezidentas S. Ž., išduodamas medžioklės lapą, nenurodė medžioklės vadovo vardo ir pavardės, kuris gali organizuoti medžioklę, bei nenurodė tikslaus lapo galiojimo laiko. Medžioklės vadovas E. M. neturėjo teisės organizuoti medžioklę ir medžioti su negaliojančiu lapu (b. l. 6, 7-8, 9, 10). Iš E. M. buvo paimtas ginklas su optiniu taikikliu, dangteliu, diržu, dėklu, ginklo pažymėjimu, vėliau grąžintas (b. l. 11, 15). E. M. išduotas laikinasis medžiotojo bilietas (b. l. 12, 13). E. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo paskirtas vadovauti medžioklei varant. Klubo prezidentas dieną prieš medžioklę buvo perdavęs parengtą medžioklės lapą. Jam pačiam niekada neteko pildyti medžioklės lapo. Patikrinęs medžiotojų dokumentus, įtraukė juos į medžioklės lapą. Nepastebėjo, kad medžioklės lapas nepilnai užpildytas ir neįrašė galiojimo laiko bei savo kaip medžioklės vadovo pavardės (b. l. 14, 16-17), S. Ž. 2016 m. lapkričio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalį, administraciniu nurodymu paskirta 14,00 EUR bauda, kuri sumokėta 2016 m. lapkričio 16 d. (b. l . 43-46).

Taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar asmens veiksmuose yra teisės normos dispozicijoje įtvirtinti objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai bei įvertinti asmens kaltę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklių), 19 punkte nurodyta kokie duomenys privalo būti nurodyti medžioklės lape, t. y. medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardas, pavardė, medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti, pavadinimas, medžioklės būdas (jei medžiojama varant tyliuoju būdu) ir medžioklės lapo galiojimo laikas, medžioklės lapą išduodančio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėjimas medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo). Taisyklių 20 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1–19.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio medžioklės lapo matyti, kad jame nenurodyta medžioklės vadovo vardas ir pavardė bei medžioklės lapo galiojimo laikas, t. y. nėra Taisyklių 19.1 ir 19.3 papunkčiuose nurodytų būtinųjų rekvizitų. Nesant minėtų rekvizitų, medžioklės lapas negaliojo ir E. M., turėdamas negaliojantį medžioklės lapą, neturėjo teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Pats E. M. pripažino, jog jis buvo medžioklės vadovas. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojas S. B.. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Taisyklių 20 punktas. Iki patikrinimo buvo atlikti 1-2 varymai, gyvūnų nebuvo sumedžiota. Nors tikrinimo metu medžiojimo veiksmai nevyko (medžiotojai buvo susirinkę pietauti), pripažįstama, kad atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimus taikoma ir tada, kai medžiotojas neatlieka medžiojimo veiksmų. Nustačius, kad medžioklės lapas buvo negaliojantis ir E. M., turėdamas negaliojantį medžioklės lapą, 2016 m. lapkričio 5 d. organizavo ir vykdė medžioklę, pripažintina, kad E. M. veiksmuose yra ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji sudėties požymiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltė padarius ATPK 85 straipsnyje numatytus pažeidimus gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-23-2013). Byloje nustatyta, kad pagal medžiotojų klube (duomenys neskelbtini) nusistovėjusią praktiką medžioklės lapą pildė ir E. M. perdavė klubo prezidentas S. Ž.. Liudytojas S. Ž. nurodė visada užpildydavęs būtinus medžioklės lapo rekvizitus, t. y. nurodydavęs medžioklės vadovą, medžioklės lapo galiojimo laiką, tačiau tą kartą to nepadaręs, nes medžioklės lapo pildymo metu nebuvo žinoma tiksli medžioklės data ir medžioklės vadovas, o vėliau, turėjęs vykti pas gydytojus, ir skubiai perdavė neužpildytą medžioklės lapą. Už netinkamai užpildytą medžioklės lapą S. Ž. buvo taikyta administracinė atsakomybė, jis sumokėjo paskirtą baudą. E. M. nurodė pirmą kartą vadovavęs medžioklei varant, be to, medžioklėje dalyvavo užsienio šalių piliečiai, per skubą nepažiūrėjo, ar užpildytas medžioklės lapo viršus, tuo labiau, kad jį visada užpildydavo klubo prezidentas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad E. M. pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, padarė dėl neatsargumo – nors informaciją apie medžioklės vadovą ir lapo galiojimo laiką medžioklės lape visada pažymėdavo klubo prezidentas, tai neatleidžia medžioklės vadovo (šiuo atveju, E. M.) nuo bendros pareigos elgtis rūpestingai ir pasitikrinti, ar medžioklės lapas užpildytas tinkamai ir, ar galima organizuoti bei vykdyti medžioklę, turint tokį medžioklės lapą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tačiau E. M. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Šiuo atveju švelnesnė administracinė atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl pažeidimas neperkvalifikuojamas ir nuobauda E. M. skiriama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.

ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 579 EUR iki 1448 EUR su teisės medžioti atėmimu nuo 1 metų iki 5 metų. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. M. tyrimo metu nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta nuobaudos individualizavimo galimybė, tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

Remiantis ATPK 30¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad medžioklę reglamentuojančias taisykles E. M. pažeidė dėl neatsargumo, į susiklosčiusias faktines aplinkybes, kurios lėmė netinkamą medžioklės lapo užpildymą, pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, visuomenei ir gamtai žala nebuvo padaryta, gyvūnas nebuvo sumedžiotas, į E. M. asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas už medžioklės taisyklių ar kitokius administracinės teisės pažeidimus, pažeidimo tyrimo metu prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė nuoseklius paaiškinimus, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuobaudų tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, E. M. skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. 200,00 EUR dydžio bauda, neskiriant teisės medžioti atėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti E. M., kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam 200,00 EUR (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16063072868. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą grąžinti E. M. medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarimui įsiteisėjus, byloje esančius dokumentų originalus grąžinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.