Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Virginijos Lozoraitytės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-374/2013 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei I. A., išvadą teikiančiai institucijai K. R. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims: UAB „SMS credit.lt“, IĮ „Aujama-credit“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „LVS Intergroup“, UAB „Bobutės paskola“, antstolių A. A. ir S. Ž. kontorai, V. J., VMI prie LR FM, DNSB „Šilas“, R. S., AB „Citadele“ bankui, UAB „NWO IŠVEST“, UAB „litekso“ filialui „Marijampolės šiluma“, E. L., UAB „B. K.“, UAB „ARN group“, UAB „Minibank“, Big bank AS filialui, UAB „G. F.“, UAB „Pro invenst group“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „Moment credit“, AB LESTO, UAB „K. R. komunalininkas“ dėl santuokos nutraukimo ir pagal atsakovės I. A. priešieškinį ieškovui A. A., išvadą teikiančiai institucijai K. R. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims: UAB „SMS credit.lt“, IĮ „Aujama-credit“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „LVS Intergroup“, UAB „Bobutės paskola“, antstolių A. A. ir S. Ž. kontorai, V. J., VMI prie LR FM, DNSB „Šilas“, R. S., AB „Citadele“ bankui, UAB „NWO IŠVEST“, UAB „litekso“ filialui „Marijampolės šiluma“, E. L., UAB „B. K.“, UAB „ARN group“, UAB „Minibank“, Big bank AS filialui, UAB „G. F.“, UAB „Pro invenst group“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „Moment credit“, AB LESTO, UAB „K. R. komunalininkas“ dėl santuokos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su sprendime nurodytu turto balansu ir jo nuosavybės padalijimo būdu. Ieškovo vardu registruotas sklypas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), turėjo būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nors ieškovo ir įgytas iki santuoka sudarymo, tačiau įsigytas iš abiejų lėšų, o taip pat santuokos metu iš bendrų lėšų ir bendru darbu šiame sklype pastatytas sodo namelis. Nors turtas įgytas 2005-11-05, o santuoką sudaryta 2007-06-29, tačiau tuo metu jau vedė bendrą ūkį, kartu gyveno. Tai patvirtina dukters 2001-05-15 gimimas, o taipogi ir 2005-10-24 vartojimo kredito sutartis Swedbanke Nr. 05-072001-VA 8000 litų sumai, kurie buvo imti būtent įsigyti minėtą sklypą, ir atsakovė pagal šią sutartį buvo laiduotoja. Pasitikėdama savo sutuoktiniu, tuo metu dar tik būsimu sutuoktiniu, sutiko, kad sklypą įsigytų jo vardu, dar iki santuokos sudarymo. Manydama, kad turint bendrą vaiką o taip pat nenujausdama santuokos griūties, nesitikėjo, kad ieškovas pasielgs taip nesąžiningai. Todėl šis turtas turėjo būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas nuslėpė turtą, kurį jis vienas pardavė ir neįtraukė į dalintino turto balansą. Toks turtas yra automobilis OPEL OMEGA v/n (duomenys neskelbtini) Minimą automobilį buvo įsigiję gyvendami santuokoje, tačiau ieškovas jį pardavė, o už parduotą automobilį visos lėšos atiteko jam vienam ir teismo sprendimu nebuvo padalintos. Tai patvirtina prie priešieškinio pateikiama 2009 metų VĮ „Regitros“ pažyma apie registruotas transporto priemones. Šį automobilį ieškovas pardavė 2012 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, taigi jau negyvenant kartu, tačiau jokios kompensacijos už parduotą bendrąją jungtinę nuosavybę neišmokėjo. Šie pinigai nebuvo išleisti jokiems bendriems poreikiams ar prievolėms vykdyti pagal LR CK 3.109 str., todėl ieškovas turėjo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Visi kreditoriniai įsipareigojimai yra atsiradę santuokos metu ir buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievoles turi vykdyti abu solidariai. Kreditorinių įsiskolinimų išskaidymas teismo sprendime yra neteisingas ir neteisėtas. Gauti kreditai buvo panaudoti gyvenamojo namo, esančio Krūvelių k. K. R. savivaldybėje, renovavimui, sodo namelio projekto sudarymui, sodo namelio vidaus apdailai, sodo aplinkos gražinimui ir kt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantė atsakovė I. A. nurodo, kad ji nieko nežinojo apie teismo posėdžio datą ir laiką ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant bei negalint pateikti savo atsikirtimų bei įrodymų. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes iš bylos duomenų matosi, kad atsakovei buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą, tačiau ji buvo nerūpestinga, nevyko į teismo posėdį, nesidomėjo jo eiga. Pati apeliantė I. A. nurodo, kad ji buvo laikinai išvykusi, kad galėtų užsidirbti lėšų. Byloje ji yra pateikusi priešieškinio pareiškimą. A. I. A. 2013-05-07 neatvykus į teismo posėdį (t.3, b.l. 45) ir neįteikus procesinių dokumentų per antstolį (t.3, b.l. 53), ji apie 2013-06-12 ir 2013-07-10 teismo posėdžius buvo informuota viešo paskelbimo būdu (t. 3, b.l. 57-58, b.l. 65-66). CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. A. I. A. tinkamai nesinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas atsakovei pranešdamas apie bylą viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) atsakovės procesinių teisų nepažeidė ir nėra pagrindo pripažinti, kad byla išnagrinėta kai atsakovei nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

Ieškovas atsakovės kaltę grindė tuo, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl tolimesnis bendras gyvenimas tapo negalimas. Šeimoje kildavo konfliktai, šalys nerado bendros kalbos jokiais bendro gyvenimo klausimais. Be to, atsakovė I. A., panaudodama ieškovo A. A. sudaryta elektroninės bankininkystės sutartimi, neteisėtai panaudodama ieškovo tapatybę patvirtinančius duomenis – A. A. vardu banko AB „Swedbank“ išduotus: vartotojo indentifikavimo numerį, PIN kodų kortelę bei slaptažodžius, per internetines svetaines, apgaule savo naudai sudarė kredito sutartis su UAB „Moment kredit“, UAB „SMS Credit“, UAB „Bobulės paskola“, UAB „Dolce kreditas“ ir šių sutarčių pagrindu, be ieškovo žinios, gavo pinigines lėšas, kurias panaudojo savo poreikiams tenkinti. Dėl šių nusikalstamų veikų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-14 nuosprendžiu I. A. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. Subendrinus bausmes apėmimo būdu, jai buvo paskirta galutinė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Be to, atsakovė Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė tiesos neatitinkančius faktus, norėdama pradėti privataus kaltinimo procesą ieškovo atžvilgiu pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl šmeižimo). Teismas dėl jos pareiškimo atsisakė pradėti ieškovo atžvilgiu privataus kaltinimo procesą pagal LR BK 154 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių. Ieškovas į bylą pateikė jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus – teismo nuosprendį bei nutarimą (t1., b.l. 14-21). Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2011 m. pavasario paliko atsakovę. Šalys bendro gyvenimo neveda nuo 2010 m. pradžios.

Atsakovė priešieškinio pareiškime nurodė, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir jis yra kaltas dėl šeimos iširimo. Atsakovė rėmėsi ta aplinkybe, kad ieškovas šeimoje smurtavo, tačiau pati atsakovė pripažino, kad į policiją nesikreipė, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ne pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniame skunde atsakovė I. A. nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo fizinio ar psichologinio smurto naudojimą atsakovės atžvilgiu, o taip pat kitų duomenų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi šalys nori santuoką nutraukti, kartu gyventi nemato prasmės, susitaikyti nepageidauja, santuoką laikė tik formalia, todėl priėmė pagrįstą sprendimą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, jog buvusių sutuoktinių bendro turto padalijimas turi būti išspręstas tesimo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalies). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.116 str. – 3.121 str., 3.123 straipsniuose. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašomas (išdėstomas) sutuoktinių turto balansas, t,y, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais ir teismo sprendime, taikydamas procesinės teisės normas (CR CPK 177 str., 178 str., 185 str.) nurodo, kokiais įrodymais ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis priima sprendimą dėl bendro turto vienetų, jų vertės, pažymi kokiais motyvais priima tokį sprendimą. Turtas teismo sprendimu padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), nukrypimas nuo lygių dalių turi būti motyvuotas teismo sprendime. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turto balansą, turto vertę, turto padalijimo šalims būdo parinkimo, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178, 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto priklausančio asmeninės nuosavybės teise teisinį režimą (LR CK 3.89 str. 1 d), taip pat sutuoktinių turto padalijimo principus (LR CK 3.87 str. – 3.91 str.). Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo panaikintinas ir byla perduotina šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvendami santuokoje šalys įgijo turtą: A. A. vardu registruotą motorolerį , kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 1500 Lt. Atsakovė prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 59900 Lt, atitinkamai priteisti kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad šiame sklype yra iš bendrų sutuoktinių lėšų pastatytas sodo namas. Ieškovas su šiuo teiginiu nesutiko, nurodė, kad žemės sklypą įgijo su jame esančiu nameliu, kuris tik nežymiai remontuotas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalavimas pripažinti sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise turimą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė pateikė tik kvitą, kad sumokėjo už sodo namelio projektą 2010-01-27 (t.1, b.l. 143), bei pažymą apie tai, kad „Swedbankas“ AB A. A. 2005 m. suteikė 8000 Lt vartojamąjį kreditą. Teismas sprendė, kad daugiau jokių įrodymų atsakovė nepateikė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1, b.l. 30-31) matosi, kad ieškovo A. A. vardu yra registruotas žemės sklypas 0.0808 ha ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis įgijo 2005-11-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Duomenų apie sodo namelio įgjimą į bylą nėra pateikta, be to, duomenų apie sodo namelio įregistravimą nekilnojamojo turto registre nėra. Nesant šių duomenų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo su jame esančiu nameliu, kuris tik nežymiai remontuotas. Byloje yra nustatyta, kad ginčo sklype yra pastatytas gyvenamasis namas. Ši faktinė aplinkybė šalių neginčijama. Byloje kilęs ginčas tik dėl to, ar šis gyvenamasis namas įgytas ieškovo A. A. kartu su žemės sklypu iki santuokos sudarymo ar pastatytas gyvenant santuokoje ir turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ta aplinkybė, kad gyvenamasis namas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad teismas santuokos nutraukimo byloje neprivalo ištirti ir išsiaiškinti šio turto teisinio statuso.

Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti įrodymus ir duomenis apie ginčo namo įgijimą, ginčo sklypo ir gyvenamojo namo kadastro duomenų bylas, duomenis apie gyvenamojo namo vertę. Tik gavus papildomus įrodymus būtų galima spręsti dėl gyvenamojo namo priklausymo ieškovui asmeninės nuosavybės teise arba šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise sukurto turto ir šio turto įtraukimo į turto balansą (CK 3.118 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nustatė nepilnametės dukters A. A. gim. 2001 m. gegužės 15 d. gyvenamąją vietą su tėvu A. A. bei priteisė iš atsakovės I. A. dukters A. A. išlaikymui po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad pas ieškovą nėra jokių tinkamų sąlygų dukros gyvenimui, kadangi jis gyvena sodo namelyje, kuriame nėra net šilto vandens, jau nekalbant apie kitokius patogumus. Nurodo, kad dukra gyvena pas atsakovę kartu seserimi A. S.. Tarp jų yra tamprus ryšys. Prie apeliacinio skundo atsakovė pridėjo dukters parašytą raštą, kuriame ji nurodo, kad nenorinti pastoviai gyventi su ieškovu, o nori gyventi su atsakove. Apeliantė nurodo, kad šioje dalyje priimtas teismo sprendimas visiškai neatsižvelgus į dukros interesus, šis klausimas išnagrinėtas tik paviršutiniškai, neįsigilinant į jo esmę. Tuo pačiu neteisėta sprendimo dalis ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš atsakovės priteisimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.), kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo ieškinio pareiškimo matosi, kad ieškovas sutiko, kad dukra A. A. liktų gyventi su mama I. A.. Pateikdamas į bylą 2013-02-27 patikslintą ieškinio pareiškimą ieškovas reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo nepakeitė (t.2, b.l. 2-8). Į bylą yra pateikta 2013-02-13 K. R. savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada ( t.1, b.l. 159-163), kurioje nurodoma, kad nustačius nepilnametės A. A. gyvenamąją vietą kartu su jos motina neprieštarautų vaiko interesams. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-12 teismo posėdžio protokolo (t.3, b.l. 62-63) matosi, kad teismo posėdis buvo atidėtas, kad ieškovas apsispręstų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, šiame teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad dukra A. gyvena su seneliu kai jis dirba. Nurodė, kad jis dirba pamainomis, būna kad naktį dirba. Dukra lanko muzikos mokyklą, o jis gyvena už K. R. 7 km. Taip pat nurodė, kad dukra nenori gyventi su juo ir kad reikia pakalbėti su vaiku. Į bylą 2013-07-10 K. R. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2012-02-08 ir 2013-06-26 šeimos aplankymo akto kopijas, 2013-06-26 vaiko nuomonės kopiją, kurioje nurodoma, kad nepilnametė A. A. „norinti gyventi pas tėtę, kol mama užsienyje, o kai mama grįžta namo ji gyvena pas mamą“, tačiau išvados dėl kitokios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pateikta nebuvo. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-07-10 teismo posėdžio protokolo (t. 3, b.l. 74-75) matosi, kad byla reikalavimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išnagrinėta paviršutiniškai ir neišsamiai, visiškai nesiaiškinant motinos buvimo vietos, kur ir kokiam laikotarpiui ji išvykusi, nepareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ieškovu A. A., neapklausus nepilnametės A. A.. Sutinkamai su CPK 380 straipsnio 1 dalimi kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išklausyti vaiko nuomonę, nes į bylą yra pateikta jos dvi skirtingos nuomonės dėl gyvenamosios vietos. Be to, nesant duomenų kur faktiškai gyvena nepilnametė dukra A. A., kas ją išlaiko ir kas ja rūpinasi, nėra galimybės nuspręsti dėl išlaikymo priteisimo iš I. A..

Kadangi nagrinėjamos bylos aptartose dalyse neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo dalys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo panaikinamos ir perduodama šios bylos dalys pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo bei dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.