Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1983-04-23, Biržuose, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018 m. vasario 21 d. apie 03:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.99 promilių girtumas) naudojo fizinį smurtą E. J. atžvilgiu, t.y.: tyčia ranka sudavė tris kartus į krūtinės sritį ir vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiai E. J. fizinį skausmą, bei padarė muštą žaizdą veide, kraujosruvą kairės akies vokuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad su nukentėjusiąja yra kaimynai, bendraudavo. Kaltinime nurodytu metu, jo namuose buvo kaimynė, jis namo grįžo neblaivus, įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas neprisimena, pripažino, kad turi problemų su alkoholio vartojimu. Kai atsigavo, pamatė nukentėjusios kruviną veidą. Civilinius ieškinius pripažino, paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, žalos nėra atlyginęs.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui bei gynėjui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai ( BPK 273 str. 1 d., 291 str. 2 d.):

Nuketėjusioji E. J. parodė, kad R. K., gyv. (duomenys neskelbtini), yra jos kaimynas. Iki šio įvykio su kaimynu sutarė gerai, išeidavo į laiptinę parūkyti ir paplepėti. 2018-02-21 buvo R. K. bute, kadangi šiame bute buvo laikinai prisiglaudęs jos brolis R. J. su drauge R. K.. R. K. buvo išvykęs, sugrįžo apie 03.30 val. Buvo neblaivus, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis sudavė jai tris kartus rankos kumštimi į krūtinės sritį ir vieną kartą į veido sritį, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tada jos brolis atsistojo ir ją gynė. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę iškvietė medikus. Medikai ją pristatė į į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių (b.l.38-39, 43-44).

Liudytojas R. J. parodė, kad su drauge R. K. laikinai apsigyveno pažįstamo R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastarasis yra sesers E. J. kaimynas. 2018-02-20 vakare sesuo, jis ir draugė buvo R. K. bute, kalbėjosi, alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 02.00 val. nuėjo miegoti. Apie 03.30 val. pabudo nuo triukšmo. Pamatė, kad R. K. sudavė seserei E. J. vieną kartą į veido sritį. R. K. buvo neblaivus. Gynė savo seserį. Sesuo iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kad sesers veidas kruvinas. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus. Palydėjo seserį į ligoninę, kur jai susiuvo žaizdą po akimi (b.l. 49-51).

Liudytoja R. K. parodė, kad su draugu R. J. laikinai apsistojo jo sesers E. J. kaimyno R. K. bute. 2018-02-20 R. K. namuose nebuvo, todėl jie vakarojo trise, alkoholio nevartojo. Apie 02.00 val. nuėjo miegoti. Visi miegojo tame pačiame kambaryje. Apie 03.00 val. pažadino triukšmas. Atsibudusi pamatė, kad sugrįžęs R. K.. Pastarasis konfliktavo su E. J. dėl alaus. Ji matė, kaip R. K. sudavė E. vieną kartą į veido sritį. Į konfliktą įsikišo R. J.. Nukentėjusioji iškvietė policjos pareigūnus. Jai bėgo kraujas, buvo prakirsta žaizda po akimi. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus (b.l.53-54).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. J. protokolą - pareiškimą dėl to, kad 2018-02-21 apie 03.30 val. Darugystės g. 17-147, Marijampolė, bute, tarp jos ir R. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu šis sudavė jai tris kartus į krūtinės sritį bei vieną kartą į veido sritį. Ji jautė fizinį skausmą (b.l.1-2).

2018-02-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018-02-21 apie 04.20 val. (duomenys neskelbtini), bute, E. J. nurodė, kad jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo R. K.. Ant nukentėjusiosios veido matėsi kraujosruvos, po akimi buvo atsivėrusi kraujuojanti žaizda. Paaiškino, kad R. K. sudavė tris kartus į krūtinės sritį ir vieną kartą į veido sritį. R. K. alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 6810 Nr. ARYE-00398, patikros sertifikato Nr. 0716190“ nustatytas 2,99 prom. neblaivumas (b.l.24).

2018-02-21 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b.l.29-32, 33-35).

Specialisto išvadoje Nr. G 147/2018 (09) E. J. klinikiniais duomenimis konstatuota veido mušta žaizda, o taip pat karujosruva kairės akies vokuose. Šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.48).

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis 2018 m. vasario 21 d. apie 03.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.99 promilių girtumas) smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai E. J. sveikatą. Ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

Motyvuojamoji dalis

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str.).

Kaltinamojo įvykdyta veika, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.3d.). Už šią nusikalstamą veiką, kaltinamajam gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaltinamojo tsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis neteistas (b.l.59-60), baustas administracine tvarka (b.l.61-64), šiuo metu nedirba, registruotas darbo bioržoje, darbingas. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę - viešuosius darbus.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-02-21 04.53 val. iki 2018-02-21 11.30 val. (BK 66 str.).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 34,59 Eur civilinį ieškinį dėl E. J. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l.101). Katinamasis ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti. Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 34,59 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusioji buvo sužalota ir jos gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais (b.l.102), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (BPK 115str., CK 6.263 str.).

Civilinė ieškovė E. J. pareiškusi 500 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė sukrėtimą iki šiol jaučia baimę dėl pasekmių, dėl regos, po nusikaltimo jai sunku užmigti, iki šiol jaučia stresą (b.l.103). Katinamasis ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą. Dėl sužalojimų nukentėjusioji E. J. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina ir į liekamuosius reiškinius po patirtų sužalojimų – tai yra dvasinius išgyvenimus pažeminimą, nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą, sužalojimo padarymo aplinkybes. Po patirto sužalojimo nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą, jai nustatyta veido mušta žaizda. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai kaltinamojo padarytas tyčinis sužalojimas ir su juo susiję dvasiniai išgyvenimai neabejotinai turėjo reikšmę jos kasdieniniame gyvenime, tačiau šiuo metu nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji nejaučia, padariniai neišlikę. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl E. J. pareikštą ieškinį neturtinei žalai atlyginti teismas tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 300 Eur. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, proceso išlaidų nebuvo, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo prceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnsiams, kas mėnesį išdirbant po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, kas mėnesį išdirbant po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straispnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-02-21 04.53 val. iki 2018-02-21 11.30 val., t.y. vieną parą ir laikyti, kad 6 (šešias) valandas viešųjų darbų R. K. jau atliko.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemoną- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš Remigijaus K. K. teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 34,59 Eur (trisdešimt keturis eurus 59 ct) žalos.

E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. K. E. J. naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos.

Išaiškinti nuteistajam, jog viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl pateisinamų priežasčių neišdirbus visų paskirtų viešųjų darbų, teismo sprendimu jų atlikimas gali būti pratęstas.

Asmeniui vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę, bausmę vykdančioji institucija nuteistąjį įspėja dėl galimų pasekmių, jog toliau vengiant atlikti viešus darbus-jie gali būti kodekso nustatyta tvarka pakeisti bauda arba areštu.

Asmeniui po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nesutikus atlikti viešųjų darbų, jie gali būti kodekso nustatyta tvarka pakeisti bauda arba areštu.

R. K. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g. 2, Marijampolė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos – skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika