- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-238-966/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. (R. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu 2011 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 7 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2021 m. kovo 1 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą neatlikus 2 metų 6 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2021 m. vasario 25 d.) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 41 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, penkiolika kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, įvertino nusikalstamo elgesio riziką sudarančių statinių ir dinaminių balų santykį, nurodė, kad nuteistasis dar gali riziką sumažinti, rizikos pokytį, kriminogeninius veiksnius ir sprendė, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismas įvertinimu, kad jis nepasižymėjo teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu, motyvuojant tik buvusiais baudimais, nes vien tik turimų paskatinimų skaičius gali būti vertinamas kaip nuteistojo nepriekaištingas elgesys. Taip pat nesutinka su teismo teiginiais, kad nėra pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nes lygtinis paleidimas tėra tik bausmės atlikimo sąlygų pasikeitimas, o ne atleidimas nuo bausmės. Galimybę į lygtinį paleidimą numato įstatymai, todėl negali sutikti, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra per didelė. Taip pat nurodo, kad jis kaltę pripažįsta, gailisi dėl savo veiksmų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, nors ir nekinta ir sudaro 35 statinius balus, tačiau kintamų balų yra tik 6, todėl šis rodiklis negali jo neigiamai charakterizuoti. Jis neturi jokių ieškinių, gyvena su šeima, rūpinasi augančiais vaikais.
4.2. Skunde akcentuojama ir tai, kad, teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003.09.24 rekomendacija Rec (2003), pagal kurią rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytis socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Jis yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl neatliktos bausmės dalis negali būti naudojama kaip vienas nepaleidimo lygtinai motyvų. Teismas nepagrįstai ėmėsi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas, nesirėmė Komisijos, betarpiškai dirbančios sus nuteistaisiais išvadomis. Teismo nuostata, kad reikia vertinti ir padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir negalima jo lygtinai paleisti, yra jo nubaudimas antrą kartą už tą patį, tokia teismo išvada yra abstrakti, nepagrįsta ir neargumentuota, prieštaraujanti europinėms nuostatoms, kad paleidimas turi būti vertinamas kaip elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
4.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad įsipareigoja, jog savo doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodys, kad yra patikimas ir nenusikals, nes turi konkrečius tikslus, nori atstatyti savo reputaciją vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, nes jaučia atsakomybę prieš šeimą ir supranta tokio įsipareigojimo nevykdymo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. skundas tenkinamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo skundą ir įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nuteistasis R. J., priešingai, negu konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali būti paleistas lygtinai. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir pagrįstai sprendė, kad nuteistojo pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl R. J. lygtinio paleidimo ir juos 2021 m. kovo 1 d. nutarime tinkamai įvertino.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad R. J. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį – likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2021 m. vasario 25 d.) buvo 2 metai 6 mėnesiai 11 dienų iš paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 41 balas iš 168 galimų, tačiau rizikos balas tik vienu balu viršija tą balų ribą, kuomet rizika būtų laikoma žema. Rizika nuo pirminio vertinimo sumažėjo 41 balu, ir šiuo metu sudaro 35 balus, kurie yra statiniai ir kurių savo elgesiu bausmės atlikimo metu nuteistasis negali koreguoti, bei tik 6 kintamus balus, todėl tokia nusikalstamos veikos rizikos mažinimo pažanga vertintina kaip akivaizdi BVK 157 straipsnio 1 dalies prasme. Skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad nusikalstamos veikos rizikos balas nemažėja nuo 2019 m. spalio 14 d. atlikto vertinimo, tačiau vertinant jį kartu su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčius apibūdinančiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, jo pastangos keistis išimtinai teigiama linkme yra nuoseklios ir rezultatyvios.
8. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš 2021 m. vasario 15 d. pažymos apie R. J. nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis buvo 4 kartus (2012 – 2014 metais) baustas drausmine tvarka, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip išimtinai neigiamą ir spręsti, kad jokia teigiama korekcija jo elgesyje nėra stebima. Tokią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad R. J. bausmės atlikimo metu buvo ne tik baustas, bet ir skatintas – per visą bausmės atlikimo laiką jis už gerą mokymąsi, nepriekaištingą elgesį, gerą, stropų darbą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas 15 kartų, po paskutinio padaryto drausmės pažeidimo buvo paskatintas 7 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, t. y. jis jau penkerius metus bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, ir toks nuobaudų bei paskatinimų santykis rodo akivaizdų ir teigiamą jo elgesio pokytį. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas privalomas ir papildomas priemones. Visos šios aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad vertinamu atveju nuteistojo padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai buvo labiau atsitiktiniai ir patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai pozityviems nuteistojo pokyčiams turėjo reikšmingos įtakos.
9. Faktoriumi, didinančiu sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiais jo pakartotinio nusikaltimo riziką vertinamu atveju laikytini ir R. J. turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su tėvais, broliais ir seserimi, yra lankomas, taip pat ryšius paliko ir trumpalaikių išvykų į namus metu, nuo 2020 m. vasario 14 d. gyvena kartu su šeima (sutuoktine ir dviem vaikais) bute prie atvirosios kolonijos. Taigi jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra stiprūs ir per ilgą bausmės atlikimo laiką nenutrūko. Lygtinio paleidimo atveju nuteistajam rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo nekiltų – jis vyktų gyventi į Vilnių pas tėvus, pas kuriuos lankosi ir trumpalaikių išvykų į namus metu, grįžta laiku, pažeidimų nedaro.
10. Pasiruošimą sėkmingai integracijai į visuomenę patvirtina ir nuteistojo teigimas požiūris į darbą. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo darbinė motyvacija įvardinta kaip nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Nurodyta, kad nuteistasis 2013/2015 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2014 metų dirbo pagalbiniu darbininku, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje planuoja ir turės galimybę tęsti darbą būdamas laisvėje. Nors skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, kad nuteistasis atvykęs į pataisos namus buvo atsisakęs darbo, iki suėmimo taip pat dirbo, tačiau vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su finansinės naudos gavimu, kas rodo, kad gaunamų legalių pajamų jam nepakako ir tai skatino jo nusikalstamą elgesį, kad jis, atvykęs į pataisos įstaigą darbo atsisakė, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savo neigiamą požiūrį į darbą nuteistasis jau seniai yra pakeitęs, jis, kaip minėta, nuolat dirba nuo 2014 metų, o tai didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę ir tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.
11. Negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp kurių ir labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, finansiniais įsipareigojimais susijusius duomenis teismas vertino atsietai nuo kitų nuteistojo pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, dėl to nepagrįstai sprendė, kad elgesio korekcija pataisos įstaigoje, pozityvūs nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčiai analizuojamu atveju dar nėra pakankami. Šios išvados kontekste visų pirma pažymima, kad nuteistasis R. J., nors ir nuteistas už pavojingų nusikaltimų padarymą, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dėl nusikaltimų atsakomybę prisiima, suvokia nusikaltimais sukeltas pasekmes. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Pataisos namuose nuteistojo agresyvus elgesys nestebėtas, nėra duomenų, kad būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas (ši aplinkybė taip pat nustatyta, kaip riziką pakartotinai mažinantis veiksnys), socialines situacijas vertina teisingai, turi konkrečių, ilgalaikių ir realistinių ateities planų, bausmės atlikimo metu savikontrolės praradimo atvejų nėra fiksuota. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinius ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
12. Skundžiamoje nutartyje akcentuoti kriminogeniniai veiksniai taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Iš tiesų, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, yra nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad su nuteistojo įvykdytais nusikaltimais susijęs kriminogeninis veiksnys iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki jo nuteisimo, ir, nors padarytų nusikaltimų pavojingumas didina ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, šios nutarties 8–10 punktuose aptartos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad nuteistasis savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Nors gyvenimo stilius ir draugai taip pat Socialinio tyrimo išvadoje išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys, tačiau šis kriterijus yra taip pat susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki bausmės atlikimo, o toje pačioje išvadoje nurodyta ir tai, kad šiuo metu nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą, jis vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, pataisos namuose bendravimo problemų su nuteistaisiais ar administracijos atstovais neturi, nėra duomenų, kas jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Taip pat nors Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo mąstymas ir elgesys į kriminogeninius veiksnius įtrauktas, nurodant, kad jo padarytas nusikaltimas buvo savikontrolės praradimo epizodas, tačiau taip pat nurodyta, kad bausmės atlikimo metu savikontrolės praradimo atvejų nėra fiksuota. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių yra nustatyta daugiau, nei didinančių veiksnių, šių veiksnių, priešingai nei kriminogeninių, apylinkės teismas iš esmės nevertino.
13. Taigi vertinamu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, Socialinio tyrimo išvadoje išskirtiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Vien tik su padarytų nusikaltimų pobūdžiu susijusios aplinkybės, kaip ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas, negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vertinamu atveju būtent minėtos aplinkybės buvo vertintos kaip turinčios esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl R. J. lygtinio paleidimo.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. R. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.
15. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 1 d. nutarimą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.