Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grūstė“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Bylos teismingumą teismas privalomai savo iniciatyva įvertina ir nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (CPK 135 straipsnis).

9. CPK 26 straipsnyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CPK 27 straipsnio 1, 3 punktai). Pažymėtina, kad remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis yra paskirstoma kompetencija tarp tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų. Pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006, išaiškino, jog CPK 27 straipsnio 3 punkte apibrėžiama civilinių bylų kategorija, susijusi su viešu konkursu, nevartotina visų konkursų prasme, o tik Viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947-6.952 straipsniuose reglamentuojamiems viešo konkurso sandoriams, t. y. viešųjų paslaugų teikimui. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 27 straipsnio 3 punkte numatyta, jog civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šis teismingumas taikomas tik tais atvejais, kai apie tai nurodyta įstatyme (pvz., VPĮ) ar sprendžiama dėl CK 6.947-6.952 straipsniais reglamentuojamų sandorių, t. y. viešų paslaugų pirkimo. Kitus ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai.

11. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Kariuomenė 2015 m. spalio 26 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir 2015 m. spalio 30 d. Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje paskelbė pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu. 10 pirkimo dalyje „Šakniavaisinės daržovės“ pasiūlymų eilėje laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Grūstė“ pasiūlymas. 2016 m. sausio 14 d. UAB „Grūstė“ informavo Lietuvos kariuomenę, kad atsisako sudaryti sutartį dėl 10-tos pirkimo dalies, todėl Lietuvos kariuomenės viešojo pirkimo komisija pasiūlymą pateikė antroje vietoje pasiūlymų eilėje buvusiam UAB „Viržis“. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, Lietuvos kariuomenė ir Karo akademija sutartį sudarė su tiekėju UAB „Viržis“. Atsižvelgiant į atsakovo pasiūlyme pateiktus prekių pardavimo ieškovui įkainius ir UAB „Viržis“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą, sudarius Sutartį, ieškovė patyrė turtinę žalą, kuri ieškovės įvertinta 6629,44 Eur. Todėl ieškovė, remdamasi CK 6.249 ir 6.163 straipsniais, prašo priteisti iš atsakovės 6629,44 Eur nuostolių atlyginimą.

12. Kaip jau minėta, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso sąlygų (CPK 27 straipsnio 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios civilinės bylos inter alia (be kita ko) apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 43 punktas).

13. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad nors pagal VPĮ sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. VPĮ 101 straipsnio 1 dalis įtvirtina specialią taisyklę, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo, pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties sąlygų pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodytose ir pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. ir 2011 m. spalio 17 d. nutartyse įtvirtinta praktika taikoma vykdant viešųjų pirkimų procedūras, o nagrinėjamu atveju atsakovei atsisakius sudaryti sutartį su ieškove, viešojo pirkimo procedūros abiejų šalių tarpusavio atžvilgiu nutrūko.

16. Taigi, įvertinus ieškovės pateikto ieškinio reikalavimų turinį, tai, kad viešojo pirkimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, bei tai, kad viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, darytina išvada, kad minėti ieškinio reikalavimai reiškiami dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei ir neatitinka VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje ar CK 6.947-6.952 straipsniuose nurodytų reikalavimų pobūdžio, todėl negali būti kildinami iš viešojo pirkimo teisinių santykių.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.