Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja B. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) mirė, jo pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad A. K. testamento nebuvo sudaręs, jo palikimas nėra priimtas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjos B. K. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

5. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

7. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja B. K. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė, pirmos ir antros eilės A. K. įpėdinių nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinė A. K. gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų, po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyveno jiems priklausiusiame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo šio buto išlaikymo išlaidas. Tai patvirtina byloje pateiktos mokėjimo kvitų kopijos, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po A. K. mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi jos sutuoktiniui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neprieštaravo, jog pareiškimas būtų patenkintas.

8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja B. K., būdama A. K. įpėdinė, priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. priėmė A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.