- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 1-472-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-38673-16-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Civilinis atsakovas
- AB ,,(duomenys neskelbtini)”
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje, kurioje G. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
baudžiamojoje byloje G. Š. yra kaltinamas tuo, kad 2016-08-08 apie 15.44 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą tuo, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairėje kelio pusėje esančią teritoriją nedavė kelio ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir jį lenkusiu motociklu ,,Kawasaki ZX 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu T. D., taip sukeldamas T. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis G. Š. parodė, kad važiavo nuo senojo tilto, (duomenys neskelbtini) krantine užsisuko, važiavo automobiliai iš galo, buvo spūstis. Važiavo kryptingai į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) krantinėje. Likus 40-50 m. pasižiūrėjo į veidrodėlius, važiavo automobilis, įjungė kairįjį signalą, pradėjo lėtinti greitį. Priartėjus prie įvažiavimo, dar kartą pasižiūrėjo į kairį veidrodėlį, situacija buvo tokia pati, automobilis buvo jam iš galo, posūkio nerodė. Įsitikinęs, kad sukti yra saugu, nes priešais 100 metrų atstumu atvažinėjo motociklas ir mokomasis automobilis. Bebaigiant manevrą pajuto smūgį į kairę pusę. Mašina buvo nusviesta 90 laipsnių kampu, o motociklas nuskrido ir atsitrenkęs į medį nukrito. Paskui jį važiavo automobilis. Buvo eilė ant tilto ir iš paskos važiavo greičiausiai daugiau nei vienas automobilis, bet per veidrodėlį matėsi tik vienas. Jam sukant į kairę, kliūčių nebuvo ir jis įsuko. Posūkį pradėjo rodyti dar prieš pradedant lėtinti greitį. Prieš sukant, dar kartą pažiūrėjo į veidrodėlį, automobilis jo nelenkė. Kai pradėjo manevrą į kairę, jį automobiliai lenkė iš dešinės pusės, nes gatvė gan plati. Motociklo jis nepastabėjo, tikrai jo nematė. Pajuto tik smūgį. Įvažiuojant į aukštelę, jo automobilio priekis buvo už borto, galvojo, kad baigia manevrą. Danga tuo metu buvo sausa, matomumas geras. Po įvykio žiūrėjo, jokių stabdymo žymių nebuvo. Tame kelyje sukti į kairę leidžiama. Sukant ant kelio yra punktyrinė linija. Nėra ženklų leidžiančių lenkti. Prieš sukant sustojęs nebuvo, nes niekam nekliudė ir nebuvo kliūčių. Suko stačiu kampu. Nesustojo prieš sukant. Vietos jį lenkti iš dešinės pusės buvo. Kai pristabdė ir dar kartą įsitikino, kad nelenkia iš kairės, jo greitis buvo 5-10 km\h. Prieš pradedant manevrą, automobilis galėjo būti priešpriešinėje juostoje. Pro dešinės pusės langą matė, kad jį apvažiuoja. Prieš atliekant manevrą, žiūrėjo į kairės pusės veidrodėlį. Nuo tilto iki įsukimo yra 300 metrų, bet gal ir daugiau. Mano, kad avarija įvyko dėl motociklo greičio viršijimo. Motociklo greitį turėtų nustatyti ekspertai. Smūgis buvo labai didelis. Automobilis buvo numestas, pasisuko 90 laipsnių kampu, motociklas nuskrido ir atsitrenkė į medį. Ten greitis 70 km/h. Spidometro parodymai rodė 50-52 mylias, tai virš 80 km/h.
Iš nukentėjusiojo T. D. parodymų matyti, kad važiavo sportuoti. Buvo geras oras, nelijo. Išsukant buvo kolona automobilių, ji judėjo lėtai. Pradėjo lenkti, įsitikinęs, kad saugu. Pradėjo manevrą. Automobilis VW Golf metėsi ant šono, o jis padidino greitį, kad išvengti įvykio ir trenkėsi. Buvo pralenkęs du automobilius. Prieš jį buvo trys ar du automobiliai. Pats pirmasis automobilis buvo kaltinamojo, po jo - dar du automobiliai. Darydamas manevrą žiūrėjo posūkius. Jis buvo įsitikinęs, jokių ženklų nebuvo. Nematė, ar kaltinamasis nebuvo įjungęs posūkio signalo. Prieš jį automobilis nebuvo įjungęs posūkio signalo. Kai buvo lenkimo zonoje, nei vienas nerodė posūkio. Prieš pradedant lenkti, užtenka įsitikinti ir gali daryti manevrą. Dar buvo daug laiko iki tos vietos, kur sukti reikėjo kaltinamajam. Viskas įvyko greitai. Nematė jokio posūkio signalo. Kaltinamasis pradėjo sukti, o jis metėsi į tą pusę, dar padidino gazą ir viskas. Stabdyti nebandė. Motociklo stabdžiai buvo tvarkingi. Jis bandė išvengti kliūties. Bandė kliūtį apvažiuoti iš kairės. Viskas įvyko per staigiai. Nesitikėjo, kad automobilis suks. Priešais matė, kad yra daug vietos, kiti automobiliai toli. Jis buvo lenkimo zonoje, neįsivaizdavo, kad galėtų grįžti į dešinę. Kaltinamasis į kiemą dar tikrai nebuvo įsukęs. Jo automobilis buvo per vidurį kelio. Važiavo leistinu greičiu, nelakstė. Buvo 50 km\h. Padidino greitį, kad išvengti avarijos. Motociklui vos paspaudi ir jo greitis kyla. Greitis rodomas myliomis motocikle. Spidometras neveikė motocikle. Važiavo paskui automobilius. Spidometras užstrigdavo. Greitį rodydavo nuo pat pradžių, užstigdavo nuo 120 mylių. Nebuvo greitis toks, kad užstrigtų greitis. Turėjo motociklas rodyti apie 20 mylių. Greitis tikrai buvo leistinas. Spidometre mažais skaičiais rodo ir kilometrais. Jis važinėja daug laiko ir ne visada žiūri į spidometrą. Spidometre iš kairės rodo greitį. Greitis 52 km/h buvo po padidinimo greičio. Nebuvo susipažinęs su motociklu, nes buvo nusipirkęs jį nesenai ir nežinojo, ar motociklas techniškai tvarkingas. Posūkį rodė, kai darė manevrą. Priekinis žibintas degė. Buvo netvarkingas tik spidometras ir duslintuvas. Pats gali pasitikrinti, ar tvarkingas motociklas prieš važiuojant. Apšvietimai iki įvykio buvo veikė. Šviesos veikė tikrai gerai. Buvo problema tik su spidometru ir duslintuvu. Spidometras užstrigdavo ties 120 mylių. Buvo likę aplenkti paskutinį automobilį ir jis staigiai suko. Iki jo buvo likę apie 10 metrų, gal mažiau. Jo sėdima padėtis aukštesnė už automobilius. Rodė posūkio signalą prieš manevrą ir jis veikė manevro metu. Įjungė signalą prieš atliekant manevrą. Jis veikė viso manevro metu. Greitį padidino, kad išvengti susidūrimo, tai iki automobilio buvo likę gal 5 metrai, o gal ir 10 metrų. Jis paskui automobilį ilgai važiavo, manevrą pradėjo esant prie jo 1 metro atstumu. Buvo visiškai priartėjęs prie to automobilio. Gal ir galėjo matyti kaltinamojo automobilio galinius žibintus, nes ten nuokalnė.
Iš liudytojo D. Z. parodymų matyti, kad važiavo (duomenys neskelbtini) krantine. Dienos nepamena, jam iš priekio atvažinėjo automobilis VW Golf, už jo buvo dar porą mašinų. Motociklas pradėjo manevrą ir Golfo vairuotojas pradėjo sukti į kairę. Motociklas jau buvo pradėjęs manevrą. Golfas per vėlai parodė posūkį. Vairuotojas privalo rodyti signalą prieš sukant. Motociklo vairuotojas jau buvo pilnai išvažinėjęs ir tada autoįvykis. Motociklas susidūrė su mašina. Motociklininkas nukrito ant žalios vejos. Motociklininkas, jeigu mato, kad niekam nekliudys, gali atlikti manevrą. Motociklininkui niekas netrukdė. Jokių požymių, kad mašina suks, nebuvo. Toje gatvėje lenkti galima. Nebuvo požymių, kad ir kitos mašinos nori sukti. Nepasakys, ar motociklininkas rodė signalą. Motociklas lenkė ne vieną mašiną ir matė, kai jis atlikinėjo pilnai manevrą. Signalo įjungto laikyti visą laiką nereikia. Toje vietoje galima lenkti kelias mašinas. Lenkime motociklininkui jeigu kyla pavojus, jis turi stabdyti ir grįžti į savo juostą, bet jam nebuvo įmanoma taip padaryti, nes buvo kitos mašinos ir būtų atsitrenkęs į jas. Motociklininkas stengėsi trauktis nuo kliūties ir traukėsi į kairę pusę. Golfas buvo tik įvažiavęs į gatvę, arčiau kelio vidurio. Greitis - abstrakti sąvoka. Nemano, kad motociklininko vairuotojas viršijo greitį, jis tikriausiai instinktyviai padidino greitį, kad išvengti kliūties. Ten buvo gatvės pradžia ir nebuvo jam kur įsibėgėti. Motociklas pradėjo sukti ir Golfas nustūmė dar motociklą. Iš inercinių jėgų skystis galėjo būti toliau. Skysčių nutekėjimas galėjo įvykti už kelių sekundžių. Golfas stabtelėjo, sulėtino greitį.
Iš specialisto Martin Možeiko parodymų matyti, jog tiriamojoje dalyje paaiškinta, jog negalima paskaičiuoti greičio, nes neteisingai nubraižyta susidūrimo įvykio vietos schema, neatitinka motociklo padėtis. Jo išvados trečiame puslapyje parašyta, kad atstumas tarp automobilio priekinio kairiojo rato ašies ir motociklo „Kavasaki“ galinio rato ašies yra 5 metrai, o atsižvelgiant į nuotraukose matomą po eismo įvykio motociklo padėtį, seka, kad atstumas tarp šių transporto priemonių yra žymiai didesnis nei 5 metrai. 7 ir 8 paveikslėlyje matyti, kad motociklas po susidūrimo guli kairiau gatvės atšvietimo stulpo, o atstumas tarp automobilio ir šio stulpo taip pat didesnis nei 5 metrai. Ir iš čia seka, kad eismo įvykio vietos protokole nurodyta motociklo padėti kelio ilgio atžvilgiu yra netiksli ir prieštarauja nuotraukose matomai padėčiai. Vizualiai matoma, kad tarp apšvietimo stulpo ir automobilio telpa du Golfai. Bandė nupiešti mastelyje, bet nepavyko, nes motociklas nenuslysta į galutinę padėtį. Pagal modeliavimą gaunasi kitaip, nei plane. Nagrinėjo nuotraukas nuodugniai ir pamatė, kad 5 metrų atstumas neatitinka buvusio atstumo. Gali būti, kad planas negerai subraižytas. Neturi galutinės tikslios transporto priemonės padėties, kad galėtų atlikti transporto priemonių modeliavimą. Pagrindinė modeliavimo priemonė yra kuo tikslesnė pareigūnų užfiksuota transporto priemonių padėtis po susidūrimo, jų tarpusavio padėtys kelio pločio, ilgio atžvilgiu, taip pat visokių pėdsakų. Kadangi motociklo padėtis neatitinka nuotraukose matomam vaizdui, dėl to neturi tikrų faktinių duomenų, kur jis yra iš tikrųjų, ir nežino atstumo motociklo po susidūrimo, kiek jis nuvažiavo, nuvirto, ar nuslydo. Viso to neturi nustatant motociklo greitį, dėl to negali toliau vystyti tyrimo, ar turėjo techninę galimybę sustabdyti, kokiu atstumu buvo nuo susidūrimo vietos ir taip toliau. Greitis nustatomas stabdymo pėdsakų skaičiavimais ir būtinas transporto priemonės atstumas nuo susidūrimo vietos, įvertinus transporto priemonių sugadinimus ir tai duoda tikslesnį pagrindą nustatyti tikslesnius transporto priemonių greičius susidūrimo metu. Neturi tikslaus atstumo po susidūrimo. Skaičiuojant greitį, atsižvelgia į visumą. Jeigu plane būtų užfiksuoti stabdymo pėdsako ilgis, tai paskaičiuotų pagal ilgį, koks ilgis atitinka kokį greitį, neįvertinus galutinės padėties. Jeigu nori kalbėti apie visumą, jeigu modeliuoja, tai nustato įvykio metu, kokie buvo transporto priemonių greičiai, kad jie nuvažiuotų į tas padėtis, kurios yra pavaizduotos plane. Mato iš nuotraukų, kad motociklo padėtis neatitinka, ką mato plane, tai negali kalbėti apie motociklo faktinius greičius.7 - 8 mano paveikslėlyje parodyta, kur stulpas ir kur guli Kavasaki. Plane nurodytas faktas, kad motociklas nuo automobilio nutolęs 5 metrus, bet kelio ir ilgio atžvilgiu tai neatitinka aplinkybių. Tai gali būti 10-15 metrų. Iš nuotraukų ir plano netikslu, kur kas buvo. Motociklas jau po įvykio patrauktas, nebent yra išlikę duobės. Jeigu būtų nurodytas atstumas nuo automobilio, galėtų padaryti modeliavimą. Iš nuotraukų matoma, kad motociklas guli už gatvės stulpo ir gaunasi daugiau nei 5 metrai nuo automobilio. Kelio ir ilgio atžvilgiu nuo automobilio yra daugiau nei 5 metrai. Pavaizduota susidūrimo vieta 3 - 8 metrų atstumu. Prie to galima prikibti. Jeigu modeliuotų ir turėtų realią automobilio padėtį, tai galėtš nustatyti motociklo greitį. Iš nuotraukų ir modeliavimo neatitinka to, ką mato iš nuotraukų. Atsitrenkimas į tą patį medį gali būti labai skirtingas, nes būna slystamas kontaktas ir gali būti pakeista judėjimo kryptis. Tiksliai nenustatys, kokiu tiksliu greičiu motociklas važiavo. Visada pasako tikėtiną greitį. Skaičiuoja pagal pėdsakus, kai yra stabdymo pėdsakas, slydimo pėdsakai, kurie nusako automobilio judėjimo rėžimą prieš ir po susidūrimo. Pats specialistas pasirenka metodiką, ar skaičiuoti tik rankiniu būdu, ar sumodeliuoti grafiškai susidūrimą, kad parodyti, kaip transporto priemonės judėjo po susidūrimo. Nemato jokių pėdsakų plane. Norint nustatyti greitį, reikia visumos. Plane nemato jokių pėdsakų, tik automobilio, motociklo padėtys ir susidūrimo vietos. Pėdsakai dažniausiai susiformuoja. Kai automobiliai susiduria, padanga nebejuda paviršiumi, o pradeda slysti ir susiformuoja pėdsakai. Kitas klausimas ar pėdsakai ryškūs ar ne. Pėdsakas nuotraukose yra link skysčio vietos. Pėdsaką buvo sunku identifikuoti Nr. 6. Printeriai neperteikia viso vaizdo. Jeigu turėtų tikslią galutinę motociklo padėtį, kuri atitiktų planą ir nuotraukas, tai būtų padarę kompiuterinį modeliavimą dėl susidūrimo. Mato, kad motociklas nenuslysta tiek. Nustatytas atstumas neatitinka matomo atstumo. Kad iš nuotraukų nustatyti atstumus, vis tiek turi turėti pastovius dydžius, kad sulyginimo metu, būtų galima kažką nustatyti. Jeigu turėtų greitį, paskaičiuotų, kokiu atstumu jis buvo nuo kliūties susidarymo momento. Tarkim, jeigu važiuotų 50 km/h ir 30 metrų atstumu, ar spėtų ar ne sustabdyti. Jeigu greitis būtų viršytas ženkliai, situacija būtų kitokia. Jeigu nežymus viršijimas, vėl kitokia situacija. Nenori sakyti, kas būtų jeigu būtų. 50 km/h ribą ėmė, kaip leistiną. 29.3 metrai yra stabdymo kelias, kai vairuotojas sureaguoja iki visiško sustojimo. Nežino ar jis iš tikrųjų važiavo tokiu greičiu, nes nebuvo tokio klausimo. Kadangi modeliuoja tą situaciją, gauna ir tikėtiną Golfo judėjimo greitį posūkyje. Modeliavimo metu nustatė, kad jeigu golfas važiuotų 15 km/h, tada turėtų kliūties sudarymo laiką ir motociklo važiavimo greitį, galėtų atitraukinėti ir skaičiuoti, kada Golfas pradėjo sukti. O prie 50 km/h neturi tikslaus laiko, kokiu greičiu judėjo iki susidūrimo. Keli centimetrai gali turėti įtakos galutiniam paskaičiavimui. Iš savo praktikos ir kolegų, neimam kaip už gryną pinigą užstrigusių spidometrų. Spidometrų parodymams turi įtakos, ar trosas nutrūko pačiu susidūrimo metu, ar kai nuvirto. Negalima pasakyti, kad važiavo būtent tokiu greičiu. Tokios tyrimo metodikos nėra, ar spidometras pastrigo susidūrimo metu ir toks yra tikslus greitis. Iš parodymų, teiktų teisme, nieko pasakyti negali.
Iš civilinio atsakovo AB ,, (duomenys neskelbtini)” atstovo G. T. paaiškinimų matyti, kad byloje per daug nenustatytų ir neišaiškintų momentų, ar nukentėjusysis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Teisiamajame posėdyje AB ,, (duomenys neskelbtini)” atstovas G. T. išsakė nuomonę, kad bylą vertėtų grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nurodė, jog nuotraukose tarp motociklo ir automobilio VW Golf yra tikrai didesnis atstumas nei 5 metrai. Automobilis yra apytikriai 4 metrų ilgio, o atstumai daug didesni. Padarytas pakankamai didelis kiekis foto nuotraukų, dėl to būtų galima tikslinti eismo įvykio išdėstymą ir tada padaryti skaičiavimus. Galima pagal programą nuo galinių padėčių modeliuoti įvykį atgal. Byloje per daug nenustatytų ir neišaiškintų momentų, neaišku, ar nukentėjusysis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Mano, jog techniniu požiūriu reikėjo stabdyti, o nukentėjusysis didino greitį. Dėl to reikia nustatyti, ar tai mišrios kaltės požymiai, ar visa sudėtis kaltinamojo atžvilgiu. Reikėtų bylą grąžinti tyrimui papildyti, kad būtų nustatytos tikrosios padėtys ir atstumai, nubraižyti tikrovę atitinkančią įvykio vietos schemą ir atlikti tyrimą.
Prokurorė, išklausiusi civilinio atsakovo nuomonės, jai pritarė ir pateikė prašymą bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Kaltinamasis, jo gynėjas bei nukentėjusysis neprieštaravo prašymui grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papuldyti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš kaltinamojo akto, pateikto teismui matyti, kad ši baudžiamoji byla yra dėl autoavarijos, įvykusios dėl galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių, numatytų BK 281 str. 1 d.
Pažymėtina, kad teismų praktika prie sudėtingesnių klausimų priskiria būtent tuos atvejus, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nes tokiais atvejais svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs, kaip minėta, priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, tokio pobūdžio bylose paprastai išsprendžiama tik atliekant eismo įvykio ekspertizes. Šios ekspertizės atliekamos siekiant nustatyti eismo įvykio eigą (mechanizmą), techniniu požiūriu įvertinti eismo dalyvių veiksmus, taip pat nustatyti kitas aplinkybes, turėjusias reikšmės eismo įvykiui. Tačiau tam, kad ekspertizė iš principo galėtų būti paskirta (net ir bylą nagrinėjant teisme) ir objektyviai atliekama, visi tyrimui reikšmingi duomenys turi būti nustatyti dar ikiteisminio tyrimo metu.
Vertinant šios baudžiamosios bylos įrodinėtinoms aplinkybėms reikalingų įrodinėjimo priemonių sudėtingumą būtina pažymėti, kad teismų praktikoje priežastinis ryšys tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose paprastai grindžiamas ir įrodinėjamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Tai reiškia, kad yra būtina nustatyti, kieno veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Taigi, konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais tik tuomet, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (žiūrėti pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2011).Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Tai reiškia, kad nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, net, jeigu jis ir buvo padarytas, nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Todėl teismų praktikoje nustatant priežastinį ryšį pripažįstama, kad reikalinga įvertinti bylos duomenis, leidžiančius daryti išvadą, ar kaltininkas turėjo (neturėjo) techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu nebūtų pažeidęs kelių eismo taisyklių. Tam gali būti reikalingos ir specialiosios žinios, paskiriant atitinkamą užduotį specialistams ar ekspertizę.
Taigi, laikantis minėtos teismų praktikos ir siekiant tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimą kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, būtina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes, tai yra nustatyti eismo įvykio eigą (mechanizmą), techniniu požiūriu įvertinti eismo dalyvių veiksmus ir kt. Tačiau laikantis jau minėtos BPK 426 str. 1 d. numatytų sąlygų visumos, atsižvelgiant į viso baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) bei tai, kad pareigą atskleisti nusikalstamas veikas pagal kompetenciją turi prokuroras bei ikiteisminio tyrimo įtaiga (BPK 2 str.), tai buvo privaloma padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu iki bylą perduodant teismui.
Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu teiktų proceso dalyvių parodymų bei baudžiamosios bylos medžiagos, t.y. eismo įvykio vietos plano (b.l.7), fotonuotraukų (b.l. 8-11), bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-11-21 specialisto išvados Nr. 11-1879 (16) (b.l. 33-38), atlikta neišsami įvykio vietos apžiūra, byloje esanti eismo įvykio vietos schema iš dalies neinformatyvi, nes neaiškus atstumas tarp motociklo ir automobilio VW Golf. Nurodyta, jog po susidūrimo tarp transporto priemonių yra 5 metrų atstumas, tuo tarpu iš fotonuotraukų bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-11-21 specialisto išvados Nr. 11-1879 (16) matyti, jog atstumas tarp automobilio VW Golf priekinio kairiojo rato ašies ir motociklo ,,Kawasaki ZX600“ galinio rato ašies yra ne 5 metrai, o gerokai didesnis nei 5 metrai. Iš čia seka, kad eismo įvykio vietos protokole nurodyta motociklo padėtis kelio ilgio atžvilgiu yra netiksli ir prieštarauja nuotraukose matomai padėčiai. Kadangi eismo įvykio vietos plane neužfiksuota jokių motociklo stabdymo pėdsakų, todėl negalima apskaičiuoti jo važiavimo greičio betarpiškai prieš stabdymą. Reikalinga specialistų ar ekspertų pagalba išsiaiškinti, koks yra viso įvykio mechanizmas (eiga), kaip vertinami techniniu požiūriu kiekvieno iš eismo įvykyje dalyvausių asmenų (šiuo atveju automobilio VW Golf ir motociklo) veiksmai. Visos šios aplinkybės neišsiaiškintos, byloje užfiksuoti duomenys yra neišsamūs, užfiksuoti netinkamai ir nesivadovaujant BPK nuostatomis dėl tyrimui reikšmingų duomenų rinkimo bei fiksavimo, todėl negali būti laikomi įrodymais, kurie rodytų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes esant neabejotinai aiškiomis.
Būtina įvertinti ir kitų galimų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, reikalingų gauti objektyvius duomenis, reikšmingus šios bylos išsamiam išnagrinėjimui teisme, atlikimo tikslingumą bei reikalingumą priklausomai nuo to, kas bus nustatyta aukščiau aptartų ir tikslingų atlikti papildant šį ikiteisminį tyrimą procesinių veiksmų metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, baudžiamoji byla grąžintina Kauno apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 str., 254 str. 3 d., 440 str.,
nutaria:
patenkinti prokuroro prašymą.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-472-946/2017 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38673-16-9) grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsitesėjimo dienos, ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.