Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-563-1002/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
1-563-1002/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04694-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-563-1002/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04694-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis neįgalumą, nustatytas 40 % darbingumo lygis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, neteistas, 2012 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – motinai A. R., būtent: 2017 m. sausio 25 d., apie 12.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia du kartus pagalve trenkė nukentėjusiajai A. R. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. R. fizinį skausmą.

be to, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – motinai A. R., būtent: 2017 m. sausio 26 d., apie 11.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu trenkė vieną kartą nukentėjusiajai A. R. į krūtinės sritį, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. R. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

R. R. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

1) R. R. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Nuo pat gimimo gyvena kartu su savo mama A. R., adresu (duomenys neskelbtini). Jaunystėje turėjo eismo įvykį, kurio metu patyrė galvos traumą. Po to buvo diagnozuota epilepsija, turi pastoviai vartoti vaistus. Kai tik neišgeria vaistų pasidaro piktas, gal kiek agresyvus, o jeigu ilgesnį laiką nevartoja vaistų - ištinka epilepsijos priepuoliai. Jo ir mamos santykiai yra geri, sutaria normaliai, padeda mamai prie ūkio, namuose, išplauna indus, tvarko kambarius. 2017 metų sausio mėnesį, su kaimynu išgėrė degtinės. Degtinę buvo nusipirkęs pats, turėjo jos namuose. Kai išgeria alkoholio, tai nevartoja vaistų, žino, kad tai yra negerai. 2017 metų sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, kurį laiką nevartojo vaistų, todėl buvo piktas, agresyvus. Prisimena, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, dienos metu, atėjo pas mamą į kambarį. Mama sėdėjo ant lovos, pyko, šaukė ant jo, kad vartoja alkoholį. Jis ant jos supyko ir paėmęs pagalvę trenkė mamai į veidą. Kiek kartų trenkė, dabar jau neprisimena, bet galėjo būti du kartai. Jam atrodo, kad mamai nepadarė jokių sužalojimų, bet gali ir neprisiminti, nes praėjo daug laiko. Po to, kitą dieną po pirmojo įvykio, tikslios datos neprisimena, iš ryto buvo piktas. Negalėjo išgerti vaistų, nes dar vakare gėrė degtinės. Iš ryto su mama dėl kažko vėl susipyko, tikriausiai, kad negeria vaistų. Mama nuėjo pas save į kambarį, jis atėjo paskui ją, jie toliau pykosi. Tada kumščiu trenkė stovinčiai mamai į krūtinę. Neprisimena, ar mama nugriuvo nuo smūgio, ar ne. Tada mama paskambino į policiją, dėl to, kad ją sumušė. Atvykę pareigūnai jį sulaikė ir išvežė iš namų. Pirmos apklausos metu papasakojo visai kitokias aplinkybes, kaltu neprisipažino, melavo, nes norėjo išsisukti. Šiuo metu pergalvojo visus įvykius, suprato, kad pasielgė labai blogai, padarė nusikaltimus ir labai nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė mamos dėl tokio elgesio, ji jam atleido, pretenzijų neturi, susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (87, 88, 94, 95 b. l.);

2) nukentėjusiosios A. R. apklausos protokolais. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi R.. Tarpusavio santykiai yra normalūs. Maždaug prieš dešimt metų R. buvo diagnozuota epilepsija, dėl to jis turi neįgalumą. Daug kartų R. yra gydytas psichiatrijos ligoninėje. R. turi pastoviai vartoti vaistus, tačiau ne visada tai daro. Kai tik R. vaistų nevartoja, pasidaro piktas, agresyvus, neprognozuojamas. Dėl to jie dažnai konfliktuoja. R. ne kartą yra apstumdęs ją, tačiau dėl to į policiją nesikreipė, nes sužalojimų nepatyrė. Ankščiau R. toks nebuvo, gal liga dar tiek neprogresavo. Viskas pablogėjo, maždaug prieš septynerius metus, po to kai mirė jos vyras ir jie su R. pasiliko gyventi vienu du. Nuo to laiko R. sistemingai ją baugina, grasina, terorizuoja. Visada R. jai grasina žodžiu, išsakydamas žodžius, kad ją užmuš. Tuo metu būna nevartojęs vaistų, sakydamas grasinimus, atrodo agresyviai, visas dreba iš pykčio, akys išsprogusios, pabalusios. Kiekvienu kartu labai išsigąsta dėl savo gyvybės, nes namuose būna viena su juo, esant momentui išbėga iš namų, stengiasi pasislėpti ir nepapulti jam į akis. 2017 metų sausio 25 dieną, nuo ryto su R. buvo namuose. Tiek ji, tiek R. buvo blaivūs. Šaldytuve jau senai R. buvo pasidėjęs butelį degtinės. Ji nusipirko naminio pieno, kuris buvo supiltas į trijų litrų stiklainį. Padėjusi stiklainį su pienu į šaldytuvą, butelį su degtine uždengė laikraščiu. Taip pasielgė, nes bijojo, kad stiklainiui su pienu ir buteliui degtinės susilietus, nesudužtų. Apie 12 val. buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, skaitė laikraštį. Pas ją į kambarį atėjo R.. Pastebėjo, kad R. yra supykęs, agresyviai nusiteikęs ir šaukdamas paklausė "kur pakavojai butelį". Jam pasakė, kad neėmė jo butelio. Bandė paaiškinti, kad butelis yra šaldytuve tik uždengtas laikraščiu. R. toliau šaukdamas ant jos pasakė "kur padėjai butelį, kodėl tu kavoji". Aiškino R., jog nieko „nekavoja“, tik uždengė laikraščiu, taip pasielgė, nes bijojo, kad stiklainis su buteliu nesusiliestų, nesudužtų. Ir tuo metu R. pagriebė nuo sofos lovos, ant kurios ji gulėjo, vieną iš pagalvių. Paėmęs pagalvę už galų su dviem rankom, be jokios priežasties, tyčia trenkė du kartus iš eilės į veidą. Ji tuo metu buvo užsidėjusi akinius. Suduodant smūgius iš pagalvės, nuo akinių jai susitrenkė nosis ir dešinės akies išorinis kampas. Ant nosies jokių sužalojimų nebuvo, tik nosies kaulas skausmingas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Akinių rėmelis prakirto dešinės akies išorinį kampą, truputi bėgo kraujas, atsirado nubrozdinimas, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduotų smūgių pagalve, R. numetė pagalvę į šoną ir tuoj pat išėjo iš kambario. Ji bijojo ką nors jam pasakyti, nes jeigu pradėtų priekaištauti, jis galėjo pasidaryti dar agresyvesnis. Niekam apie šį įvykį nepranešė, negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, tiesiog bijojo kam nors pasakyti, nes kai apie tai sužino R., jis dar labiau pyksta ant jos. Dar tos pačios dienos vakare, nuėjo pas R. į kambarį, jo paklausė, kodėl jis taip elgiasi su ja. R. jos atsiprašė dėl sudavimo iš pagalvės. Ji išėjo iš jo kambario, tą dieną daugiau nebendravo. 2017 metų sausio 26 dieną, apie 11 val., su R. susitiko virtuvėje, abu buvo blaivūs. R. buvo piktas, dėl ne vienoje padėtu indų, dėl kažkokio daikto, jam viskas buvo negerai, kažką burbėjo panosėje. Po to pradėjo garsiai reikšti priekaištus, kad ji nesusitvarko, ne ten viską padeda, dar kažką sakė, visko gerai neprisimena. Ji bandė aiškinti, kad viskas čia yra gerai. Matė, kad R. yra piktas, susierzinęs, bijojo, kad nieko nepadarytu, todėl išėjo į savo kambarį. Jai iš paskos atėjo R.. Tuo metu buvo netoli sofos lovos. R. priėjęs arčiau jos, be jokios priežasties, tyčia kumščiu trenkė jai į dešinę krūtinę ir net stumtelėjo ją nuo savęs. Kadangi stovėjo šalia lovos, nugriuvo ant jos. Dėl nugriuvimo jokių sužalojimų nepatyrė, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Dėl kumščiu trenkimo į dešinę krūtinę, tai tą vieta buvo skausminga, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuoj po to R. išėjo iš kambario. Jam nieko nesakė, nes bijojo, kad daugiau prieš ją nesmurtautų. Dėl šio įvykio taip pat niekam nepranešė ir niekur nesikreipė, nes bijojo R. reakcijos. Visą savaitgalį R. vartojo alkoholį, tačiau jokių konfliktų, piktumų tarp jų nebuvo. 2017 metų sausio 30 dieną, R. visą dieną vartojo alkoholį, keletą kartų miegojo. Bijodama, kad R. neprasidėtu epilepsijos priepuolis, vakare apie 18 val., atėjo pas jį į kambarį, kad galėtų jį stebėti. Atsinešė obuolių, morkų ir prie jo valgė. R. gulėjo lovoje. Tai pamatęs, jis pradėjo piktai, pakeltu tonu sakyti "ko tu čia valgai, ar tai dar tu ilgai čia būsi, kada baigsi valgyti". Bandė jį raminti. Tada R. pradėjo keltis iš lovos, pamatė, kad suspaudė kumščius, veidas buvo iškreiptas, agresyvus, piktas. Žiūrėdamas į ją R. pasakė "dink iš čia užmušiu". Ji labai išsigando R. pasakytų žodžių, matė jo elgesį, išvaizdą. Labai bijojo, kad jis jos nemuštu. Tuo metu garsinimai jai atrodė realūs, namuose buvo vieni, R. buvo neblaivus, agresyvus. Mano, kad R. tikrai galėjo įvykdyti savo grasinimus. Tada išbėgo iš namų pas kaimynę ir paprašė, kad ji iškviestų medikus R.. Pagalvojo, kad jam prasidėjo priepuolis ir norėjo, kad jį apžiūrėtų medikai. Kai atvyko medikai R. buvo nusiraminęs, taikus, ramus. Medikė pasakė, kad nėra pagrindo vežti R. į ligoninę. Būnant medikams pasiskundė apie R. elgesį, pasakė, kad buvo sumušta. Kai medikai išvyko, į namus atvyko policijos pareigūnai. Pati neskambino į policiją, tikriausiai tai padarė medikai. R. buvo sulaikytas ir išvežtas iš namų. Į medikus smurto atvejų nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nežada vykti, nes sužalojimų nebėra. Turtinė žala nepadaryta, civilini ieškinio nereiškia. R. yra ligonis, neprognozuojamas žmogus. Jam reikia pastoviai vartoti vaistus, tačiau jis to nedaro ir todėl kyla agresijos (37, 44-46 b. l.);

Papildomame nukentėjusiosios apklausos protokole nukentėjusioji A. R. parodė, kad papildo savo parodymus dėl sūnaus R. R. išsakytų grasinimų. Apklausoje buvo nurodžiusi, kad R. būdamas girtas pasakė, kad ją užmuš, buvo suspaudęs kumščius ir tuo metu suprato jo veiksmus kaip realią grėsmę. Šiuo metu pergalvojo visas aplinkybes ir realiai supranta, kad grasinantys žodžiai buvo pasakyti iš pykčio, girto žmogaus. R. tuo metu ne pirmą dieną vartojo alkoholį, negėrė jam skirtų vaistų, jų santykiai buvo įtempti ir ji tikrai perdėtai sureagavo į sūnaus pasakytus žodžius. Mano, kad jis niekada negalėtų taip pasielgti, tiesiog girtas nekontroliavo ką kalba ir tikrai realios grėsmės nebuvo. Be pagrindo nurodė, kad R. galėjo įvykdyti savo grasinimus, nes tuo metu taip suprato įvykio aplinkybes, tačiau neįvertino pasekmių. Nieko suklaidinti nenorėjo, yra senyvo amžiaus žmogus, todėl perdėtai ir be pagrindo sureagavo į R. žodžius (50, 51 b. l.);

3) 2017-01-30 protokolu - pareiškimu, kuriuo A. R. pranešė apie jos atžvilgiu sūnaus R. R. padarytą nusikalstamą veiką (6-8 b. l.);

4) 2017-01-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (13-17 b. l.);

5) tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (19, 20 b. l.);

6) Liudytojos S. L. apklausos protokolu. Liudytoja ikiteisminiame tyrime parodė, kad jos brolis R. visą savo gyvenimą gyvena kartu su tėvais. Jų tėvas jau septyni metai kaip miręs, tai R. liko gyventi su mama A. R.. Mama ir R. gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). R., lygtai 1995 metais, tikslios datos neprisimena, pakliuvo į eismo įvykį, jam buvo sužalota galva, atlikta operacija. Po šio įvykio R. išsivystė epilepsija, turi antrąją neįgalumo grupę. R. pastaruoju metu turi pastoviai vartoti raminamuosius vaistus, tačiau būna dienų, kad jų negeria, gan dažnai vartoja alkoholį, dėl to R. pasidaro piktas, agresyvus, neprognozuojamas, ypač pavartojęs alkoholio. Mama yra senyvo amžiaus žmogus, jai sunku būna susitvarkyti su agresyviu, piktu, neblaiviu R.. Po tėvo mirties R. labai pasikeitė, būtent nuo to laiko jis pradėjo dažniau vartoti alkoholį, konfliktuoti su mama. Mama ne kartą yra pasiguodusi dėl R. elgesio. Pasakojo apie jo grasinimus žodžiu, jog ją užmuš, bei pastumdymus, sugriebimus už rankų. Mama gal kelis kartus kreipėsi į policiją dėl grasinimų, o dėl pastumdymų, niekur nesikreipė. Žino, kad mama jo bijo, ypač kaip jis būna neblaivus. Bijo net jai skambinti, pasakoti, kaip gyvena, kaip sekasi, nes R. jai dėl to priekaištauja. Pastaruoju metu labai mažai bendrauja su R., net jis ant jos pyksta, kad kišasi į jo gyvenimą. Ankščiau yra buvęs atvejis, kai R. ir jai grasino, net buvo pasiėmęs akmenį, norėjo mesti į ją, bet to nepadarė. Nuo brolio nenukentėjo, tik dėl tokio neprognozuojamo brolio elgesio buvo iškvietusi medikus. Mamai yra labai sunku su R. susitvarkyti, nes jis jos neklauso, elgiasi taip kaip jis nori, vartoja alkoholį. Apie paskutinius R. siautėjimus, kurie įvyko sausio 25 ir 26 dienomis, nieko nežinojo, mama jai nepranešė. Tik kai 2017-01-30 mama iškvietė R. medikus, o šie pranešė į policiją, mama pasiskambino ir pasakė kas atsitiko. Mama pasakojo, kad sausio 25 dieną, R. būdamas blaivus trenkė jai su pagalve du kartus per veidą, galvą. Po to sausio 26 dieną, R., vėl gi būdamas blaivus, trenkė mamai kumščiu į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant lovos. Apie šiuos įvykius sužinojo, tik kai R. buvo išvežtas į policiją. Pas mamą pastebėjo, nedidelį paraudimą ties dešinės akies išoriniu ir vidiniu kampu. Mama sakė, kad kai R. trenkė su pagalve, ji buvo su akiniais. Nuo akinių rėmelių ir atsirado paraudimai. Be to mama skundėsi nosies skausmu, nes trenkiant pagalve nuo akinių susitrenkė ir nosis, bei krūtinės skausmu, kur su kumščiu sudavė R.. Kiek žinau mama į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykusi (54,55 b. l.);

7) Liudytojos V. B. apklausos protokolu. Liudytoja ikiteisminiame tyrime parodė, kad su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos šeimai priklauso antras šio namo aukštas, pirmame namo aukšte gyvena A. R. su sūnumi R. R.. Šią šeimą pažįsta apie aštuoniolika metų. Tarp jų jokių konfliktų, piktumų nėra buvę, sutaria normaliai. A. su ja retkarčiais pasišneka, iš jos sužinojo, kad R. turėjo galvos traumą, dažnai vartoja alkoholį, tuo metu negeria vaistų, todėl jam būna epilepsijos priepuoliai. Ne kartą yra girdėjusi R. patalpose garsius pokalbius, durų trankymus, šūkavimus. Balsas dažniausiai būdavo R., ir aišku, jis tuo metu būdavo neblaivus. Kada R. yra blaivus, vartoja jam paskirtus vaistu, jis būna labai ramus, neagresyvus žmogus. A. labai rūpinasi savo sūnumi, netgi perdėtai rūpinasi. Mano, kad R. atsibosta jo mamos globa, per didelis rūpestingumas. A. pasakojo, kad ji dažnai sėdi šalia R., arba netoli jo kambario durų, kad tik jam kas nors neatsitiktų, atneša valgyti į kambarį. Šiaip nėra girdėjusi iš kaimynų, kad R. kabinėtųsi, ar elgtųsi agresyviai su kitais asmenimis. Nors yra buvęs vienas atvejis, jau senai, kai buvo darže prie jos atėjo R. ir paklausė kur yra jos vyras. Pasakė, kad jis dar miega. R. įbėgo į kambarį kur miegojo jos vyras, jį pažadino ir pasakė "užmušiu". Tačiau nieko tokio jis nepadarė, gal susivokė ką daro ir kaip elgiasi, pasidarė ramus ir išėjo. A. dar yra pasakojusi, kad R. ją dažnai muša, pastumia, duoda į galvą. Jokių sužalojimų pas A. niekada nėra pastebėjusi. Bandė aiškinti A., kad dėl tokio jo elgesio reikia kur nors kreiptis, bet kiek žino ji apie tai niekam nėra pranešusi. Taip pat A. yra keletą kartų pasakiusi, kad R. jai žodžiu grasina, jog "užmuš". Pastaruoju metu, tai yra 2017 metų sausio mėnesį, ne kartą girdėjo triukšmą, šūkavimus sklindančius iš R. patalpos. Suprato, kad R. vėl pradėjo vartoti alkoholį ir vėl pykstasi su mama. Nesikišo į jų barnius. Apie tai, kad R. buvo išvežtas policijos pareigūnų ir patalpintas į areštinę, sužinojo iš A.. Pati A. pasakojosi, kad kažkurią dieną R. jai daužė su pagalvę per veidą, galvą. R. gali charakterizuoti teigiamai, prie jos jis nėra buvęs agresyvus, piktas. Niekad nėra jai grasinęs, ar ką nors bloga padaręs. Su juo bendrauja mažai, tačiau R. visada su jai elgiasi normaliai (61, 62 b. l.).

Prokurorė siūlo:

pripažinti R. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2017-01-25) ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti R. R. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);pripažinti R. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2017-01-26) ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti R. R. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti R. R. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti R. R. per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, R. R. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-30 18.55 val. iki 2017-02-01 14.40 val., ir laikyti, kad jis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo bausmės dienas;R. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis R. R. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (168-170 b. l.).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis R. R. tiesiogine tyčia nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – motiną A. R. (padarytos 2 nusikalstamos veikos: 2017-01-25 ir 2017-01-26), todėl jo veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo artimą giminaitį – motiną A. R. ir to siekė.

R. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – laikinas sulaikymas nuo 2017-01-30 18.55 val. iki 2017-02-01 14.40 val. (70, 73 b. l.); 2017-02-01 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Bronius Vinciūnas nutartimi R. R. skyrė kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. R. nuo 2017-02-01 (102, 103 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis yra neteistas (108 b. l.), 2012 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu (113, 114 b. l.), administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi (120 b. l.), nedirba (117 b. l.), jam nustatytas 40 % darbingumo lygis (123 b. l.). VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis R. R. psichikos sveikatos centro pacientų registre – nėra registruotas (126 b. l.). Įrašytas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centro registrą (127 b. l.), įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą (128 b. l.); 2017 m. vasario 21 Specialisto išvadoje Nr. 97TPK-49/2017 nurodoma, kad R. R. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę yra tikslinga (143 b. l.). 2017-03-09 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. R. paskirta ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizė. (152, 153 b. l.), 2017-06-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 86 TPK-157/2017, kuriame nurodyta, kad R. R. nusikaltimų padarymo metu: 2017-01-25 ir 2017-01-26 sirgo psichikos sutrikimu, diagnozė - organinis asmenybės sutrikimas. R. R. nusikaltimų padarymo metu nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės, kitokios būsenos. R. R. nusikaltimų padarymo metu: 2017-01-25 ir 2017-01-26, galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. R. šiuo metu nėra psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės, ar kitokios patologinės būsenos. R. R. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. R. gali dalyvauti su juo atliekant ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus, dalyvauti teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlikti bausmę. R. R. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. (156-159 b. l.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančia aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė. Nustatomi įpareigojimai, padėsiantys šalinti smurtinio elgesio priežastį – uždraudžiama gerti alkoholinius gėrimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą (veika padaryta 2017-01-25), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;padarius nusikaltimą (veika padaryta 2017-01-26), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 7 punktais, įpareigoti per visą bausmės laiką:

būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu;nevartoti narkotinių medžiagų ir alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu R. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-30 18.55 val. iki 2017-02-01 14.40 val. (2 paros) ir laikyti, kad R. R. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. R. – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui - panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. R., jog per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių negalės įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali nuteistąjį atleisti nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu nuteistasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė bus keičiama į areštą.

Išaiškinti R. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Mantas Liesis