Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3508-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
e1-3508-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43298-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3508-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43298-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) užsienio valstybėse 8 kartus ir 17 kartų Lietuvoje, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas (bausmę atliko 2015 m. rugsėjo 25 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. B. 2021 m. gruodžio 14 d. apie 15 val. Vilniuje, Švitrigailos g. 11E, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso UAB „Luminor Lizingas“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,78 promilių neblaivumą.

K. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ten ir dirba. Atvykęs į Lietuvą, 2021 m. gruodžio 13 d. vakare vartojo alkoholį, gėrė kokteilius, išgėrė pakankamai daug. 2021 m. gruodžio 14 d. nusipirkęs 250 g degtinės, apie 14 val. gėrė vienas namuose. Suprato, kad buvo išgėręs ir negali vairuoti, bet tikėjosi, kad nepripūs, nes jautėsi pakankamai gerai. Atsisėdęs už vairo išvažiavo į svečius pas draugą. Švitrigailos gatvėje, prie gaisrinės, sustojo automobiliai ir jis nespėjęs sustoti, atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio galinį ratą. Automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. sausio 7 d. automobilių nuomos bendrovėje. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, supranta, kad pasielgė kvailai. Sutinka dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Lietuvoje išduoto, galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi. Turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 96–97).

Liudytojas P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. apie 15.10 val. važiavo automobiliu Volvo XC70 Švitrigailos gatve ir sankryžoje sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Staiga pajuto smūgį, kitas automobilis atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės galą. Jis nuo smūgio pajudėjo šiek tiek į priekį ir taip pat kliudė priešais stovintį automobilį. Po smūgio išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, oro pagalvės buvo išsiskleidusios, vairuotojas automobilyje buvo vienas. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 182 cm ūgio, rudos spalvos šone trumpai kirptais, viršuj paliktais ilgesniais plaukais, rudos spalvos trumpa barzda, apsirengęs šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, sportiniais batais. Priėjus prie minėto automobilio, jo vairuotojas taip pat išlipo. Kaip tik privažiavo pareigūnų ekipažas. Pastebėjo, kad minėto vyro akių vyzdžiai buvo labai išsiplėtę, iš karto pagalvojo, kad jis gali būti neblaivus. Kiek atsimena, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Privažiavusiems pareigūnams viską paaiškino ir pareigūnai nusprendė patikrinti Renault automobilio vairuotojo girtumą. Nematė, kiek pirmu pūtimu jis pripūtė, galimai virš 1,70 promilių, vairuotojas sakė, kad gėrė vakar vakare. Po 10 min. vairuotojas atsisėdęs į automobilį paėmė „Coca Cola“ butelį, bet pareigūnas butelį atėmė ir pasakė, kad jis negali nieko gerti. Tada pareigūnai davė vairuotojui pūsti dar kartą, kiek atsimena, pripūtė daugiau, apie 1,80 promilių (b. l. 55–56).

Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 14.50 val. patruliuojant kartu su kolege A. G. pamatė, kad Švitrigailos g. 11E automobilis Renault Clio atsitrenkė į Volvo XC70. Vairuotojai jau buvo išlipę iš transporto priemonių, kitų asmenų automobiliuose nebuvo. Volvo vairuotojas P. R. paaiškino, kad stovint kamštyje, į jo automobilį atsitrenkė Renault automobilis, o po to, jo automobilis dar atsitrenkė į Toyota. Renault automobilio vairuotojas K. B. paaiškino, kad užsižiūrėjo į telefoną. Nuo K. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis aiškino, kad alkoholį vartojo vakar vakare. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, kad su savimi neturi ir pateikė pasą. Buvo patikrintas jo blaivumas, pirmu pūtimu nustatyta 1,78 promilių, antru – 1,86 promilių (b. l. 60–61).

Vyriausiosios patrulės A. G. 2021 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojo P. S. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo, metu (b. l. 11).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0135 2021 m. gruodžio 14 d. 15 val. patikrinus K. B. blaivumą, nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, o 15.17 val. –1,86 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1487559). 2021 m. gruodžio 14 d. neblaivumo nustatymo akte K. B. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai (b. l. 12–15).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Renault Clio, 2019 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 8130 Eur (b. l. 26).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o savininkas UAB „Luminor Lizingas“ (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Renault Clio, kai jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad K. B. vairavo automobilį Renault Clio, be kita ko, patvirtina liudytojų P. R. ir P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei A. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi K. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. B. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei prašo leisti mokėti dalimis baudos ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatant kuo ilgesnį terminą (b. l. 121–122).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

K. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. darbingo amžiaus, išsiskyręs (b. l. 69), Lietuvos Respublikoje neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 73–84), per 5 metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 85), gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

K. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) transporto priemonės Renault Clio vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

K. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus, be to, atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

K. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „Luminor Lizingas“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (8130 Eur) išieškojimas iš K. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo K. B. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 8130 Eur.

K. B. prašo leisti mokėti dalimis konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatant kuo ilgesnį terminą. Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nenustato šios baudžiamojo poveikio priemonės atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo ar BVK nenustato galimybės išdėstyti (atidėti) iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir į tai, jog, įstatymas numato tik bausmės – baudos išdėstymo (atidėjimo) galimybę, o turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnis), teismas neturi pagrindo tenkinti K. B. prašymo ir konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminą išdėstyti (atidėti) iki tam tikro termino. K. B. turės galimybę kreiptis į antstolį, vykdantį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, dėl tokios pinigų sumos išdėstymo.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

K. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 104–109, 111–119). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

K. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 15.17 val. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 13.37 val. (viena diena) (b. l. 99–101, 102). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, K. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“, o Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. B..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 15.17 val. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 13.37 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 15 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 8130 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, K. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu perduoti VĮ „Regitra“, o Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti K. B..

K. B. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;

2) sumokėjęs baudą, automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

K. B. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis