Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-12-21 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 9 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-06-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir M. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš M. M. priteista: nukentėjusiajam V. Ž. – 697,14 Eur turtinei žalai ir 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti; valstybei – 392,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms ir 8,99 Eur pašto išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 2 d. apie 20 val. netoli namo Nr. x, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. Ž. į pakaušį, nuo smūgio nukentėjusiajam parkritus ant žemės, spyrė ne mažiau 20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, sugriebęs už dešinės kojos nutempė apie 10 metrų, tuo padarydamas nosies, kairės akies, kairio alkūnės sąnario, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio sėdmens, kairio kelio sąnario sričių sumušimus, pasireiškusius nosikaulių lūžiu, kraujavimu iš nosies, muštine žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruva po kairės akies jungine ir nubrozdinimais kairio alkūnės sąnario, krūtinės ląstos, kairės pusės kairio sėdmens, kairio kelio sąnario srityse, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: maišelyje turėtą „Šnekorių“ alaus butelį 0,80 eurų vertės, iš striukės kišenių 2 raktus su pakabuku 6,5 eurų vertės, cigarečių pakelį „LD“ 2,5 eurų vertės, iš kelnių kišenių pinigus - 100 eurų ir 34 centus grynųjų pinigų, žiebtuvėlį 0,80 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. 110,14 eurų turtinę žalą.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-12-21 nuosprendį ir priimti jį išteisinantį. Teigia inkriminuoto nusikaltimo nepadaręs, jo parodymai nuoseklūs ir tikri. Apelianto teigimu, kaltinime nurodytą plėšimą padarė M. M., kuris susitarė su nukentėjusiuoju V. Ž., šiam atsilygino ir jį apkalba. Pažymi, kad teismas neįvertino to, jog V. Ž. teisme pripažino gavęs iš M. M. pinigų ir jo atsiprašinėjęs dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau M. M. teisme tai paneigus ir nurodžius apie pinigų davimą neva už remontą, V. Ž. patvirtino šio pateiktą tariamą tiesą.

Nukentėjusysis V. Ž. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašė pastarąjį atmesti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-12-21 nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Mano, kad nuteistasis siekia išvengti atsakomybės, jo parodymai nenuoseklūs, o teiginiai apie jo –nukentėjusiojo tariamą susitarimą su M. M. ir apkalbėjimą yra niekuo nepagrįsti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus visos bylos apimtyje, neįžvelgia priežasčių skundžiamo teismo nuosprendžio keitimui ar naikinimui.

Apeliantas skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo konstatuotus faktus, tvirtindamas, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nurodo kitą asmenį kaip nusikaltimą padariusį. Tačiau šie jo argumentai, grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir subjektyviu apelianto interpretuojamos jų visumos vertinimu. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, bet tokie jo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka M. M. kaltei pagrįsti, o apeliacinio skundo teiginiai to nepaneigia. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nėra. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Kaip minėta, M. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. už plėšimo V. Ž. atžvilgiu įvykdymą. Apylinkės teismas, pripažindamas M. M. kaltu dėl kaltinime nurodytų jam inkriminuotų veiksmų pagal BK 180 str. 1 d., rėmėsi šiais įrodymais: nukentėjusiojo V. Ž., liudytojų M. M., T. B., Ž. I. parodymais, specialisto išvada. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiam apylinkės teismo įrodymų vertinimui bei išvadai. Ta aplinkybė, kad nuteistojo subjektyviai pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

Apeliantas tvirtina, kad jam inkriminuotus veiksmus padarė kartu įvykio vietoje buvęs M. M., tačiau tokių jo teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, kurie priešingai – jo pastaruosius teiginius tik paneigia ir sudaro pakankamą visumą M. M. kaltei pagal inkriminuotą kaltinimą įrodyti. Be to, teisėjų kolegija primena apie BPK 255 str. 1 d. įtvirtintas nagrinėjimo teisme ribas, į kurias atsižvelgdama dėl skundo teiginių apie M. M. veiksmus, jam taikytiną atsakomybę nepasisako ir nevertina.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. pareiškime policijai ir pirminiuose savo parodymuose iš tiesų nurodė, kad jį užpuolė ne tik M. M., bet ir kartu su pastaruoju buvęs M. M., tačiau vėlesniuose parodymuose, taipogi ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis paneigė M. M. atlikus prieš jį nusikalstamus veiksmus. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai dėl M. M. prieš jį atliktus nusikalstamus veiksmus nekito viso proceso metu – V. Ž. nuo pat pradžių tvirtino ir buvo įsitikinęs, kad M. M. prieš jį atliko nusikalstamus veiksmus. Būtent M. M. kaip kaltininką nukentėjusysis įvardino ir savo sugyventinei Ž. I. iš karto po įvykio grįžęs namo.

Sutinkamai su nukentėjusiojo patikslintais ir teisme patvirtintais parodymais, M. M. prieš jį atliekant kaltinime nurodytus veiksmus, jis vienu metu matė atokiau stovintį M. M., kuris ragino M. M. nutraukti savo veiksmus. Pats M. M. parodė, kad M. M. nuėjus paskui V. Ž. ir netrukus išgirdus kažkokius garsus, jis nubėgo tos pusės link, kur matė M. M. ir nukentėjusįjį stumdantis, kvietė M. M. eiti atgal prie parduotuvės, bet šiam neinant paliko jį ir pats sugrįžo prie parduotuvės. Tokie pastarojo liudytojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams dėl M. M. buvimo ir jo matymo tam tikru metu, kuomet prieš jį buvo atliekami smurtiniai veiksmai. Tai atitinka ir liudytojo T. B. parodymus. Kartu su nuteistuoju M. M. ir liudytoju M. M. įvykio dieną netoli įvykio vietos buvęs T. B. parodė, kad V. Ž. iš parduotuvės pasukus namų link, iš paskos šio nuėjo M. M., o po kelių minučių ir M. M., kuris netrukus grįžo, o vėliau sugrįžo ir M. M.. Šios liudytojų M. M. ir T. B. nurodytos aplinkybės, kaip ir nukentėjusiojo, iš esmės sutampa ir paneigia apelianto nurodomus teiginius apie tai, jog jis – M. M. nėjo paskui V. Ž.. Beje, jokie bylos duomenys nepatvirtina ir nuteistojo teiginių apie tariamą M. M. konfliktą su V. Ž. parduotuvėje ir tariamą M. M. prisipažinimą jam apie V. Ž. sumušimą, kas tik rodo apelianto parodymų nepatikimumą.

Nors byloje iš tiesų yra tam tikri duomenys apie po kaltinime nurodyto įvykio sekusį M. M. atsiprašymą V. Ž. ir pinigų jam sumokėjimą, tačiau šių veiksmų sąsaja su kaltinime nurodytu įvykiu nėra įrodyta neginčytais, objektyviais įrodymais. Be to, šios aplinkybės nedaro nepatikimais nekintančių, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų dėl M. M. nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu, juos netiesiogiai patvirtinančių liudytojos Ž. I. parodymų, taipogi tarpusavyje neprieštaraujančių liudytojų M. M. ir T. B. parodymų.

Apeliantas skunde teigia apie galimą jo apkalbėjimą iš M. M. pusės, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šio liudytojo parodymų turinys neapibrėžia M. M. veiksmų sudėties V. Ž. atžvilgiu pagal BK 180 str. 1 d., tai yra jis nenurodė konkrečių M. M. veiksmų dėl plėšimo, ir jo parodymai nėra pagrindinis, vienintelis ar pakankamas įrodymas, prisidedantis prie M. M. kaltės patvirtinimo. Todėl M. M. parodymams esant byloje surinktų įrodymų visumos dalimi, atitinkančia kitus objektyvius įrodymus ir jiems neprieštaraujančia, laikyti šio liudytojo parodymus nepatikimais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Tokiu būdu, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti nuteistojo M. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. klausimą. Todėl išteisinti M. M. iš jo nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. M. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei jos skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Taip pat apylinkės teismas tinkamai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuteistajam M. M. išlaidų (2 t., 80 b.l.) priteisimo iš nuteistojo valstybės naudai. Tačiau atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privalomą gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei galimybės šiuo atveju nuteistajam spręsti dėl gynėjo pasirinkimo nebuvimo, galiojant draudimui riboti teisę į gynybą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.